Socialinė geografija yra visuomeninės geografijos šaka, tirianti socialinius reiškinius ir jų erdvinius komponentus, įvairias žmonių socialines struktūras, veiklas ir grupes. Socialinė geografija tiria visuomenės ir gamtos sąveiką, socialinių, ekonominių, politinių, technologinių ir ekologinių procesų poveikį.
Ką nagrinėja socialinė geografija
Tai mokslas, tyrinėjantis ekonominių subjektų elgesį konkrečioje geografinėje erdvėje (žemės antroposferoje). Pagrindinės problemos siejamos su negatyviais socialiniais, ekonominiais, politiniais, technologiniais, ekologiniais procesais. Socialinė geografija sprendžia klausimus, susijusius su socialine nelygybe, migracija, nedarbu, emigracija, socialine atskirtimi, miestų mažėjimu, gyventojų regresu kaimuose ir aplinkosauginėmis problemomis.
Socialinės geografijos istorija ir raida
Socialinės geografijos mokslo pradžia siejama su dviem mokyklomis: P. Vidalio de la Blache’o išplėtota kaimiškąja tradicija, daugiausia tyrusia socialinių grupių ir jų aplinkos tarpusavio ryšius, ir miestietiškąja mokykla, susijusia su Šiaurės Amerikos sociologų siekiu paaiškinti masinį miestų augimą bei su tuo susijusius reiškinius XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje. Iš šių mokyklų kilo didžioji dalis šiuolaikinės socialinės geografijos darbų.
Vakarų Europoje socialinės geografijos terminas pradėtas vartoti XX a. septintajame dešimtmetyje socialinių grupių elgesio tyrimuose. Lietuvoje SSRS okupacijos metais socialinės ir ekonominės geografijos terminai buvo vartojami vietoj visuomeninės geografijos termino, o socialinės geografijos aktualiausios temos nebuvo nagrinėjamos. Po 1990 m. socialinę geografiją pradėta dėstyti universitetuose, įtraukta į mokyklų programas, o tyrimai atliekami Vilniaus universitete, Klaipėdos universitete, Lietuvos edukologijos universitete ir Lietuvos socialinių tyrimų centre.
Socialinė geografija ir kitos geografijos šakos
Šiandien geografija apima įvairias šakas, tarp kurių svarbios yra politinė, ekonominė ir socialinė geografija. Šios trys geografijos šakos yra glaudžiai susijusios ir papildo viena kitą, padedant suprasti sudėtingus procesus, vykstančius pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Politinė geografija tiria pasaulio politinį žemėlapį, jo subjektus, valstybių sienas, valdymo formas, politinius režimus, karų ir konfliktų geografiją bei valstybių socialinę ir ekonominę galią. Ekonominė geografija nagrinėja ūkio ugdymo gamtines ir socialines prielaidas, atskirų ūkio elementų išdėstymo principus ir juos lemiančius veiksnius, pirmaujančių ir atsilikusių regionų tarpusavio sąveiką bei pasaulio ekonominių sistemų erdvinius ryšius, jų priežastis ir padarinius.
Geografijos vieta socialiniuose moksluose
Geografija, kaip integruojantis mokslas, jungia daugelį mokslo sričių. Geografai savo žiniomis ir tyrimais kloja pagrindus ir kuria naujas erdves kitų specialybių profesionalų veiklai. Nors geografų darbo rezultatai dažnai būna nematomi, jie vienija ištisas struktūras ir teritorines sistemas, sąlygojančias visuomenės, atskirų socialinių grupių ir ūkio šakų progresą.
