Subsidijos darbdaviams karantino metu: kaip tai veikia Lietuvoje

Lietuvoje, siekiant skatinti užimtumą ir remti darbdavius, įdarbinančius tam tikras asmenų grupes, taikoma darbuotojų įdarbinimo subsidijavimo sistema. Ši sistema apima įvairias sąlygas ir nuostatas, kurios reglamentuoja subsidijų dydžius, mokėjimo trukmę bei reikalavimus tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.

Subsidijos darbo užmokesčiui: dydžiai ir mokėjimo tvarka

Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus įstatyme, arba išlaikantiems tam tikrų asmenų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Konkretūs subsidijos dydžiai priklauso nuo įdarbinto asmens kategorijos: 50 procentų draudžiamųjų pajamų, kai įdarbinami tam tikri asmenys.

Darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims prastovos metu, subsidija darbo užmokesčiui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį galiojo ekstremalioji situacija ir karantinas. Subsidijos dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios algos dydžio.

Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos. Mokėjimo trukmė priklauso nuo įdarbinto asmens kategorijos ir gali būti: iki 6 mėnesių per nepertraukiamą 18 mėnesių laikotarpį, jeigu darbo sutartis sudaryta su tam tikrais asmenimis; iki 36 mėnesių per nepertraukiamą 48 mėnesių laikotarpį, jeigu darbo sutartis sudaryta su tam tikrais asmenimis; neterminuotai per visą darbo laikotarpį, jeigu įdarbinami tam tikri asmenys. Neterminuota subsidija nėra taikoma visoms kategorijoms; kai kurios situacijos gali būti apribotos.

Subsidija darbo užmokesčiui nemokama įdarbinto asmens tikslinių atostogų, laikinojo nedarbingumo laikotarpių ar kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio.

Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl privačios mokyklos kompensacijos?

Atsakomybė už pažeidimus

Kai Valstybinė darbo inspekcija nustato, kad užimtas asmuo vykdo darbo funkcijas prastovos metu, darbdavys privalo grąžinti visą iki pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą subsidijos sumą. Be to, toks darbdavys dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti subsidijos mokėjimą priėmimo dienos. Taip pat, jei Inspekcija nustato prastovą, kuri pažeidžia įstatymus, darbdavys privalo grąžinti visą išmokėtą subsidijos sumą už laikotarpį, kai prastova buvo paskelbta pažeidžiant įstatymus.

Informacijos viešumas

Informacija apie darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas darbo užmokesčiui, nurodant darbdavio pavadinimą, subsidijos sumą ir asmenų, už kuriuos išmokėta subsidija, skaičių, skelbiama viešai Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Taip pat skelbiama informacija apie subsidijos mokėjimo nutraukimą. Informacija skelbiama iki subsidijos mokėjimo pabaigos, o jeigu darbdavys turėjo įsipareigojimą išlaikyti darbo vietas - iki termino pabaigos.

Parama įdarbinant neįgaliuosius

Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, valstybė numatė nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Subsidijų dydžiai įsidarbinant neįgaliuosius gali būti skirtingi:

  • Neįgalieji: iki 75% darbo užmokesčio;
  • Nėščios moterys, vaiko motina (tėvas) ar globėjas bei auginti vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų: iki 60% darbo užmokesčio;
  • Kiti užimtumo tarnybos registruoti asmenys: iki 50% darbo užmokesčio.

Ši informacija aktuali darbdaviams, planuojantiems įdarbinti asmenis, kuriems taikomos subsidijos. KOKIO DYDŽIO KOMPENSACIJŲ GALI TIKĖTIS VERSLAS PRASTOVOS METU? 70 proc. arba 90 proc. priklausomai nuo situacijos ekstremalios situacijos ir karantino sąlygų.

Darbdaviai turi laikytis tinkamos dokumentacijos: užpildytos ir pasirašytos formos pasiūlymai įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę bei prašymai išmokėti subsidiją; prastovų skelbimo informavimas darbuotojams ir jų teisės į asmens duomenų gynimą užtikrinimas. Jei prastova paskelbta iki 2020 metų kovų, tai papildomi Brexit-like nuostatai gali būti taikomi per pakeitimus DK (Darbo kodeksas).

Taip pat skaitykite: Privataus darželio kompensavimo tvarka

Kaip tai veikia praktikoje

  1. Darbdaviai kreipiasi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų suteikimo įdarbinant remiamas grupes scarządė;
  2. Užimtumo tarnyba įvertina paraiškės pagrįstumą ir nustato subsidijos dydį bei laikotarpį;
  3. Jei subsidiavimo laikotarpio metu darbuotojas eina į prastovą, darbdavys gauna subsidiją pagal nustatytą tvarką;
  4. Po subsidijų mokėjimo pabaigos darbdavys privalo išlaikyti darbo vietas ir laikytis įstatymų;
  5. Informacija apie subsidijas viešai skelbiama Užimtumo tarnybos svetainėje.

Netenkinant šioms sąlygoms, prastovos gali būti skelbiamos ir apmokamos įprasta tvarka, tačiau laikantis naujųjų įstatymų reguliavimų po ekstremalios situacijos ir karantino. Taip pat, svarbu laikytis pranešimo ir dokumentų pateikimo terminų, nes už jų nesilaikymą taikomos sankcijos.

Vaiko priežiūros atostogos: ką svarbu žinoti?

Santrauka įmonėms

Subsidijos darbdaviams karantino metu yra svarbus įrankis išlaikyti darbo vietas, skatinti užimtumą ir padėti finansuoti atlyginimus tiems, kurie atsidūrė prastovose dėl valstybės lėšų ribojimų. Tinkamai taikant priemonę, galima išsaugoti darbo vietas, sumažinti prastovas ir laikytis teisės aktų nuostatų apie informavimą ir informacijos skelbimą.

Taip pat skaitykite: Subsidijos vėjo jėgainėms

tags: #kur #kreptis #del #subsidijos #karantino #metu