Pensijų reforma Lietuvoje kelia daug klausimų ir diskusijų, ypač dėl jos poveikio skurdžiausiai gyvenantiems pensininkams. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie pokyčiai numatomi, kaip jie paveiks pensijas ir kokios galimos pasekmės valstybės ekonomikai.
Svarbu suprasti, kad skola pati iš savęs nėra blogas dalykas. Iš esmės skola gali būti tiek gera, tiek bloga. Jei valstybė skolinasi tam, kad padidintų pensijas, tai yra bloga skola, nes pensijos didėti turėtų tik augant bendram pragyvenimo lygiui. Kito stabilaus ir ilgalaikio būdo užtikrinti pensijų augimo procesą paprasčiausiai nėra. O įvairūs skolinimaisi pensijų didinimui ilgainiui tik destabilizuoja valstybės ekonomiką.
Tačiau jei valstybė skolinasi tam, kad galėtų padidinti atlyginimus medikams arba mokytojams, ar galėtų investuoti į tarptautinei prekybai plėsti būtiną infrastruktūros projektą, tokia skola yra gera. Daugiau uždirbantys gydytojai geriau gydys, leis sau pirkti daugiau prekių ir paslaugų, dėl ko augs ekonomika, kas ir atpirks skolą. Taip pat ir infrastruktūros projektas padidins prekybos apimtis, leis įmonėms plėstis, kas ves prie augančių atlyginimų ir kylančios ekonomikos.
Štai dabartinė mokesčių reforma iš esmės turėtų būti finansuojama iš ekonomikos augimo. Kas, žmonių kalba, reiškia, jog valdžia tikisi, kad toliau gyvenimas bus tik geresnis, todėl šiandien galima išlaidauti aktyviau. Tai yra klasikinė logikos klaida.
Akivaizdu, kad dabartinės reformos metu visiems žadami pinigai bus dalinami tik tol, kol tęsis ekonomikos pakilimas. O jam pristojus, teks arba atsiimti duotus pažadus, arba didinti įsiskolinimą. Ypač tai aktualu, kuomet kalbame apie pensijas. Nes Sodros biudžeto pajamos iš esmės nebus keičiamos, o didesnės pensijos biudžetui labai daug pajamų nesukurs, todėl tvarios ilgalaikės įtakos ekonomikai nebus.
Taip pat skaitykite: Linas Kukuraitis ministerijoje
Tačiau pažadai, kad pensijos ateityje bus pastebimai didesnės, dalijami į visas puses. O įvertinus, kad reforma gali būti priimta tik metų pabaigoje, galima lipdyti įvairias hipotetines situacijas. Štai 2018 pabaigoje ant popieriaus nugula pažadai, jog pensijos augs. Tuomet 2019 pavasario sesijoje pranešama, kad reforma yra nesąžininga dabartinių pensininkų atžvilgiu, dėl ko jiems pensijas pakelti reikėtų jau šiandien. Kas veda prie to, jog 2019 ir 2020, tai yra įvairių rinkimų metais, valdantieji gali girtis gerokai pakėlę pensijas. Sutapimas?
Tačiau jei 2021 metais, arba anksčiau, ekonomikos augimas pradės stoti, pensijų didinti nebepavyks. Nes iki tol pensininkų skaičius padidės, dirbančiųjų sumažės, kas reikš, jog norint išlaikyti pensijas bent jau tame pačiame lygyje, atlyginimai turės augti. Tačiau ekonomikos lėtėjimo periodais atlyginimai neauga. Tad valdžia, vien norėdama pensijų stabilumą užtikrinti, privalės skolintis. O apie jų didinimą net kalbos negalės būti. Kito scenarijaus paprasčiausiai nėra.
Nebent tikima, jog ekonomika augs amžinai, dabartinė reforma užprogramuoja valstybės skolos augimą. Pinigų magiškai iš oro ištraukti negali niekas. Jei nori kažkam tiesiog duoti, turi iš kažko atimti arba palaukti, kol pyragas, kurį dalini, padidės natūraliai. Tačiau avansu didesnio ateities pyrago dalinti negali - nes jis egzistuoja tik tavo galvoje. Ir pradėjus dalinti fantazijas, anksčiau ar vėliau teks grįžti į realybę (dažnai skaudžiai).
Pikčiausia nėra būtent auganti skola. Kur kas pikčiau yra tai, jog valstybė didina išlaidas ir užprogramuoja ateities deficitus tuomet, kai ekonomika auga labai sparčiai. Nes spartus augimas signalizuoja apie besibaigiantį ekonomikos ciklą.
