Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis palaiko šiuo metu Seime svarstomą Negalios reformą ir tikina balsuosiantis už ją. „Aš nuo pat pradžių pasisakiau už reformą. Poreikis reformai buvo jaučiamas jau senai. Inicijavome, kad tarptautiniai ekspertai atvažiuotų ir išnagrinėtų mūsų negalios sistemą, kad pateiktų galimas rekomendacijas. Gali būti, kad netgi praėjusioje Vyriausybėje mes būtume žengę pirmuosius žingsnius, bet COVID 19 pandemija sustabdė nemažai procesų, įskaitant ir šį“, - laikmečio kontekste LRT RADIJUI teigė L. Kukuraitis. Visgi, parlamentaras mano, kad šiuo metu reformoje yra keletas „pilkųjų zonų“ - pakankamai neapibrėžtų terminų ir procesų.
„Yra susiduriama su „pilkomis zonomis“, dėl kurių atsiranda nerimas ir žmonių noras kurti mitus. Juos reikia dekonstruoti ir suteikti žmonėms pilnus atsakymus. Kad jie galėtų atviromis akimis žiūrėti į reformą. Viena iš pilkų zonų, iš kurios kyla labai daug mitų, tai būtent „dalyvumo“ nustatymo klausimynas, kuris vis dar nėra aiškus. Bet yra Seimo narių darbo grupė, kuri vyksta ir taip pat tai yra Vyriausybės atsakomybė spręsti. Bet kol tas klausimynas nebus aiškus, kol jis nebus ištestuotas, kol žmonės nepajaus, kad tai nėra grėsmė jų statusui ir gaunamai pagalbai. Iki tol, man atrodo, mes mitų turėsime“, - teigė L. Kukuraitis.
Seimo narys įspėja, kad Negalios reformos įvedami pokyčiai pareikalaus didelių resursų, kurie savivaldybėms galimai bus neprieinami. „Man atrodo, kad lėšos gali tapti Achilo kulnu. Kai bus nustatomi poreikiai neįgaliesiems, kurių mes daug turėsime, savivaldybės neturės resursų viskam tam įgyvendinti ir formuosis eilės“.
Ministerė Monika Navickienė, reaguodama į L. Kukuraičio pasisakymus, teigia, kad reikiamos lėšos yra numatytos: „Esame numatę nuo 2024 metų, apie 6 milijonus eurų iš valstybės biudžeto, 3,5 milijonai eurų iš atsigavimo fondo. Bet taip pat reikia pabrėžti, kad ir dabar yra finansuojamos skirtingos įstaigos iš valstybės biudžeto, kurios bus apjungtos ir optimizuotos. Negalios reforma nebus apmokama vien tik valstybės biudžeto pagrindu. Nėra taip, kad įvyko reforma, visi pinigai staiga sukaupiami valstybės biudžete.\"
ELTA primena, kad rugsėjo 14 d. pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti (2021 m. Vyriausybė pritarė dviejų institucijų reorganizacijai - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis - vietoj jų nuspręsta įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą). Į negalios vertinimo procesą numatoma įtraukti atvejo vadybos organizavimą. Tikimasi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos taikymas kasmet padės mažiausiai 65 tūkst. asmenų.
Taip pat skaitykite: Linas Kukuraitis ministerijoje
„Ministerija su Europos Komisijos ekspertais rengia neįgalumo nustatymo reformą, visos sistemos peržiūrą. Tikėtina, kad keisis neįgalumo vertinimas, jis bus kontekstinis ir individualus, labiau orientuotas skatinti neįgaliuosius integruotis į visuomenę“, - pranešė ministras Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant naują socialinių įmonių veiklos ir rėmimo tvarką. Pasak L. Kukuraičio, šiuo metu nedirba apie 100 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Reformos pradžia priklausytų nuo laikotarpio pereinamojo periodo sprendimų, o „tada bus pasiūlyta nauja neįgaliųjų užimtumo skatinimo ir finansavimo sistema“.
„Siūlome susitarti ir tuos keletą metų gyventi pagal juos“, - teigė L. Kukuraitis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 166 tūkst. - darbingo amžiaus. Tačiau į procesą įtraukti ne tik NDNT, bet ir savivaldybes planuojama per atvejo vadybą bei koordinavimą.
Remiantis pasakojimais apie onkologinius ligonus, ankstesnės diskusijos akcentuoja, kad neįgalumo nustatymas turi būti teisingas, patikimas ir moksliškai pagrįstas. Pasaulio banko atstovas Jerome’as Bickenbachas pabrėžia, kad vertinimas turi būti grindžiamas ne tik medicininiais duomenimis, bet ir asmens galimybėmis dalyvauti kasdienėse veiklose, pvz., prižiūrėti vaikus ar siekti švietimo. „Žmogus gali turėti tą pačią diagnozę, bet visiškai skirtingą neįgalumą.“
NVO patirtis rodo, kad ankstyvoji pagalba turi būti teikiama nepaisant to, ar formaliai yra nustatyta negalia. Pokyčiai turėtų skatinti įtraukumą į visuomenę ir darbo rinką. Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko akcentuoja, kad reikia orientuotis į individualius poreikius ir įvairovę, o ne tik į išmokas. Be to, būtina analogiškai vertinti ir teisinius aspektus, pavyzdžiui, Darbo kodeksą ar Lygių galimybių įstatymą.
