Šio numerio teminė akiratis formavosi susitelkus į suvokimo, juslumo ir kūniškumo klausimus semiotikos kontekste. Semiotikos žurnalo numeris apima įvairius požiūrius į tai, kas apskritai yra semiotika ir kokiais būdais ją galima taikyti aiškinant suvokimą, kūniškumą ir juslumą. Dėmesys krypsta į tai, kaip semantinės ir sensorinės patirtys konfiguruoja ženklų pasaulį bei kaip šios patirtys gali būti analizuojamos iš skirtingų semiotikos tradicijų perspektyvos.
Fenomenologija ir semiotika: ženklų būklės tyrinėjimo sutartinės
Görano Sonessono straipsnis, skaitytas per lietuvišką vertimą, pateikia semiotinės fenomenologijos perspektyvą: klausimą, ką vadiname ženklu, ir penkis jo apibrėžimo kriterijus, pradėdamas nuo suvokimo kaip atskaitos taško. Jis ragina permąstyti tradicinės semiotikos ribas ir įvertinti, kokios sąlygos lemia reikšmes struktūrų produkciją. Straipsnyje išreiškiama idėja, kad semiotika dažnai suprantama kaip ženklų tyrinėjimas, tačiau pati ženklo sąvoka nėra grynai stabilizuota, todėl verta įtraukti perspektyvas iš sosiūrinės semiotikos tradicijų.
Enaktyvistinė kognicija ir semiotika
Cerutti straipsnyje aptariama dabartinė kognityvinės semiotikos problema: enaktyvistinė kognicija tyrinėjama per dicisignus, indeksus ir diagramas; semiotika siūloma kaip perspektyva šioje diskusijoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas tuo tikslu, kad suprasti, kaip veikla, kuria mes kuriame prasmę, įsikomponuoja į ženklų pasaulį. Straipsnyje laikomasi Peirce’o semiotikos principų kaip įrankio nagrinėti šias idėjas.
Kūno reikšmė per organinį patyrimą: kūno struktūrinis modelis
Jacques Fontanille pristato kelių pakopų kūno reikšmės modelį, vadovaujantis dinaminio kūno struktūralizmo principu. Straipsnyje daug dėmesio skiriama kūninei energijai ir judėjimams, siekiant konstitutyvumo greimine prasme - aprašyti patiriamo kūno reikšmės visatos pagrindus. Kūno juslumo kartografija reikalauja konkrečių analizės bandymų, o Fontanille pasiūlytas modelis kviečia tyrėjus išmėginti šias mapavimo schemas praktikoje. Susietas su kitais šio numerio straipsniais, ši teorinė linija palaiko diskusiją apie kūno reikšmes plačiau nei Greimo semiotikos rėmuose.
Kūno figūros, diskursas ir kūno įvairovė literatūroje
Isabelė Skikaitė pristato Olgos Tokarczuk romano Bėgūnai kūno reikšmės struktūrinę semiotinę analizę diskursinėje semiotikos perspektyvoje. Remiantis jos argumentais, kūno figūrų struktūriniai santykiai atitinka kūno judėjimo filosofijų ir įvairių kūniškumo ideologijų santykį. Todėl romanas atveria visatą, kurioje kūnas yra pasakojimo centro figūra, jo būklės, likimai ir praktikos atskleidžiamos per tiriȧmąžią semiotiką.
Taip pat skaitykite: Kūno drebulys vyresniame amžiuje
Ievos Rusteikaitės istorinio pobūdžio straipsnis tyrinėja plastinį dekoratyvinį popierių, konstruodamas jį kaip plastinį diskursą. Ši nuoroda į plastinę semiotiką ir ornamentą kelia klausimą apie jų juslinę reikšmę, jų gyvybingumo metaforą ir jų vaidmenį dekoravimo kultūroje. Plastinė semiotika ir ornamentų kartografija tyrimuose pateikiama kaip priemonė suprasti, kaip vizualiniai elementai formuoja suvokimą ir kultūrinę tapatybę.
Vizualinė semiotika: plastinės raiškos tradicijos
Fred Anderssonas iš tuo metu mirusio Görano Sonesson įvyko nekrologą ir atskleidžia plastinės semiotikos ištakas. Apžvelgiami Flochon’o, Greimo tyrinėjimai, Traité du signe visuel idėjos ir Meyerio Schapiro veikalai - viskas, siekiant apžvelgti, kaip plastinė raiška įsitvirtino vizualinėje semiotikoje. Ši apžvalga praturtina šiandieninę semiotikos diskursiją apie kūno ir vaizdo santykį, vizualinę komunikaciją ir kūno įvaizdžių socialinį kūrimą.
