Socialinis pedagogas siekia padėti ugdytiniams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje, kitose socialinėse įstaigose, atliekančiose ugdymo funkcijas, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais.
Darbo laiko normos, etato sudėtis ir pagrindinės sąvokos
Vienas iš svarbių aspektų, susijusių su socialinio pedagogo darbu, yra darbo laiko trukmė.
Mokytojo darbo laikas per savaitę - 36 val.
Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Pedagogų darbo laikas yra dalijamas į kontaktines ir nekontaktines valandas. Prie kontaktinių valandų priskiriamas ne tik dėstymas, bet ir mokinių bei kitų pedagogų konsultavimo laikas, o prie nekontaktinių valandų - pasiruošimas darbui, bendravimas su administracija, kvalifikacijos kėlimas, bendravimas su mokinių atstovais ir kitais specialistais.
*Pradedantiesiems, t. y. dirbantiems iki 2 metų, bendrojo ugdymo mokytojams per metus skiriama iki 756 kontaktinių valandų. Profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojams skiriama iki 924 kontaktinių valandų.
**Laikas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir darbų vertinimui nustatomas pagal mokomąjį dalyką ir mokinių klasėje skaičių. Tai yra 40-60 proc. nuo kontaktinių val. ne mažiau kaip 152 val. ne mažiau kaip 180 val. ne mažiau kaip 210 val.
Sutrumpintas darbo laikas švietimo pagalbos specialistams
Prie švietimo pagalbos specialistų priskiriami ir mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose bei švietimo pagalbos tarnybose dirbantys psichologų asistentai, psichologai, judesio korekcijos specialistai, socialiniai ir specialieji pedagogai, logopedai, surdopedagogai bei tiflopedagogai.
Tokiems darbuotojams nustatytas sutrumpintas darbo laikas, nes jų darbo pobūdis yra susijęs su padidėjusia protine, emocine įtampa.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Didesnėse mokyklose dažnai bent puse etato dirba švietimo pagalbos specialistai. Kitos mokyklos, kurios neturi nuolat dirbančių specialistų savo komandoje, gali kreiptis į specialistus, su kuriais sutartis yra sudaręs mokyklos savininkas.
Kontaktinės-valandos paskirstymas ir praktiniai pavyzdžiai
Pavyzdžiui, mokyklos socialinės pedagogės Beatos Viduto darbo savaitės trukmė 5 darbo dienos - nuo 8.00 val. iki 15.30 val. Darbo laikas paskirstomas į konsultacines valandas (soc.
Pedagogų darbo laikas apima: Individualų darbą su mokiniais ir jų tėvais - konsultacijas, pokalbius; darbą grupėje - mokinių pažinimą (pagal reikalą pravesti anketavimus), anketų analizės; konsultavimą - susirinkimai, pasitarimai, pagal poreikius ir tyrimai; mokymą ir švietimą - diskusijos, pokalbiai, gyvenimo įgūdžių, sveikos gyvensenos ugdymas, mokyti kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti, pažinti save ir aplinką, gebėti priimti sprendimus, spręsti problemas, elgtis visuomenėje priimtais būdais, valdyti emocijas ir kt.
Nekontaktinis laikas ir profesiniam tobulėjimui skiriamos valandos
Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Privalomos bendruomeninės valandos yra valandos darbui su tėvais − jų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Taip pat - bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais, mokyklos veiklos planavimas ir tobulinimas, t.y. dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose.
Be aukščiau minėtų privalomų veiklų mokytojas gali vykdyti ir neprivalomas veiklas. Pavyzdžiui, dalyvauti mokyklos savivaldoje, rengti mokyklos ugdymo programas, dalintis patirtimi (būti mentoriumi, konsultuoti kolegas, vesti atviras pamokas ir tt.) ir pan.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Prie profesinio tobulėjimo veiklų priskiriamos tokios veiklos kaip dalyvavimas įstaigos, kaip besimokančios bendruomenės, ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklose ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimas savišvietos būdu, mokytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė.
Papildomas darbas, viršvalandžiai ir teisiniai aspektai
Darbo inspekcijos nuomone, nėra jokių apribojimų pedagogui dirbti daugiau nei 60 valandų per savaitę, jei yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo krūvio padidinimo ar kitos darbo funkcijos atlikimo.
Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, esant abiejų darbo sutarties šalių aiškiai išreikštai valiai (rašytinis susitarimas), gali būti papildomai susitariama (galiojančioje darbo sutartyje ar sudarant susitarimą dėl papildomo darbo) dėl darbo masto (darbo krūvio) padidinimo, kitos darbo funkcijos atlikimo, taip pat gali būti numatomas darbo funkcijos padidinta apimtimi apmokėjimas.
Tokiu atveju, pedagogas vienoje įstaigoje gali dirbti iki 60 val. per savaitę, vadovaujantis Darbo kodekso 114 str. Taigi, jei darbuotojas su darbdaviu raštu susitaria, kad darbuotojas dirbs papildomai ir už tai gaus sutartą atlygį, tai nėra laikoma viršvalandiniu darbu, o susitarimu dėl papildomo darbo ir tokiu atveju darbuotojui leidžiama dirbti iki 60 val. per savaitę.
Taip pat, gali būti numatomas darbo funkcijos apmokėjimas padidinta apimtimi. Papildomas darbas apmokamas papildomai ir nėra laikomas viršvalandžiu. Tačiau jei darbdavys duoda vienkartinį nurodymą dirbti ilgiau, toks darbas turėtų būti viršvalandinis. Tokiu atveju, pedagogas vienoje įstaigoje gali dirbti iki 60 val. per savaitę, vadovaujantis Darbo kodekso 114 str.
Jei darbdavys davė vienkartinį nurodymą dirbti ilgiau, toks darbas turėtų būti laikomas viršvalandiniu ir apmokamas Darbo kodekso 115 str.
Taigi, jei darbuotojas su darbdaviu raštu susitaria, kad darbuotojas dirbs papildomai ir už tai gaus sutartą atlygį, tai nėra laikoma viršvalandiniu darbu, o susitarimu dėl papildomo darbo ir tokiu atveju darbuotojui leidžiama dirbti iki 60 val. per savaitę.
Maksimalūs darbo laiko apribojimai
Vėlgi, lieka maksimalaus darbo laiko apribojimas per dieną - ne daugiau nei 12 valandų.
Naujos funkcijos ir reformos, susijusios su pedagogų karjeros modeliu
Lietuvoje numatoma reforma dėl pedagogų karjeros modelio įvedimo. Planuojama susieti pedagogo darbo užmokestį su kompetencijų augimu ir tikrinti mokytojų kompetencijas kas penkerius metus.
Įgyvendinant reformos tikslus, pedagogams teks ruošti įvairias ataskaitas analizei, diskusijoms, kelti kvalifikacijas įvairiose srityse, dalyvauti diegiant naujausias mokymo(si) priemones ir technologijas, kuriant naujausias ugdymo metodikas.
Visas šis laikas turėtų būti skaičiuojamas iš bendros darbo laiko normos. Tačiau mažinti tvarkaraštinio laiko arba kontaktinių valandų negalima. Todėl lieka tik galimybė perskirstyti likusias nekontaktines valandas arba tartis dėl papildomo darbo ar viršvalandžių.
Dėl naujovių nuo 2023 metų pradžios, kai bus nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, švietimo įstaigų vadovams svarbu pradėti galvoti apie labiau sutrumpintą darbo laiko apskaitą. Aišku, kad reikės planuoti didesnį darbo užmokesčio fondą, nes trumpinant darbo laiko normą, atlyginimas negali būti proporcingai mažinamas.
Įdarbinimas, stažuotė ir socialinio pedagogo darbo statusas
Pedagogu įdarbinamas asmuo priimamas ir atleidžiamas vadovaujantis bendra darbo teise (Darbo kodeksu). Tai reiškia, kad sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta pasibaigus sutarties terminui (jei sutartis terminuota). Jei sutartis neterminuota, sutartis gali būti nutraukta darbuotojo prašymu, abipusiu sutarimu, darbdavio iniciatyva, kai yra darbuotojo kaltė, ir tam tikrai atvejais, kai darbuotojo kaltės nėra. Pavyzdžiui, yra uždaroma mokykla.
