Sociãlinė paramà - tai asmeniui arba šeimai teikiama pagalba, siekiant garantuoti šalies standartus atitinkantį minimalųjį gyvenimo lygį. Socialinėje politikoje socialinės paramos terminu apibūdinama viena šiuolaikinės valstybės funkcijų - šalies gyventojams užtikrinti gyvybiškai būtinas socialines garantijas arba teisę į minimalių poreikių tenkinimą.
Socialinės Paramos Tikslai ir Principai
Socialinės paramos pagrindiniai tikslai - mažinti skurdą, garantuoti, kad visi šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties, ypač kai jie neturi socialinės apsaugos kitų garantijų arba jos nepakankamos. Jei socialinio draudimo garantijos priklauso nuo asmens dalyvavimo socialinio draudimo sistemoje, socialinė parama grindžiama stokos principu ir yra teikiama pagal poreikį asmeniui arba šeimai.
Svarbiausiasis socialinės politikos uždavinys - pasirūpinti, kad socialinė parama būtų teikiama tik tiems asmenims, kurie negali be jos išsiversti. Sveikas dirbantis žmogus neturi būti priskirtas prie remiamųjų.
Socialinė parama negali užtikrinti ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, ji tik padeda žmogui išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Daugeliu atveju socialinė parama negali būti ilgalaikė siekiant išlaikyti ir skatinti asmens motyvaciją pačiam rūpintis savimi.
Socialinė parama turi būti organizuojama taip, kad remiamiems asmenims būtų sudarytos socialinės integracijos sąlygos, kad jie taptų visiškai arba iš dalies savarankiški.
Taip pat skaitykite: Gyventojų nuomonės apie pensijas
Socialinės paramos formos
- Piniginėmis išmokomis
- Socialinėmis paslaugomis (Europos Sąjungos socialinėje statistikoje išskiriamos piniginės išmokos ir natūrinės paslaugos).
- Įvairios kompensacijos, lengvatos (pavyzdžiui, transporto lengvatos pagyvenusiems asmenims, mokesčio už vaikų ikimokyklinio ugdymo paslaugas lengvatos) taip pat yra socialinės paramos dalis.
Socialinės paramos piniginėms išmokoms galima priskirti minimalių pajamų palaikymo pašalpą, vaiko globos pašalpą be tėvų likusiems vaikams, būsto šildymo, komunalinių mokesčių ir kitas kompensacijas, našlaičio įsikūrimo pašalpą ir kita.
Didžiąją dalį socialinės paramos valstybė garantuoja tik labiausiai nepasiturintiems asmenims, todėl nustatant teisę į socialinę paramą atsižvelgiama į asmens (šeimos) pajamų ir (arba) turto dydį.
Asmenims (šeimoms), kurių pajamos (turtas) viršija nustatytą ribą, piniginės išmokos neteikiamos. Socialinės paslaugos teikiamos tiems asmenims, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis, nors daliai asmenų (išskyrus be tėvų likusius vaikus, vaikus iš socialinės rizikos šeimų) šios paslaugos gali būti iš dalies mokamos (pagal pretendentų į socialinę paramą pajamų ir turto dydį).
Socialinė parama gali turėti ir kitų tikslų, pavyzdžiui, plėsti neįgaliųjų socialinę integraciją, skatinti šeimos politiką. Tokiais atvejais pajamų ir turto testavimas vertinant teisę į socialinę paramą gali veikti kaip asmenų (šeimų) diskriminavimo veiksnys.
Dažniausiai teikiamos pašalpos arba mokamos piniginės išmokos. Pašalpa turėtų būti teikiama tuo atveju, kai asmuo ar šeima gali ir yra suinteresuoti efektyviai panaudoti pinigus.
Taip pat skaitykite: Socialinių tyrimų metodai: kas tai?
Įstatymų nenustatytais atvejais, kai asmenims arba šeimoms būtina skubi parama (apmokėti už gydymą, maistui, drabužiams, buities reikmenims įsigyti, apmokėti už ūkines paslaugas, taip pat stichinės arba ekologinės nelaimės atveju ir kt.), savivaldybių nustatyta tvarka jiems mokama vienkartinė arba terminuota pašalpa.
Valstybė, skatindama demografinius procesus, šeimoms gali ne tik garantuoti būtiną gyvenimo lygį, bet ir padengti dalį vaiko išlaikymo išlaidų, mokėdama pašalpą už kiekvieną auginamą vaiką nepriklausomai nuo tėvų (globėjų) ekonominio aktyvumo.