Be to, skelbiamas Görano Sonessono nekrologas ir aptariama jo semiotinė fenomenologija bei ženklų apibrėžimai, greta kitais straipsniais, kurie analizuoja kūno raišką įvairiuose diskursuose.
Politinė diskursija ir konfliktinė komunikacija
Rinkimų diskurso tyrimas Lietuvoje nagrinėja tris populiariausius kandidatus - Gitaną Nausėdą, Saulių Skverneli ir Ingridą Šimonytę - ir jų konfliktinę komunikaciją. Tyrimo tikslas - nustatyti, išnagrinėti ir palyginti konfliktinės komunikacijos raiškos priemones, leksinius nominacijų pasirinkimus ir ideologinę perspektyvą jų diskurse. Analizuojama lingvistinė politinio diskurso analizė, derinama su retorine, identiteto klausimu ir kategorijomis „mes - jie“. Domeninis tikslas - atskleisti, kaip nominacijos kuria politinį įvaizdį ir kaip konfliktinė komunikacija formuoja elektorato nuomonę.
Apibendrinant, konfliktinė komunikacija rinkimų diskurse įgauna skirtingas formas priklausomai nuo oponentų: asmeninės, ideologinės ar institucinės. Nausėda, Skvernelis ir Šimonytė naudoja opozicinius modelius (mes - jie) įvairiose situacijose, siekdami formuoti teigiamą savo įvaizdį ar neigiamą oponentų įvaizdį. Identifikacijos ir identiteto persmelkiančios strategijos leidžia kurti stereotipus ir mobilizuoti visuomenės nuomonę.
Taip pat skaitykite: Judėjimo pagreičio tyrimas
Koordinuojami tyrimai ir praktiniai iššūkiai
Šio numerio rinkinys „Kūno raiška šiuolaikiniame socialiniame diskurse“ sujungia Lietuvos ir Prancūzijos semiotikų patirtis: kūno raiška komercinėje ir politinėje reklamoje, vizualinių ir lingvistinių strategijų palyginimai bei istorinių kampanijų analizė. Interviu su senosios ir naujosios kartos prancūzų semiotikais (Rolandas Barthes’as, Eric Landowski) suteikia papildomų įžvalgų į semiotikos metodikas, kai nagrinėjama kūno, žodžio ir vaizdo raiška veiksmų ir identiteto kontekste.
Galiausiai straipsnių rinkinys siūlo nusistatyti tyrimo kryptis: kaip kūno vizualumas, jo figūros, ornamentai ir sensoriniai patyrimai priklauso nuo politinių, komercinių ir kultūrinių diskursų. Analizė nagrinėja tiek kūno reprezentacijas reklamoje, tiek politinį diskursą, kuriame kūno įvaizdžiai ir judėjimai tarpusavyje persipina su tapatybės ir ideologijų konstrukcija.
Trumpa įžanga į straipsnių kontekstą
Semiotikos numeris 2023 m. iš Vilniaus universiteto leidyklos atspindi klestinčią diskursinę tradiciją Lietuvoje, kur semiotikai analizuoja suvokimą, kūniškumą ir juslumą įvairiuose tekstuose - nuo literatūros iki politinės komunikacijos ir reklamos. Darbo spektras apima tiek fenomenologinių ir kūno teorijų, tiek praktinių reklamos ir politikos tyrimų sujungimą. Taip pat įtraukiami vertimai ir recenzijos, kurie praturtina diskursinę platmę apie semiotikos galimybes aiškinti suvokimo ir reikšmės duotį.
Reziumė temų ir tyrimų taikymas
Naujoji semiotikos karta kviečia į dialogą tarp kūno reprezentacijų, suvokimo proceso ir socialinės komunikacijos. Kūno raiškos modeliai, kūniškumo ir sensorinės patirties analizė, bei politinės nuomonės formavimo mechanizmai - visa tai tampa tyrimų terpe, kurioje semiotikos principai taikomi aktualių socialinių diskursų interpretacijai.
Taip pat skaitykite: KMI ir sveikata
tags: #kuno #raiska #siuolaikiniame #socialiniame #diskurse