Kaip liepos mėnesio karščiai sako, kad vasaros pusė jau praėjo, taip ir labai greitas ekonomikos augimas rodo, kad lėtėjimas nebe už kalnų. Todėl šiuo metu turėtų būti kaupiami rezervai tam, kad per sekantį ekonomikos lėtėjimą pinigų užtektų visiems. Bet valdžia sako fak rezervus, einam naujus projektus pafinansuosime iš to augimo. Svarbu bus gerai dabar, o po mūsų nors ir tvanas.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Labai panašūs veiksmai buvo stebimi ir prieš praeitą krizę. Kuomet valdžia, vietoj rezervų kaupimo, vis kartojo, kad ekonomikos augimas išlieka stabilus, makroekonominių rizikų nėra, JAV nekilnojamo turto rinka su Lietuva nėra susijusi, todėl jokių čia pinigų atsidėti juodai dienai nereikia. Taupo tik bailiais. Nors toks požiūris mums kainavo kokius penkis metus augimo, akivaizdu iš praeities klaidų niekas mokytis nenori.
Na, o labiausiai pikta, jog milijonui milijardą dalinant, užprogramuoti deficitus ir potencialiai destabilizuoti valstybės ekonomiką, galima. Nes šeši šimtai milijonų kiekvienais metais iš oro atsirasti stebuklingai tikrai gali. Jokių čia gi bėdų - augimas ten ir panašiai.
Tačiau kai mokytojams, dėstytojams, gydytojams būtinai - ir čia šitas žodis ne tai, kad perteklinis, o per mažai stiprus - tiesiog absoliučiai būtinai, ginklas prie kaktos situacijoje, reikia dvidešimties, penkiasdešimties ar šimto milijonų eurų, tai jau pinigų paimti iš niekur neįmanoma. Nes pinigų nėra. Nes tiesiog nėra, mes gi finansiškai atsakingi, deficitų nedidinsim.
Būtent ši piktybinė šizofrenija yra labiausiai į neviltį varantis dalykas. Pirkti balsus per pensijas už neuždirbtus pinigus galime visuomet. Tačiau per dešimtmečius išspręsti kertinių valstybės raidą smarkiai ribojančių problemų už žymiai mažesnius pinigus, niekaip. Nes politinės grąžos tame nėra, mokytojai per mažai balsų turi, kad rinkimus padėtų laimėti.
Pensijų reforma: esminiai pakeitimai
Vyriausybės pristatytame pensijų reformos plane numatoma pakeisti kaupimo formulę ir automatiškai į kaupimą įtraukti visus asmenis iki 40 metų. Numatomas tik vienas kaupimo būdas - tam skiriant 4 proc. savo atlyginimo ir gaunant 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) įmoką iš valstybės biudžeto. Be to, visiems dirbantiesiems „Sodros“ įmokų tarifas bus sumažintas 2 proc. punktais.
Taip pat skaitykite: Socialinės pašalpos sąlygos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistų teigimu, pokyčiai labiau susiję ne su amžiumi, bet su tuo, ar žmogus iki šiol kaupė (pagal formules 2+2+2 arba 2+0+0), ar nekaupė. Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą amžius tampa svarbus tik tuomet, jei žmogus iki šiol nekaupė antroje pakopoje. Tai reiškia, kad jeigu asmeniui yra daugiau nei 40 metų ir jis iki šiol nekaupė, tuomet jis nebus automatiškai įtraukiamas į naują sistemą (tas pats taikoma ir penkiasdešimtmečiui). Laikomasi požiūrio, kad kaupimas prasmingas, jei jis trunka ne mažiau nei 30 metų.
Kaupusieji iki šiol (nepaisant amžiaus) bus automatiškai įtraukiami į naują sistemą su teise atsisakyti.
SADM paaiškino, kad panaikinus „Sodros“ pervedimus į privačius pensijų fondus, asmenys, kurie nekaupia arba kaupia pagal formulę 2+0+0 patektų į analogišką situaciją. Jeigu žmogus šiuo metu išvis nekaupia arba kaupia pagal formulę 2+0+0 (kai pervedimai atliekami iš „Sodros“, bet pats žmogus nuo atlyginimo neprisideda), tai jis bus automatiškai įtrauktas į antrosios pakopos kaupimą pagal naują formulę 4+2 su galimybe atsisakyti.
Įmokos į pensijų fondą asmenims, iki įtraukimo nekaupusiems ar kaupusiems tik „Sodros“ įmokos dalį, didės laipsniškai per 5 metus:
- 2019 m. - 0,4 proc.
- 2020 m. - 0,8 proc.
- 2021 m. - 1,2 proc.
- 2022 m. - 1,6 proc.
- 2023 m. - 2 proc.
Nuo darbo užmokesčio, kaip planuojama, 2023 m. asmeniui bus nuskaičiuojami 4 proc., bet kadangi kartu ketinama mažinti dirbančiųjų įmokas „Sodrai“ (mažinami mokesčiai), tai realiai jis praras 2 proc. nuo atlyginimo. Valstybės biudžetas prisidės ta pačia procentine dalimi (laipsniškai) nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Šie asmenys nurodyto laipsniško pensijų įmokų didėjimo galės atsisakyti ir iškart kaupti pilna apimtimi (4+2), paaiškino SADM.