Pagalbos koordinatoriai užtikrins, kad žmogus su negalia ar jo artimieji sužinos apie visą priklausomą paramą, o institucijos žinos apie žmogaus poreikius. Šiame kontekste svarbu, kad NVO įsitraukimas į sprendimų priėmimą vyktų nuosekliai ir būtų naudinga tiek žmonėms, tiek pačioms organizacijoms. Kaip pabrėžiama, viešasis sektorius turi būti pavyzdys įdarbinant žmones su negalia: siūloma įstaigoje, kur dirba daugiau kaip 25 darbuotojai, įdarbinti bent 5 procentus darbuotojų su negalia.
Taip pat skaitykite: Skurdžiausi pensininkai
Kalbant apie finansavimą, būtina įvertinti, ar valstybė gali užtikrinti tinkamas lėšas ilgalaikiai įgyvendinimo veiklai, o ne tik trumpalaikiams pakeitimams. Reformos įgyvendinimas reikalauja nuoseklumo, aiškių gairių ir pažangių priemonių skirti lėšas pagal poreikį. Šioje perspektyvoje negalios nustatymo reformą laikykite kaip dalį platesnės įtraukties į visuomenę strategijos.
- Nustatymas ir kontekstualus vertinimas - pereinamojo laikotarpio sprendimai, kuriuose dalyvauja savivaldybės ir NDNT, siekiant teisingo įvertinimo ir aiškių kriterijų.
- Atvejo vadyba - įtraukti koordinatoriai ir integruotos paslaugos, užtikrinančios, kad žmogus gautų reikalingą pagalbą kuo greičiau.
- Darbo rinkos įtrauktis - tėkilti įdarbinant žmones su negalia valstybės sektoriuje ir skatinti jų profesionalų augimą.
- Skaidrumas ir pasitikėjimas - kovos su korupcija priemonės NDNT ir požymių keitimas, kur apima staigiai keičiamą požiūrį į „dalyvavimo“ vertinimą.
Laikantis pažangių principų, reformos tikslai apima ne tik išmokų dydžių keitimą, bet ir žmogaus galimybių aktyviai dalyvauti visuomenėje įtvirtinimą. Pokyčiai jau prasidėjo: tarptautiniai ekspertai vertina neįgalumo nustatymo sistemą Lietuvoje, numatomas bandymų projektas, o Pasaulio banko ekspertai siūlo kontekstinį ir individualų vertinimą bei visos sistemos peržiūrą. Tokia kryptis turėtų didinti paslaugų prieinamumą, informacijos apie poreikius rinkimą ir sprendimų priėmimą į vieną integruotą platformą.
Kaip teigia Šarūnas Narbutas, Lietuvos Neįgaliųjų draugijos prezidentas, tobulinti reikia patį neįgalumo nustatymo procesą, ypač atsižvelgiant į onkologinių ligonių poreikius. Jo teigimu, finansiniai aspektai yra svarbūs, tačiau taip pat būtina steigti aiškią terminų aprėptį, kurios metu diagnozė ir pareigos būtų aiškiai sujungtos su realia pagalba. Pasak gerosios praktikos pavyzdžių, reikia užtikrinti greitą pagalbą po traumos ar ligos pradžioje, o ne tik tada, kai problemos tampa akivaizdžios.
Šiuo metu svarstomi keli klausimai: kaip tiksliai bus nustatomas dalyvumas, kaip tai paveiks žmonių su negalia skaičių ir teikiamą paramą; kiek lėšų bus skirta ateityje; ir kaip užtikrinti, kad fondai būtų paskirstyti į pagalbą ten, kur ji labiausiai reikalinga. Pasak Kukuraičio, reformos tikslas - ne pajamų gavimo modelis, o tai, kad žmogus galėtų gyventi visuomenėje su aiškiomis gairėmis ir kliūčių mažinimu.
Tarptautinė perspektyva rodo, kad tokio pobūdžio reformos siekia ne tik Lietuvos, bet ir platesnių regioninių standartų: suvienodinti terminus vaikams ir suaugusiems, plėtoti specialiųjų poreikių vertinimą, įtraukti paslaugų koordinavimą bei plėsti paslaugų įvairovę, orientuotą į individualius poreikius. Tai reiškia, kad neįgalumo nustatymas turi būti teisingas, patikimas ir moksliškai pagrįstas, suteikiantis asmeniui aiškų supratimą, kodėl jam buvo pritaikytas konkretus lygis.
Taip pat skaitykite: kaip tvarkomos nepanaudotos socialinės paramos lėšos
Astrografiškai: reforma tikslina ne tik finansinę naštą, bet ir žmogaus pasitikėjimą valstybe bei jo realų įsiliejimą į visuomenės gyvenimą. Linas Kukuraitis kviečia žvelgti į reformą kaip į ilgo laikotarpio procesą, kurio tikslas - sukurti tvarią, žmogaus poreikius atliepiančią sistemą, kuri užtikrintų tiek teisinį apsaugą, tiek socialinę integraciją.
tags: #kukuraitis #neigalumo #nustatymo #sistemos #pokyciai