Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žengia keliu, kurį pasirinko dar mokykloje, suvokęs savo misiją ir atradęs pašaukimą - padėti kitiems žmonėms. Prieš 20 metų baigęs Vilniaus licėjų, prestižinę mokyklą, L. Kukuraitis pasirinko socialinio darbo studijų programą Vilniaus universitete, bet nesusimąstė, kad šis pasirinkimas jį atves iki ministro posto. Filosofijos fakultete jaunuolio pašaukimą papildė žinojimas, susiformavęs per ryšį su kitais studentais, dėstytojais, doktorantais ir profesūra.
Ministras pripažino, kad pusė metų reikalingiems pokyčiams iš tiesų buvo prarasta, nes reportaže minima darbo grupė turėjo pateikti naujo įstatymo projektą, kurio, deja, nėra. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuos įstatymų projektus traktuoja kaip tarpinius, tam kad spręstume nelygiateisiškumo ir segregacijos problemas čia ir dabar, tačiau pavasario sesijai pateiks sisteminius neįgaliųjų integracijos darbo rinkoje siūlymus, kurie turėtų užtikrinti visišką neįgaliųjų įtrauktį“, - teigė L. Kukuraitis.
15min studijoje - Linas Kukuraitis
Atsakydamas į „Laisvės TV“ laidoje R.I.T.A. išsakytus teiginius ministras pažymėjo, kad gruodžio 13 d. Vyriausybės pritartu socialinių įmonių įstatymo projektu siekiama šio tikslo - suvienodinti neįgaliųjų įdarbinimo paramos sąlygas socialinėje ir visose kitose įmonėse, tokiu būdu naikinti socialinių įmonių išskirtinumą pagal įmonės statusą ir neįgaliųjų segregaciją.
Neįgaliųjų integracija į darbo rinką
Pasak ministro, teikiamame projekte suvienodinama valstybės parama įdarbinant žmogų su negalia - nustatoma vienodo dydžio subsidija darbo užmokesčiui (socialinėms įmonėms sumažinama) bei įvedami subsidijos terminai diferencijuotai pagal darbingumo lygį (šiuo metu subsidija teikiama neterminuotai).
Ministro pateiktame komentare teigiama, kad projekte maksimaliai apribojamos galimas socialinių įmonių piktnaudžiavimas: nustatoma privaloma subsidijos gavėjų registracija darbo biržoje, subsidija būtų mokama tik jeigu asmuo nedirba pagal kitas darbo sutartis ar savarankiškai, iki 10 proc. sumažinama galimybė gauti pajamas iš neremtinos veiklos, naujos darbo vietos būtų steigiamos tik įdarbinant asmenis, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (šiuo metu 0-55).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Taip pat nustatyta, kad ne mažiau kaip 75 proc. socialinių įmonių grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno turės būtų naudojama socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką skatinimu, socialinės atskirties mažinimu, darbo priemonės negalės būti įsigyjamos iš susijusių įmonių ir kiti saugikliai. Numatoma, kad, įsigaliojus įstatymui, valstybės biudžetas dar 2018 m. per metus socialinėms įmonėms išleis 7 mln. Eur mažiau, negu numatytos lėšos.
„Tiesmukai sustabdyti socialinių įmonių veiklą jau buvo bandymai, tačiau pagal komisijos pateiktas išvadas, tai buvo įvardyta kaip antikonstituciška iniciatyva: “Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-07 nusprendė, kad Seimo narių teiktas pasiūlymas (…) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principams; bei tai, kad projektas ta apimtimi, kiek jame nėra aiškiai nustatyta, kad socialinės įmonės statusas nebebus suteikiamas naujiems juridiniams asmenims, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui”, - teigė L. Kukuraitis.
Kaip skelbė laida R.I.T.A., Vyriausybė atšventė metines. Vienas iš svarbiausių pažadų prieš metus - žmonių su negalia gyvenimo pagerinimas. Ką Vyriausybė čia padarė, kai trisdešimt milijonų eurų per metus duodama socialinėms įmonėms, kad jos sumokėtų atlyginimą jose įdarbintiems neįgaliesiems, užuot padarius, kad pinigai būtų skiriami negalią kompensuojančiai įrangai ir priemonėms, kas padėtų rasti darbą daugiau negu keturiems procentams negalią turinčių žmonių? Sprendžiant iš pokyčių, Vyriausybė padarė aiškiai per mažai, nes pokyčių tiesiog nėra.
Iš viso, tebėra neaišku, kaip ketinama atskirti tas parazitines įmones, kurios kopijuoja viena nuo kitos verslo planus statusui gauti, nuo tų, kurios yra iš tiesų specializuotos ir pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, kurie niekur kitur įsidarbinti negalėtų, buvo teigiama laidoje.