Jeigu asmuo, kaupiantis pagal formulę 2+0+0, nebenori kaupti, tuomet jis turi dvi galimybes. Pirmoji - grįžti į „Sodrą“ su visais fonde sukauptais pinigais ir atkurti teises į visą „Sodros“ pensiją (tarsi nebūtų dalyvavęs kaupime). Jei pensijų fonde sukaupta daugiau lėšų, nei į šį fondą buvo pervesta „Sodros“ įmokų, viršijanti suma konvertuojama pensijos apskaitos vienetais. Taip asmuo įgyja daugiau pensijų teisių „Sodros“ sistemoje, jam padidėja „Sodros“ pensija. Antroji galimybė - palikti pinigus pensijų fonde ir atsiimti juos sulaukus pensinio amžiaus, paaiškino SADM.
Jeigu žmogus kaupia pagal formulę 2+2+2, kai 2 proc. nuo atlyginimo į pensijų fondą moka jis pats, 2 proc. perveda „Sodra“ ir 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio prideda valstybė, tai pasikeitus sistemai jam niekas nesikeis nuo dabartinės situacijos. Taip yra dėl to, kad padidėjusią asmens įmoką į pensijų fondus jam kompensuos sumažėjusi įmoka „Sodrai“ (sumažėję mokesčiai), aiškino SADM. Valstybės biudžetas ir toliau prisidės 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (laipsniško didėjimo šiuo atveju nebus).
Toks žmogus irgi bus automatiškai įtraukiamas į naują sistemą su teise atsisakyti kaupti. Jeigu kaupti toks asmuo atsisakys, tuomet jis gali: grįžti į „Sodrą“ ir atkurti teises į visą senatvės pensiją, tarsi nebūtų dalyvavęs kaupime (jei fonde sukaupta daugiau, nei buvo pervesta iš „Sodros“, perviršis konvertuojamas į papildomas pensines teises „Sodroje“) arba palikti pinigus pensijų fonde ir atsiimti juos sulaukus pensinio amžiaus.
SADM pateikė skaičiavimus, kaip pasikeitus sistemai anksčiau nedalyvavusiems kaupime keisis jų pajamos. Pateiktose lentelėse galima matyti, kad žmogaus įmoka nuo 2019 iki 2023 metų. Nurodomi atlyginimų dydžiai „ant popieriaus“. Visais atvejais turimi mintyje asmenys, kurie nedalyvavo kaupime.
Pavyzdžiui, asmens, kuris uždirba minimalią mėnesinę algą (MMA), įmoka eurais per penkerius metus išaugtų nuo 1,6 iki 8 eurų. Tų, kurie uždirba 1000 eurų, įmoka išaugtų nuo 4 eurų - 2019 metais iki 20 eurų - 2023 metais. Tų, kurių darbo užmokestis yra 1500 eurų, įmoka 2019 metais būtų 6 eurai, o 2023 metais - 30 eurų.
SADM paaiškino, kad žmogus gali prisidėti daugiau ir už tai jam būtų taikomos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos.
SADM paaiškino, kad darbdavys, jeigu nori pagerinti savo darbuotojo situaciją, gali arba padidinti jo darbo užmokestį, arba prisidėti prie darbuotojo kaupimo papildomai pats. Jeigu jis prisidės papildomai (prie darbuotojo mokamos dalies), galės pretenduoti į pelno mokesčio lengvatą.
Prognozuojant būsimas pensijas SADM specialistai naudoja terminą - pakeitimo norma. Tai yra vidutinės pensijos santykis su vidutiniu dirbančiųjų neto darbo užmokesčiu (tai yra darbo užmokesčiu „į rankas“).
SADM pažymėjo, kad „Sodros“ pensija mokama pagal vadinamąją „pay as you go“ sistemą, kai dabarties senatvės pensininkams išmokas iš esmės moka dabarties dirbantieji. Todėl atsakyti, kokią dalį buvusių pajamų ateityje sudarys „Sodros“ pensija, galima tik apytikriai prognozuojant dirbančiųjų ir senatvės pensininkų skaičių, darant prielaidas apie gyvenimo trukmę.
„Eurostat“ Lietuvai prognozuoja gana staigią visuomenės senėjimo tendenciją. Pavyzdžiui, jeigu šiuo metu vieną senjorą išlaiko 3,5 dirbančiųjų, tai šimtmečio viduryje vieną senatvės pensininką išlaikys 1,7 dirbančių asmenų. Tai reiškia, kad jeigu niekas nesikeis, būsimi pensininkai gali tikėtis mažesnę dalį buvusių pajamų sudarančios pensijos nei dabar, nors tai labai individualu.