Pašalpos, taip pat kitos išmokos ir papildomos lengvatos šeimoms ir asmenims, kurie yra nusipelnę valstybei, nukentėję nuo užsienio valstybės agresijos arba atlikdami tarnybines pareigas, prie socialinės paramos nepriskiriamos.
Socialinė Globa
Socialinė globa galima globojamojo namuose ir institucijose. Būtina pertvarkyti šias globos įstaigas, gerinti jose gyvenimo sąlygas. Bendruomenės turėtų steigti mažesnes įvairios paskirties globos įstaigas.
Dienos globos įstaigose gyventojai gali nuolat praleisti dalį dienos. Čia jie globojami, mokomi, slaugomi. Ambulatorinėse įstaigose bendruomenės nariams teikiamos įvairios konsultacijos ir parama.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių tendencijos
Socialinė globa namuose remiasi nuolatiniu ryšiu su globotiniu, jo reikmių nustatymu ir reikiamų paslaugų teikimu.
Socialinės Paramos Finansavimas ir Administravimas
Socialinės paramos išlaidos finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Socialinės paslaugos taip pat gali būti finansuojamos labdaros lėšomis arba iš tų paslaugų gavėjų mokesčio už paslaugas.
Socialinės paramos piniginės išmokos dydis darbingo amžiaus asmenims turi būti mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį - kitaip gali susidaryti vadinamieji skurdo spąstai, kai mažėja socialinę paramą gaunančio asmens darbo motyvacija.
Valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis ir socialinio draudimo išmokos (pensijos, bedarbio pašalpos ir kt.), kai nurodytosios išmokos yra pagrindinis pajamų šaltinis, turėtų būti ne mažesni už minimalias gyvenimo išlaidas.
Socialinės paramos sistema remiasi atsakomybės pasidalijimu tarp visuomenės, bendruomenės ir asmens (šeimos).
Socialinės apsaugos ministerija nustato visoje Lietuvoje privalomus socialinės paramos standartus, analizuoja, kaip įgyvendinama valstybinės socialinės paramos politika, keičiasi informacija su bendruomeninėmis institucijomis, teikia joms rekomendacijas ir patarimus, numato rengti valstybines programas bei mokslo tyrimus ir finansuoja juos, rūpinasi savivaldybių socialinės paramos padalinių techninės bazės stiprinimu, visų pirma - automatizuotos informacijos sistemos diegimu.
Globos ir rūpybos tarybos bei invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių, kurias sudaro valstybės institucijų ir nevalstybinių organizacijų atstovai, yra koordinuojančios ir patariamosios institucijos.
Savivaldybės atsako už socialinės paramos teikimą savo teritorijoje. Jos privalo užtikrinti įstatymų nustatytą minimalią socialinę paramą, organizuodamos privalomųjų paslaugų teikimą bei mokėdamos pašalpas, taip pat steigdamos bendruomenėse reikiamas tarnybas. Savivaldybė renka ir analizuoja informaciją apie asmenis, kuriems reikia paramos, tvarko remtinų asmenų įskaitą, kaupia duomenų apie šiuos asmenis bazę, nustato reikiamos paramos mastą ir jos būdus. Savivaldybės atsako už teikiamų socialinių paslaugų kokybę.
Socialinę paramą teikia ir nevalstybinės organizacijos. Kad socialinė parama būtų veiksmingesnė, būtina valstybinio ir nevalstybinio sektorių sąveika. Savivaldybės konkurso tvarka sudaro su nevalstybinėmis organizacijomis socialinių paslaugų teikimo sutartis, kuriose nurodomi šalių įsipareigojimai ir atsakomybė.
Socialinę paramą teikia socialiniai darbuotojai. Žmonėms, dirbantiems šį darbą, reikėtų rengti kursus, stažuotes užsienyje, suteikti reikiamų žinių. Būtina parengti darbo, susijusio su socialinės paramos teikimu, koncepciją, taip pat siekti, kad socialiniai darbuotojai gautų išsimokslinimą aukštosiose (aukštesniosiose) mokyklose, turėtų savo profesinę etiką ir vertybių sistemą, galėtų apsibrėžti savo vaidmenį ir santykius su klientu (vartotoju). Svarbus savanorių vaidmuo.