Įprastai pedagogas priimamas dirbti neterminuotam laikui. Pedagogas taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją. Pavadavimui su darbuotoju sudaroma laikinoji darbo sutartis ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Ilgesnio laikotarpio pavadavimui (pvz., išėjus mokytojai motinystės ar tėvystės atostogų) su pavaduojančiu mokytoju sudaroma terminuota darbo sutartis.
Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę. Pedagoginė stažuotė trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslintą pagalbą.
Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą.
Pedagoginiam stažuotojui švietimo įstaiga paskiria mentorių. Pradedantysis dirbti mokytoju gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą. Praktikos vadovas periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius.
Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti kiti švietimo įstaigos nariai.
Etikos, atlyginimo ir atostogų nuostatos
Švietimo įstatymas nurodo, kad mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo. Jei mokytojas savo elgesiu, veikla pažeidė Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai, mokytojas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Pedagogų etikos kodeksą. Pedagogų etikos kodekse nustatomi pagrindiniai pedagogų profesinės etikos reikalavimai ir įsipareigojimai siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kitais šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene.
Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede. Alga didėja ir nuo veiklos sudėtingumo.
Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą), atlyginimas gali didėti 1-15 proc. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose pradinėse klasėse, kuriose mokymas vyksta lietuvių kalba, o klasėje mokosi 10 ir daugiau mokinių ir iš jų ne mažiau kaip 50 procentų nemoka valstybinės kalbos.
Atlyginimas taip pat gali didėti pagal specialiųjų ugdymosi poreikių kriterijus: 5-10 procentų, 5-20 procentų ir iki 25 procentų, jei mokytojas susiduria su dviem ar daugiau iš aukščiau nurodytų kriterijų.
Visiems mokytojams per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa.
Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu.
Už 10 metų nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje skiriamos papildomos 3 darbo dienos atostogų. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį.
Mokytojų poreikio planavimas ir profesijos patrauklumo iššūkiai
Mokytojų poreikio planavimas yra sudėtinė švietimo politikos dalis. Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene. Pedagogo profesija nepatraukli - į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje.
2021-2030 m. švietimo plėtros programoje identifikuotos problemos, kad pedagogo profesija nėra patraukli ir pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. 2020-2024 m. Vyriausybės programoje vienu iš prioritetinių projektų yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai”. Planuojama dirbti išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją - ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus.
2016-2020 m., įgyvendinant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuotą projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“, buvo sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis. Šio modelio tikslas - pateikti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų asmenų planavimui.
Apie laisvą pareigybę skelbiama pačios ugdymo įstaigos interneto svetainėje. Pretendentai, atitinkantys kriterijus, kviečiami į pokalbį su mokyklos vadovu. Pokalbį stebėti gali trys mokyklos tarybos atstovai. Daugiau apie reikalavimus mokytojo kvalifikacijai pateikiama 9.1. skyriaus dalyje „Reikalavimai mokytojo kvalifikacijai“.
Socialinio pedagogo funkcijos ir kasdienės užduotys
Socialinis pedagogas - savo darbo veikla įvertinti ir spręsti problemas susijusias su vaiko pagrindinių reikmių tenkinimu, saugumo ir socialinės adaptacijos užtikrinimu. Vykdyti ir kurti saviraiškos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio sutrikimų bei kitų problemų sprendimo prevencijos programas, dalyvauja mokyklos Vaiko gerovės komisijos veikloje.
Socialinis pedagogas mokykloje yra pagalbos teikėjas vaikams, paaugliams, jų šeimoms, ginantis jų teises bei primenantis pareigas, padedantis vaikui rasti savo vietą sociume.
Švietimo įstatymas nustato, kad pagalbos mokytojui paskirtis - teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokytojo profesinį tobulėjimą. Pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti asmenys.
Organizaciniai aspektai ir darbo krūvio sprendimai
Mokyklos vadovas darbo krūvius derina su mokyklos darbo taryba.
Sprendimai dėl mokytojų darbo krūvio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtintose mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatuose nurodomi ne tik darbo, bet ir poilsio laiko reikalavimai.
Mokytojas mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos - mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.
Mokytojo statusas nereiškia, kad mokytojas, jei išreikš norą, automatiškai gali tapti mokyklos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotu. Į šias pareigas yra skelbiamas konkursas.