Kaip matome iš lentelės duomenų, ilgesnis kaupimo laikotarpis garantuoja didesnę pakeitimo normą (ji parodo, kiek procentų buvusių darbinių pajamų garantuoja senatvės pensija). Bet net ir trumpiau kaupęs 50-metis dėl dalyvavimo kaupime laimi, jo pensijų išmokos senatvėje didėja, atkreipė dėmesį SADM.
Laikoma, kad kaupti geriausia ne trumpiau nei 30 metų.
SADM paaiškino, kad nusprendus kaupti atsisakyti nebus siūloma. Antrosios pensijų pakopos sistema asmeniui atneša naudos tik tuomet, jei kaupimas trunka pakankamai ilgą laiką. Tačiau praktika rodo, kad kartais sistemos reformuojamos, kaip ir šįkart. Kai vykdoma pertvarka, atsižvelgiama į teisėtus žmonių lūkesčius, todėl paprastai tokiais atvejais suteikiama galimybė persigalvoti.
SADM konstatuoja, kad ekonominės krizės yra neišvengiamos kaupiant ilgą laikotarpį, tačiau po kiekvienos krizės seka pakilimas ir ilguoju laikotarpiu visi krizių praradimai eliminuojami ir atstatomi, dėl to kaupiantysis nenukenčia. Kad dalyviai kauptų efektyviau ir mažiau jaustų krizių padarinius yra steigiami gyvenimo ciklo pensijų fondai, užtikrinsiantys, kad asmenys visada kauptų jų amžių geriausiai atitinkančiame pensijų fonde.
Skurdžiausiai gyvenančiųjų pensininkų dalis gali tikėtis mažiausiai 20 eurų pensijos augimo, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pasak jo, diskutuojant dėl pensijų reformos pokyčių jis mato sutarimą dėl būtinybės gerinti mažiausias pajamas gaunančių senjorų padėtį. „Kalbama apie papildomą priemoką tiems, kurie yra pensijoje šiuo metu, tačiau jų pensijos yra labai mažos, apie 160 (eurų - BNS) vidurkį, tai yra tie, kurie turi nuo 15 iki 30 metų stažą, tai jiems pridėti papildomai (...) Tai apima apie 62 tūkst. asmenų, tai būtų vidutiniškai po 20 eurų papildomai. Jiems antrą kartą augtų pensijos, kai bus indeksuojama kitų metų sausio mėnesį. Tai reiškia, kad būtų dvigubas toks didinimas būtent šitai grupei“, - Žinių radijui sakė L. Kukuraitis.
Pensijų reforma: dauguma kaups iš savo algos, nors nieko nedarė
Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
L. Kukuraičio teigimu, Vyriausybė siūlys Seimui būtent minėtas proporcijas, su siūlymu 2 proc. punktais sumažinti „Sodros“ įmokas. Bet kartu bus siekiama, kad „Sodros“ pensija nemažėtų.
Vyriausybė balandį kartu paskelbė žadanti didinti neapmokestinamas pajamas, mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas. Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Skurdas Lietuvoje
Pernai žemiau absoliučios skurdo ribos gyveno net 390 tūkstančių lietuvių. Žemiau absoliutaus skurdo ribos, pagal kriterijus, gyvena tie žmonės, kurių pajamos siekia 238 eurus per mėnesį, arba šeimos, mėginančios išgyvenanti iš 500 eurų.
Nors Lietuvos ekonomika auga, pensijos ir atlyginimai po truputį kyla, dažniausiai absoliučiame skurde atsiduria vieniši, kaimo vietovėse gyvenantys bedarbiai, pensininkai ir neįgalieji bei vieniši vaikus auginantys tėvai.
„20% mažiausias pajamas gaunančių ir 20% didžiausias pajamas - jų pajamos skiriasi 7 kartus. Prieš porą metų skyrėsi penkis kartus. Tai, kad šalis gyvena geriau, skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms tas jaučiasi labai labai menkai“, - sako „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.
Nuo Naujųjų numatyta skirti priemokas mažiausias pensijas gaunantiems asmenims, didinti socialines išmokas.
Statistika rodo, kad oficialiame ekonominiame užribyje gyvena net 650 tūkstančių šalies žmonių.
| Rodiklis | 2022 m. |
|---|---|
| Žemiau absoliučios skurdo ribos gyvenantys asmenys | 390 tūkst. |
| Pajamos žemiau absoliučios skurdo ribos (vienam asmeniui) | 238 eurai per mėnesį |
| Gyvenantys ekonominiame užribyje | 650 tūkst. |
tags: #kukuraitis #skurdziausiai #gyvenantys #pensininkai #gali #tiketis