Įmonių, organizacijų ir asmenų aukojamos konkrečiam tikslui lėšos turi būti naudojamos pagal paskirtį.
Materialinio nepritekliaus mažinimo programa (MNM)
Materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programa, finansuojama Europos socialinio fondo plius (ESF+) lėšomis, 2025 metais ir toliau užtikrino paramą labiausiai nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. Per metus daugiau kaip 190 tūkst. Pagal programą paramos gavėjams kas ketvirtį į socialines korteles buvo pervedama po 25 eurus. Ši suma suteikė galimybę savarankiškai įsigyti maisto produktų ir būtinųjų vartojimo prekių, atsižvelgiant į individualius poreikius.
„Naujasis finansinės paramos modelis suteikia žmonėms daugiau lankstumo ir orumo, nes jie gali patys pasirinkti, kokių prekių jiems labiausiai reikia.
Iki 2023 metų pabaigos parama labiausiai nepasiturintiems asmenims buvo teikiama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšomis - gyventojams buvo dalijami maisto produktai ir higienos prekės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2024 metų buvo pereita prie modernesnio paramos modelio: pagal MNM programą gyventojams išduodamos socialinės kortelės, į kurias kartą per ketvirtį yra pervedama nustatyta pinigų suma. Šis pokytis leidžia efektyviau atliepti skirtingus paramos gavėjų poreikius ir prisideda prie didesnio jų savarankiškumo.
Piniginės socialinės paramos sąlygų supaprastinimas ir naujovės
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SAD) parengtoms įstatymo pataisoms, numatančioms, kad piniginė socialinė parama būtų labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms, taiklesnė, o paramos gavėjai būtų skatinami integruotis į darbo rinką.
„Piniginė socialinė parama taps lengviau prieinama nepasiturintiems žmonėms ir skiriama būtent tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Išsprendėme paramos prieinamumo problemą vaikus auginantiems vienišiems tėvams, padidinome paramą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Pakeitimų naudą pajus bemaž 15 tūkst. žmonių. Taip pat užtikrinome, kad piniginę socialinę paramą gaunantys žmonės dalyvautų užimtumo skatinimo priemonėse, jiems būtų teikiama individualizuota pagalba pasiruošti darbo rinkai ir pradėti dirbti“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Ministerijos pranešime žiniasklaidai teigiama, kad patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas, palengvintos paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ir auginantiems vaikus su negalia, patobulintos nuostatos, susijusios su turto vertinimu, padidintas piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimas dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose ir kt.
Piniginės socialinės paramos sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems
Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko).
Paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms
Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitomos šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus
Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas:
- 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);
- trumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių;
- išplečiamas gavėjų ratas ir papildomai skiriama socialinę pašalpą įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Nuostatos, susijusios su turto vertinimu skiriant piniginę socialinę paramą
- 2 kartus padidinamas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti: vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių; šeimai - vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP.
- Taip pat 1,5 karto didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.
Piniginių lėšų normatyvo dydžiai didinami atsižvelgiant į finansų ekspertų nuomonę, kad darbo netekimo, ligos ar nelaimės atveju žmogus turėtų turėti „finansinę pagalvę“.
Keičiama pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka.
Lėšos ir poveikis
Siūlomų pakeitimų naudą pajus apie 15 tūkst. asmenų, o siūlomoms nuostatoms įgyvendinti nuo 2026 m. birželio 1 d. prireiks apie 11 mln. Eur.
Prognozuojama, kad teigiamą teikiamų priemonių poveikį turėtų pajusti visi šeimų ūkiai (skurdo spąstai sumažės visiems šeimos ūkiams (nuo 0,4 iki 1.1 procentinio punkto), didžiausią poveikį patirs dviejų suaugusių asmenų su vaikais šeimos (nuo 1,06 iki 1,1 p. p.).
| Rodiklis | Esama situacija | Siūlomi pakeitimai |
|---|---|---|
| Piniginių lėšų normatyvas vienam asmeniui | 15 VRP dydžių | 30 VRP dydžių |
| Būsto ploto normatyvas individualiems namams | 60 kv. m. | 90 kv. m. + 15 kv. m. kiekvienam šeimos nariui |
| Papildomos pašalpos mokėjimo trukmė įsidarbinus | 3 mėnesiai | 6 mėnesiai |
tags: #labiausiai #nepasiturintiems #asmenims