Parama neįgaliesiems
Pasak ministro L. Kukuraičio, nuo 2018 m. sausio 1 d. siūloma padidinti šalpos pensijų bazę nuo 112 iki 130 Eur. Padidėjimą pajustų apie 43 tūkst. neįgaliųjų gavėjų, tam papildomai turėtų būti skirta apie 17 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Lietuvoje yra 245 tūkst. neįgaliųjų (iš jų 14,8 tūkst. vaikų), iš jų 15 proc. turi proto ar (ir) psichikos sutrikimų. Darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičius siekia 169 tūkst., iš jų dirba - 47,3 tūkst. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neįgaliųjų programoms, pensijoms, kompensacijoms ir kt. skiria apie 851 mln. eurų per metus, neįgaliųjų asociacijų veiklai (apima 27 nevyriausybines organizacijas) - 1,287 mln. eurų.
Artimiausiu metu numatoma 86 būstus pritaikyti šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia. Tam skirta 300 tūkst. eurų. Taip pat numatoma asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo bandomuosius projektus vykdyti dviem etapais: I etapas - nuo 2018 m. I ketvirčio asmeninio asistento paslauga būtų teikiama proto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims, o II etapu - nuo 2019 m.
Bendruomenių stiprinimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje susitikę bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, seniūnijų, valstybės institucijų atstovai aptarė galimybes tobulinti bendruomenių stiprinimo modelį. Ministro L. Kukuraičio iniciatyva siūloma bendruomenes stiprinti dvejopai.
Kadangi susitikimo metu dalyviai išreiškė ypatingą palaikymą bendruomenių stiprinimui per vietos bendruomenių tarybas, kaip kad buvo įgyvendinant 2012-2015 metų programą, į tai nutarta orientuotis toliau tobulinant Bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų programą.
Bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų programa siekiama skatinti stiprinti bendruomenių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą bei didinti bendruomenės narių atsakomybę už jų bendruomenėse sprendžiamus klausimus.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Ministras L. Kukuraitis mano, kad socialinė sritis - tai ne vien pagalba kitam. Todėl tenka pradėti nuo vertybių formavimo, supratimo, kad mano suteikiama pagalba nėra vienpusis eismas. Pirmiausia reikia skatinti veikti ir judėti patį žmogų, kuriam suteikiama pagalba, suteikti daugiau pasitikėjimo savimi ir kuo stipriau įgalinti. Kol kas tiek vertybių, tiek įgūdžių atžvilgiu socialinis vieni kitų įgalinimas vyksta prastai ir tai atskleidžia, kad šiame procese mes esame labai silpni. Valstybei tokia praktika labai daug kainuoja, o globojami žmonės tampa visiškai nesavarankiški, netenka tikėjimo savimi, nemato savo vietos visuomenėje, susitaiko su naštos ir aukos vaidmeniu.
Būdamas universiteto lektorius, L. Kukuraitis buvo atsakingas už magistrantus, atliekančius darbo praktiką socialinėse įstaigose. Pagrindiniu savo uždaviniu laikė refleksiją. Bendraudamas su studentais ir analizuodamas įvairias situacijas pats labai daug ko išmokau, daug sužinojau ir atradau. Darbas su studentais man teikė džiaugsmą, buvo labai įdomu.
Studentus lygindamas su savo socialinių darbuotojų karta pastebiu, kad dabartinis jaunimas daug laisvesnis, mažiau jaudinasi dėl to, ką galvoja kiti. Ryšys su universiteto bendruomenės žmonėmis, su kolegomis ir studentais išlieka, aš seku jų kelią.
Socialinė sistema yra valstybės valdoma sritis, kur gali pasireikšti sprendimų priėmėjų galia ir valia. Sistemą reikia atnaujinti, tačiau kartų kaita nėra pakankamai sklandi ir užtikrinta. Todėl, kaip man šiandien atrodo, tarp universiteto absolventų ir sistemos žioji sunkiai peršokama bedugnė. Studentai, kurie stengiasi gelbėti Lietuvą, kuria savo organizacijas, vykdo naujus projektus, dažniausiai negauna grįžtamojo ryšio iš valstybinės sistemos - jiems trūksta palaikymo ir paramos, kad galėtų ilgą laiką išlaikyti motyvaciją veikti, tobulėtų, iki galo išnaudotų savo kompetencijas ir potencialą.
Jeigu sistema veikia taip, kad nepastebi ir neįsileidžia naujos energijos ir iniciatyvų, ji nenumaldomai sensta, sunkiai kvėpuoja ir praranda ryšį su realybe. Todėl viena iš svarbiausių mano, kaip ministro, užduočių yra sukurti kuo daugiau tiltų jauniems žmonėms, kad jie turėtų galimybę prisidėti tiek prie ministerijos, tiek prie privačių įstaigų, tiek prie savivaldybių veiklos ir projektų.
| Sritis | Suma (eurais) |
|---|---|
| Neįgaliųjų programos, pensijos, kompensacijos ir kt. | 851 mln. |
| Neįgaliųjų asociacijų veikla (27 NVO) | 1,287 mln. |
| Būstų pritaikymas šeimoms su vaikais su negalia | 300 tūkst. |