Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. 2021 metais jis buvo 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Europos Komisijos duomenimis, apie 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lemia tai, kad daug moterų dirba palyginti mažai mokamuose sektoriuose. Darbo užmokesčio atotrūkį lemia ir mažesnis moterų, einančių vadovaujamas pareigas, skaičius. Atlyginimų skirtumui įtaką daro ir dar vienas svarbus veiksnys - vaiko priežiūros atostogos.
„Sodros“ duomenimis, pirmaisiais vaiko metais juos beveik išimtinai prižiūri mamos. Po šių atostogų sugrįžusių moterų darbo užmokestis ne visuomet peržiūrimas ir pritaikomas prie pasikeitusių rinkos sąlygų. Ilgesnę pertrauką padariusioms moterims sunkiau siekti karjeros. Tai rodo ir darbo užmokestis. Didžiausias - 16,8 proc.
Darbo užmokesčio atotrūkis lemia ir skirtumus tarp vyrų ir moterų pajamų sulaukus pensinio amžiaus. Mažiau lėšų taupyti ir investuoti turinčioms moterims vyresniame amžiuje kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika. Lietuvoje vyrų vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (pirma pensijų pakopa) yra 20 proc. Prieš keletą metų atlikto SEB pasirengimo pensijai tyrimo* rezultatai atskleidė, kad 15 proc. moterų vaiko priežiūros atostogose praleido trejus-penkerius metus, tokia pat dalis moterų - dvejus-trejus metus, 12 proc. - daugiau negu penkerius metus, o 20 proc. moterų nedirbo vienus-dvejus metus.
Imkime šių metų pirmo ketvirčio vidutinį mėnesinį moterų bruto darbo užmokestį Lietuvoje - 1 643 eurus. Kaupiant antroje pensijų pakopoje maksimaliai kiekvieną mėnesį į fondą pervedama 3 proc. atlyginimo - 49,29 euro. Valstybė prie asmens kaupimo prisideda papildomai skirdama 1,5 proc. užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Kai asmuo išeina vaiko priežiūros atostogų, įmokos į pensijų fondus iš vaiko priežiūros išmokos nėra išskaičiuojamos. Tad moterys antroje pensijų pakopoje sukaupia mažiau ir dėl mažesnių atlyginimų, ir dėl vaiko priežiūros atostogų metu nutrūkstančių kaupiančiosios įmokų į pensijų fondą.
SEB pensijų fondų pastarųjų dešimties metų duomenys rodo, kad moterų įmokos į antros pakopos pensijų fondus buvo vidutiniškai 20 proc. Galvojant apie būsimą pensiją reikėtų įvertinti ir tai, kad moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra beveik dešimčia metų ilgesnė negu vyrų. Viena iš galimybių - savarankiškai kaupti lėšas trečioje pensijų pakopoje, ir tai reikėtų pradėti daryti kuo anksčiau. Deja, kol kas taupymo būsimai pensijai jaunų moterų prioritetų sąraše nėra. Mūsų duomenys rodo, kad moterys pradeda kaupti trečioje pensijų pakopoje sulaukusios vidutiniškai 40 metų. Tačiau šiuo laikotarpiu moterys jau būna praradusios penkiolika-dvidešimt metų kaupimo pensijai, o laikas taupant yra labai svarbus. Jei iki pensijos likus dvidešimčiai metų trečios pakopos pensijų fonduose pradėtumėte taupyti po 50 eurų kas mėnesį, iki pensijos galėtumėte sukaupti 22 tūkstančius eurų, jei pradėtumėte kaupti likus keturiasdešimčiai metų - sukauptumėte 95 tūkstančius eurų (skaičiavimo prielaida - 6 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Aptariamo pavyzdžio atveju maždaug keturioliktais metais vieno mėnesio investicijų grąža tampa netgi didesnė už atidedamus 50 eurų. Akivaizdu, kad darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų negalima paaiškinti tik vienu veiksniu - priežastys yra sudėtingos, todėl ir sprendimai turi būti complexiniai. Moterys vidutiniškai gyvena ilgiau už vyrus, tačiau Lietuvoje šis skirtumas tarp moterų ir vyrų gyvenimo trukmės yra itin didelis. „Lietuvoje vyrai gyvena 9-eriais metais trumpiau nei moterys - tai vienas didžiausių skirtumų Europos Sąjungos šalyse, remiantis „Eurostat“ duomenimis. Galbūt dėl šios priežasties iš klientų/kaupiančiųjų vyrų pastebime, kad jie dažniau linkę manyti, jog jiems nebinta pensija papildomai.
