Fizinis smurtas darbe yra aiškus ir pavojingas pažeidimas, reikalaujantis neatidėliotinos reakcijos. Jei jus ar jūsų kolegą darbe ištiko fizinio smurto aktas arba gresia realus pavojus, būtina žinoti, kur kreiptis, kokius veiksmus imtis ir kaip saugoti įrodymus bei savo psichologinę sveikatą.
Kas yra fizinis smurtas darbe?
Fizinis smurtas: Tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią. Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę - nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo.
Skubios situacijos: ką daryti iš karto
- Jeigu gresia realus pavojus jūsų gyvybei ar sveikatai - skambinkite 112. Kai pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112.
- Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą ir kas atsitiko.
- Policija privalo įvertinti informaciją dėl smurto ir, esant būtinybei, inicijuoti ikiteisminį tyrimą.
Kur kreiptis, kai fizinis smurtas jau įvyko, bet pavojus nebesitęsia
Priklausomai nuo situacijos ir nuo to, ar norite užtikrinti viešą teisminį reagavimą ar vidinį konfliktų sprendimą, galite kreiptis į kelias institucijas:
Policija
Esant fiziniam smurtui, policija - pirmoji ir pagrindinė institucija. Ji turi pareigą įvertinti situaciją, surašyti protokolus, pradėti ikiteisminį tyrimą (jeigu nustatomi nusikaltimo požymiai) ir užtikrinti nukentėjusiojo saugumą.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI)
VDI vykdo darbo teisės aktų pažeidimų prevenciją, konsultuoja asmenis ir darbovietes, nagrinėja gyventojų pranešimus ir skundus. Į šią instituciją turėtumėte kreiptis, jei norite pranešti apie darbe patirtą smurtą ar darbdavio neveikimą užtikrinti saugią darbo aplinką. Gavusi pranešimą dėl psichologinio smurto darbe, Valstybinė darbo inspekcija pirmiausiai tikrina, ar tos įstaigos vadovas vykdo Darbo kodekse nustatytą pareigą imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Darbo ginčų komisija
Nagrinėja kolektyvinius ir individualius darbo ginčus tarp darbuotojų ir darbdavių. Į komisiją turėtumėte kreiptis, jei darbe patyrėte smurtą ir turite tam tikrų reikalavimų bei siekiate, kad būtų išspręstas ginčas (komisija yra privaloma instancija prieš kreipiantis į teismą). Be to, jeigu darbuotojas dėl darbdavio veiksmų patyrė turtinę arba neturtinę žalą, jis turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą.
Teismas
Jei kitos priemonės nepadeda arba jeigu siekiate bausmės, atlyginimo už žalą ar darbo sutarties nutraukimo dėl darbdavio kaltės - galima kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ar kitų teisinių priemonių.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Jei smurtas darbe susijęs su diskriminacija (pvz., dėl lyties, amžiaus, tautybės, religijos ar kitų požymių), ši tarnyba tiria galimus lygių galimybių pažeidimus ir gali taikyti „minkštąsias“ sankcijas: įspėjimus, rekomendacijas nutraukti pažeidžiančias veiklas, perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms ir pan.
Vidaus pagalbos kanalai darbe
Prieš kreipiantis į išorines institucijas, dažnai rekomenduojama išbandyti vidaus mechanizmus (tik jei tai saugu):
- Tiesioginis vadovas: jei vadovas nėra smurto šaltinis, pirmasis žingsnis - su juo pasikalbėti.
- Personalo skyrius (HR): personalo specialistai turi užtikrinti darbo aplinkos saugumą ir gali pradėti vidinį tyrimą.
- Darbo taryba arba profesinė sąjunga: jei priklausote profesinei sąjungai - pasinaudokite jų teisine pagalba.
Įrodymai: ką rinkti ir saugoti
Tiriant darbuotojų skundus ar prašymus dėl psichologinio smurto ar priekabiavimo, svarbu ne tik aiškūs paaiškinimai, bet ir konkrečios bylos medžiagos. Rekomenduojama:
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems neįgaliuosius
- Fiksuoti visus incidentus: užsirašykite datą, laiką, kas vyko, kas dalyvavo.
- Saugoti el. laiškus, žinutes, susitikimų įrašus, garso ar vaizdo įrašus, kuriuose matyti smurtinis elgesys.
- Pasikalbėti su kolegomis - liudytojai gali patvirtinti situaciją.
- Kreiptis į gydytoją: jei smurtas turėjo poveikį sveikatai - psichologo ar šeimos gydytojo išvada padės teisiniame procese.
Teisinės galimybės ir terminais svarbūs aspektai
Darbo kodekse smurtas ir priekabiavimas apima bet kokį nepriimtiną elgesį, kuris gali padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, įžeisti asmens orumą ar sukurti priešišką darbo aplinką. Nuo 2022 metų Darbo kodekse sustiprinta darbuotojų apsauga nuo psichologinio smurto, seksualinio ir kitokio priekabiavimo. Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje visoms įmonėms įsigaliojo griežtesnės taisyklės dėl psichologinio smurto ir mobingo prevencijos darbe. Darbdaviams, kurie neužtikrins tinkamų prevencijos priemonių, gali būti skirtos baudos nuo 500 iki 1400 eurų - dvigubai didesnės nei iki šiol.