Studijų programos ir mokymo turinys
Pokyčiai šalies darbo rinkoje ir specialistų poreikis paskatino Socialinės geografijos katedros kolektyvą atnaujinti bakalauro nuolatinių ir tęstinių studijų programas. Bakalauro nuolatinių studijų trukmė sutrumpinta nuo 240 iki 210 ECTS kreditų (7 semestrų). Atnaujintą studijų programą papildė ir nauji dalykai: socialinės ekonominės geografijos teorija ir tyrimų metodai, regionistika ir regioninių tyrimų metodai, regionų darnios plėtros pagrindai ir modeliai. Šių dalykų žinios stiprina geografo kvalifikaciją, praplečia mokslinį akiratį ir sudaro palankesnes sąlygas žinias taikyti praktikoje.
| Studijų dalykas | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| GIS pagrindai | Geografinės informacinės sistemos ir nuotolinio atpažinimo metodai |
| Socialinės ekonominės geografijos teorija | Teoriniai pagrindai ir tyrimų metodai socialinės geografijos problemoms analizuoti |
| Regionistika | Regionų darnios plėtros modeliai ir regioninių tyrimų metodai |
| Demografija ir gyventojų geografija | Gyventojų pasiskirstymo, migracijos ir demografinių pokyčių analizė |
| Transporto ir komunikacijų geografija | Transporto tinklų ir komunikacijų ryšių įtaka teritoriniam vystymuisi |
Praktika ir tarptautiškumas
Studijos neapsieina be tolimosios geografų praktikos. Jos tikslas - susipažinti ir tirti Lietuvos kaimyninių valstybių ir jų regionų socialinę ir ekonominę geografiją. 2007-2009 m. tolimoji praktika vyko Ukrainoje (Lvove, Kijeve, Odesoje), 2010-2012 m. - Lenkijoje (Gdanske, Gdynėje, Sopote, Kašubijos etnografiniame regione, Helio nerijoje). Šios vasaros praktika suplanuota Karaliaučiaus krašte (Rusija). Visuomeninės geografijos magistro studijų programoje dėsto tarptautiniai lektoriai taikydami naujausius GIS ir nuotolinio atpažinimo metodus.
Absolventų gebėjimai ir karjeros galimybės
Absolventai, baigę geografijos studijas, įgyja gebėjimų suprasti visuomenės bei ūkio socialines-ekonomines problemas, jų erdvines priežastis bei priimti sprendimus. Jie gali ruošti nacionalinių, ES ir kitų fondų projektų paraiškas, susijusias su ūkio bei žmogiškųjų išteklių plėtra įvairiuose regionuose.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Baigę studijas gali dirbti savivaldos institucijose (savivaldybėse, seniūnijose), regioninės plėtros projektų rengėjais, regionų plėtros agentūrose, specialistais nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, darbo biržose, socialinės rūpybos skyriuose, gyventojų socialinių apklausų statistikais, aplinkosaugos institucijose. Katedros absolventai dirba GIS specialistais ministerijose, savivaldos institucijose, tarptautinėse organizacijose, kelionių agentūrose, regioninės plėtros ir investicinių projektų ekspertais, aplinkosaugos, žemėtvarkos, socialinės rūpybos įstaigose, darbo biržose, nemažai dirba privačiame versle. Dalis absolventų tapo katedros socialiniais partneriais, su jais palaikomi ryšiai įgyvendinant mokomosios ir specialiosios praktikos užduotis.
Studijų nauda ir studentų atsiliepimai
Studijos praplėtė gamtinių ir socialinių reiškinių suvokimo akiratį, pagilino geografines žinias ir suteikė praktinių programų naudojimo įgūdžių. Studentai mini, kad svarbiausias studijų aspektas - ne žinių gausa, o gebėjimų šias žinias pritaikyti, savarankiškai dirbti ir tobulėti ugdymas. Draugiškas ir kompetentingas katedros mokslininkų kolektyvas, darbinga ir kūrybiška atmosfera bei inovatyvių idėjų generavimas apie šias studijas paliko tikrai teigiamą įspūdį.
Socialinės geografijos reikšmė visuomenei
Geografijos žinios - nacionalinio ir pasaulinio mokslo dalis. Geografai tiria, planuoja, moko, kuria ir teikia pasiūlymus visuomenei, verslininkams, valstybės vadovams. Kuo daugiau visuomenėje bus žmonių, turinčių geografo specialybę ar geografinį išsilavinimą, tuo geresnės galimybės spręsti teritorinius, ekonominius ir socialinius iššūkius.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #l720 #socialine #geografija #social #geography