Pirmiausia, tikėtina, kad dabartiniai jauni vyrai ateityje gyvens žymiai ilgiau, kadangi vidutinė vyrų gyvenimo trukmė sparčiai auga. Pavyzdžiui, dar 2009 m. ji siekė 67,1 metų, o 2023 m. - jau 72,9 metų, rodo Statistikos departamento duomenys. Svarbu suprasti, kad ši statistika rodo bendrą gyventojų gyvenimo trukmę, įskaitant ir tuos, kurie miršta jauname amžiuje dėl nelaimingų atsitikimų ar ligų. Tačiau jei jau sulaukėte pensinio amžiaus, tikėtina, kad gyvensite gerokai ilgiau nei rodo bendras vidurkis. Taip, kaip ir rūpinantis savo fizine sveikata, kuo anksčiau pradedame rūpintis savimi finansiškai, tuo lengviau bus ateityje.
„Moterų pensija - mažesnė, gyvenimo trukmė - ilgesnė“. Nors moterys rečiau susiduria su įsitikinimais, kad pensijoje praleis nedaug laiko, joms kyla kitokių iššūkių. Vidutiniškai žemesnės moterų pajamos dažnai lemia ir mažesnes pensijas. „Karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros, lyčių pasiskirstymas į skirtingas profesijas bei kiti veiksniai lemia, kad moterys Lietuvoje vidutiniškai uždirba 11,5 proc. mažiau nei vyrai, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Dėl šios priežasties moterys gauna ir mažesnes pensijas. Pasak „Sodros“, šių metų kovą vyrų, turinčių būtinąjį stažą, senatvės pensija siekė 793 eurus, moterų - 675 eurus, taigi skirtumas net 118 eurų“, - teigia L.Načajienė.
Ji priduria, kad pensinio amžiaus (65 m.) sulaukusių moterų skurdo rizikos lygis siekia 41,9 proc., vyrų - 27,5 proc., rodo 2024 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Daugiau finansinių sunkumų moterims pensijoje sukelia ir tai, kad jos dažniau nei vyrai tampa našlėmis - tarp 80 metų ir vyresnių moterų kiek dažniau nei kas antra moteris yra našlė (56 proc.), o tarp vyrų - kiek rečiau nei kas trečias (28,6 proc.), rodo Statistikos departamento duomenys. „Palyginus su vyrais, 65 metų amžiaus sulaukusios moterys pensijoje praleidžia vidutiniškai penkeriais metais ilgiau, rodo EBPO duomenys. Kitaip tariant, vienišos moterys gyvena ilgiau, tačiau gauna beveik penktadaliu mažesnę pensiją. Jei nesiimame papildomų sprendimų, tai gali apsunkinti galimybes patogiai ir oriai nugyventi likusį laiką“, - sako L.Načajienė.
Kaip išlyginti skirtumą ir ką pataria ekspertai
Pensija turėtų susirūpinti ir vyrai, ir moterys. Šiandieninė „Sodros“ pensija daugeliui gyventojų neužtikrina tokio gyvenimo lygio, kokio norėtųsi. Atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo trukmę ir mažėjantį dirbančiųjų skaičių, pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai tampa ne pasirinkimu, o būtinybe - kuo anksčiau pradėsite, tuo daugiau laisvės turėsite vėliau, sako ekspertė.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
„III pakopos pensijų fondai skirti tiems, kurie nori patys pasirūpinti didesnėmis pajamomis išėję į pensiją. Čia kaupiamos lėšos investuojamos, todėl, priešingai nei laikant pinigus „kojinėje“, jos ne tik nenuvertėja dėl infliacijos, bet ir gali uždirbti grąžą. Nors finansų rinkos natūraliai patiria svyravimų, istoriniai pavyzdžiai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje ekonomika yra linkusi augti. Taigi, pensijų fondo dalyvis, ypač jeigu kaupia daug metų, gali uždirbti reikšmingą grąžą“, - teigia L.Načajienė.