Jei darbuotojas nori kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, tai privalu padaryti per tris mėnesius, o dėl neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo - per vieną mėnesį nuo tada, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Problemos ir iššūkiai praktikoje
Posėdyje Seime pabrėžta, kad neretai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai teisėtus darbdavio reikalavimus vykdyti savo pareigas nepagrįstai laiko psichologiniu smurtu. Taip pat akcentuota, kad valstybės institucijos negina įstaigų vadovų, patiriančių iš savo pavaldinių mobingą, psichologinį smurtą ir persekiojimą darbe. Dar viena problema - asmenims, besikreipiantiems į VDI ar kitas institucijas, neretai tenka patirti dar stipresnį psichologinį smurtą: įstaigos vadovas, sužinojęs, kad darbuotojas kreipėsi į institucijas, neretai tęsia ar sustiprina mobingo veiksmus.
Psichologinė pagalba ir saugumas
Neužmirškite - svarbiausia jūsų sveikata ir savijauta. Fizinis smurtas gali turėti ilgalaikių psichologinių pasekmių. Rekomendacijos:
- Kreipkitės į gydytoją ir psichologą - profesionali pagalba padeda įvertinti poveikį sveikatai.
- Kalbėkitės su artimaisiais - atviras pokalbis padeda sumažinti izoliacijos jausmą.
- Jei priklausote profesinei sąjungai - naudokitės jos teisine ir emocine parama.
Prevencija: ką darbdaviai turi daryti
Kiekvienas darbdavys privalo nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir su ja supažindinti darbuotojus. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, šį klausimą privalo reglamentuoti smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje. Darbdaviams, įgyvendinant smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką ir kitas Darbo kodekse nustatytas pareigas šioje srityje, labai trūksta įgūdžių ir patirties, iškyla įvairių praktinių klausimų, darbovietėse sudarytoms komisijoms tiriant mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo atvejus.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Kaip pasiruošti kreipimuisi - praktinis kontrolinis sąrašas
- Fiksuokite incidentus: datos, laikai, vietos, dalyviai.
- Saugokite visus susirašinėjimus, įrašus, dokumentus.
- Surinkite liudytojų kontaktus ir, jei įmanoma, rašytinius liudijimus.
- Kreipkitės į gydytoją arba psichologą dėl sveikatos įrašų.
- Jei vadovybė neveikia arba yra smurto šaltinis - kreipkitės į VDI ir policiją.
- Pasitarkite su profesine sąjunga arba teisininku dėl tolimesnių veiksmų.
Naudingos institucijos ir pagalbos šaltiniai
- Skubios pagalbos numeris 112 (policija, greitoji pagalba).
- Valstybinė darbo inspekcija - darbo teisės pažeidimų tyrimas ir prevencija.
- Darbo ginčų komisija - kolektyvinių ir individualių darbo ginčų nagrinėjimas.
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba - diskriminacijos atvejai.
- Profesinės sąjungos - teisinė pagalba ir atstovavimas.
- Psichologinė pagalba - savivaldybių ar NVO teikiamos nemokamos arba kompensuojamos konsultacijos.
Ką daryti, jei institucijos nereaguoja?
Jei informavote vadovybę ar HR, bet nieko nevyksta - tai signalas, kad darbdavys ignoruoja savo įstatyminę pareigą. Tokiu atveju:
- Pateikite oficialų skundą Valstybinei darbo inspekcijai.
- Pasitarkite su profesine sąjunga ar darbo ginčų komisijos atstovu.
- Kreipkitės į žiniasklaidą ar NVO - kai kuriais atvejais viešumas padeda pasiekti teisingumą.
Apsauga nuo pasekmių ir lygi teisinių galimybių užtikrinimas
Posėdyje Seime buvo akcentuota, jog būtina suvienodinti visų darbuotojų ikiteisminės gynybos galimybes, nes valstybės tarnautojams neretai nėra suteiktos tokios pat ikiteisminės gynybos priemonės kaip darbuotojams pagal darbo sutartį. Komisija siūlys inicijuoti tarpinstitucines diskusijas, siekiant užtikrinti, kad visiems darbuotojams būtų prieinama vienoda teisinė gynyba, kreipiantis dėl mobingo, psichologinio ar fizinio smurto darbo vietoje.
Rizikos ir ilgalaikės pasekmės
Fizinis smurtas ir jo pasekmės gali būti labai rimtos: prarasta sveikata, psichologinės traumos, profesinio ir asmeninio gyvenimo sutrikimai. Todėl svarbu ne tik reaguoti į konkrečius incidentus, bet diegti prevencines priemones darbovietėse ir visuomenėje, mokyti atpažinti smurtą ir tinkamai reaguoti.
Santrauka - pagrindiniai veiksmai, jei patyrėte fizinį smurtą darbe
- Jei pavojus - skambinkite 112.
- Saugiu būdu surinkite ir saugokite įrodymus.
- Kreipkitės į policiją ir Valstybinę darbo inspekciją.
- Pasinaudokite profesinės sąjungos, Darbo ginčų komisijos ir, jei reikia, teismo pagalba.
- Gaukite medicininę ir psichologinę pagalbą.
- Jei darbdavys neveikia - viešinkite per NVO ar žiniasklaidą, pasikonsultuokite su teisininku.
Atminkite - turite teisę dirbti saugioje, emociškai ir fiziškai negrėsmingoje aplinkoje. Fizinis smurtas darbe yra rimtas pažeidimas, o veiksmų ėmimasis laiku gali apsaugoti jus ir kitus darbuotojus nuo tolimesnių pasekmių.