Be to, verta pasinaudoti sudėtinėmis palūkanomis, kurios taip pat gali padėti sukaupti solidžią sumą senatvei. „Ilguoju laikotarpiu, ypač kaupiant reguliariai ir nedarant išėmimų, sudėtinės palūkanos tampa labai galingu kapitalo auginimo varikliu. Tai palūkanos, kurios skaičiuojamos ne tik nuo pradinės investuotos sumos, bet ir nuo anksčiau uždirbtų palūkanų“, - pažymi L.Načajienė. Pasak jos, jei situacija ateityje išliks tokia pati, valstybinė pensija sudarys vos apie trečdalį dabar gaunamų pajamų dydžio. Investavimas antroje pakopoje gali užauginti iki 40-50 proc. buvusių pajamų, o likusią dalį gali padėti sukaupti investavimas trečioje pakopoje, kurioje sukauptos lėšos yra paveldimos.
„Pagrindinė mintis yra paprasta: jei žmogus - ypač moteris - neturi pakankamai pinigų, jokia politika nepaskatins jos įsigyti būsto ar investuoti į finansų rinkas ir užsitikrinti alternatyvius finansinius šaltinius senatvėje. Tačiau jei moterims bus sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti darbo rinkoje viso gyvenimo metu, tai skatins jų turto kaupimą ir pagerins jų finansinį pasirengimą pensijai“, - pažymi J. Butkevičienė.
Be to, moterų lygties pagerinimo tikslas telpa ir į švietimo, vaikų priežiūros pertvarką: skatinti lanksčias darbo sąlygas, pasidalinimą tėvystės atostogomis tarp tėvų, didinti moterų finansinį raštingumą ir aktyvų dalyvavimą pensijų kaupimo procesuose. Mokslininkė pabrėžia, kad moterų verslumo ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimas yra ne tik lygybės, bet ir bendros ekonominės atsparumo didinimo klausimas.
- Pradėkite kaupti trečioje pensijų pakopoje kuo anksčiau ir apsvarstykite galimybę didinti įmokas, ypač jaunesniame amžiuje.
- Apsvarstykite ilgas darbinės karjeros siejant su vaikų priežiūra: įvertinkite galimybes užtikrinti nuoseklų įmokų srautą į fondus net ir išeinant į vaiko priežiūros atostogas.
- Sudarykite planą su finansų patarėju, apimantį galimus investicinius instrumentus ir galimybę papildomai kaupti privataus kaupimo fonduose.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tarptautines praktikas: užsienio patirtyje kai kuriose šalyse investuota į socialinį teisingumą skatina teisingą mokėjimą, o tėvystės dalijimasis laiką skatina lygesnį kainų amortizavimą. Norvegijoje, Islandijoje ir kitose Šiaurės šalyse naudingi įgūdžiai ir politiniai sprendimai skatina lygesnį darbo užmokesį bei ilgesnę tėvų priežiūrą, tuo pačiu metu užtikrinant efektyvų pensijų kaupimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Galiausiai, mokslininkai siūlo nuoseklias politikas socialinėje ir ekonominėje srityje, kurios skatintų moterų įtraukimą į darbo rinką ir verslumą, nes tai tiesiogiai lemia jų darbo patirtį ir ilgainiui didesnį sukauptą turtą. Pirmiausia reikia kultūrinio suvokimo pokyčių, teigiamo požiūrio į skirtingas užduotis šeimoje ir darbo rinkoje, bei didinti moterų finansinį raštingumą. Taigi, norint sumažinti vyrų ir moterų pensijų išmokų skirtumus, būtina derinti socialines, ekonomines ir asmenines priemones, pradėti nuo ankstyvos karjeros ir tęsti visą gyvenimą.