Reabilitacija po kryžminių kelio raiščių plyšimo: žingsnis po žingsnio

Kelio sąnario traumos - viena dažniausių sportuojančių ir aktyviai gyvenančių žmonių problemų. Menisko pažeidimai bei priekinio kryžminio raiščio plyšimai neretai baigiasi operacija. Tačiau pati operacija - tik pradžia. Po bet kokios kelio operacijos aplinkiniai raumenys nusilpsta, sąnarys sustingsta, gali atsirasti tinimas. Reabilitacija namuose po menisko ar kryžminių raiščių operacijos yra būtina norint atkurti kelio stabilumą, sumažinti skausmą ir sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Kelio sąnario anatomija

Kelio sąnario anatomija ir kryžminių raiščių funkcijos

Kelio sąnarį sudaro trys kaulai - šlaunikaulis, blauzdikaulis ir girnelė. Šlaunikaulio ir blauzdikaulio galus bei girnelės nugarinį paviršių dengia kremzlinis audinys, kurio dėka sąnaryje yra užtikrinami sklandūs judesiai. Taip pat blauzdikaulio paviršių dengia du meniskai - vidinis ir išorinis. Vidinis meniskas yra didesnis už išorinį. Raiščiai sujungia kaulus ir užtikrina sąnariui stabilumo. Kelio sąnaryje yra keturi pagrindiniai raiščiai: vidinis ir išorinis šoninis raištis yra kelio šonuose ir užtikrina sąnario stabilumą keliui judant į šonus. Ir taip pat yra kryžminiai raiščiai - priekinis ir užpakalinis, kurie yra kelio sąnario viduje. Priekinis kryžminis raištis neleidžia blauzdikauliui suktis į išorę ir judėti pirmyn, o užpakalinis kryžminis raištis neleidžia blauzdikauliui judėti atgal.

Meniskas - tai kremzlinė pagalvėlė kelio sąnaryje.

Priekinių kryžminių raiščių trauma sudaro 40-50 proc. visų kelio raiščių traumų. Ši trauma dažniausiai įvyksta staigiai keičiant kryptį ar nusileidžiant po šuolio. Raištis gali plyšti tiek nusileidžiant viena koja, tiek abiem kojomis. Nusileidus po šuolio abiem kojomis raištis dažniausiai plyšta todėl, kad atstumas tarp pėdų būna per didelis. Traumos metu šlaunis sukasi į vidų, kelis būna beveik pilnai ištiestas, pėda pastatyta ant žemės, o kūnas keičia kryptį. Amžius - riziką patirti priekinių kryžminių raiščių traumą padidėja po augimo spurto. Staigus šlaunikaulio ir blauzdikaulio pailgėjimas sukuria didesnius svertus tenkančius kelio sąnariui.

Taip pat skaitykite: Reabilitacija dviračiu

Pilnai nuplyšęs priekinis kryžminis raištis negali sugyti. Todėl didžiąjai daliai žmonių, kurie nori užsiimti aktyviu sportu yra rekomenduojama artroskopinė priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacija. Operacijos metu yra padaromi keli maži ir vienas didesnis pjūvis. Mažesni pjūviai reikalingi įvesti instrumentams, o didesnis paimti raiščio transplantą. Raištis gali būti paimamas iš pačio žmogaus audinių (girnelės raiščio, keturgalvio raumens sausgyslės ar užpakalinės šlaunies dalies raumenų sausgyslių) arba donoro, t.y kito žmogaus. Raiščio parinkimas priklauso nuo jūsų amžiaus, kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo lygio, tikslų ir kt. Atkurti priekiniam kryžminiam raiščiui dažniausiai yra naudojamos užpakalinės šlaunies raumenų sausgyslės ar girnelės raištis. Tačiau, paskutiniais metais populiarėja raiščio transplantą imti iš keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės. Skirtingi raiščiai pasižymi skirtingomis savybėmis ir turi įtakos operacijai bei reabilitacijai.

Priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija

Reabilitacija prieš operaciją

Reabilitacija prieš priekinio kryžminio raiščio operaciją padeda atsigauti greičiau po jos ir grįžti į prieš tai buvusi sportinį lygį. Kuo jūsų raumenys prieš operaciją bus stipresni, tuo jūs geriau jausitės po operacijos ir greičiau pasveiksite. Prieš operaciją būtinai turite atgauti pilną kelio tiesimo amplitudę. Norint turėti sėkmingą reabilitaciją prieš operaciją rekomenduojama dirbti kartu su kineziterapeutu. Idealiu atveju, būtų gerai, jeigu prieš operaciją susitiktumėte su specialistu, atliktumėte testavimus ir jums būtų sudaryta individuali reabilitacijos programa. Skirta jums.

Reabilitacija po operacijos

Jus operuojantis gydytojas pasakys ar po operacijos reikia naudoti ramentus ar kelio įtvarą. Jeigu reikia, tai kiek laiko ir kaip juos naudoti. Dažniausiai po priekinių kryžminių raiščių operacijos leidžiama priminti koją, nebent buvo operuojamas dar ir kitos struktūros, pavyzdžiui, siųti meniskai. Dauguma gydytoju rekomenduos devėti kelio įtvarą, su reguliuojamais laipsniais, vaikštant ar miegant. Kelio įtvaras pirmosiomis savaitėmis po operacijos yra svarbi prevencijos priemonė, kuru apsaugo jūsų kelį nuo pakartotinės traumos ir suteikia stabilumo.

Reabilitacija turėtų būti suskirstyta į skirtingus etapus. Tai reiškia, kad norint pereiti iš vieno etapo į kitą, jūs turite atitikti tam tikrus kriterijus. Svarbiausias dėmesys turėtų būti kreipiamas į kelio judesių amplitudę, ypač į pilną kelio ištiesimą! Net jeigu iki pilno kelio ištiesimo trūksta 3-5˚, tai žymiai pablogina kelio funkciją ir sutrikdo eiseną. Todėl po operacijos, nerekomenduojama kojos ilgai laikyti sulenktos, pavyzdžiui, gulint ant nugaros dėti pagalvėlę po keliu.

Taip pat skaitykite: Kompensacija už kelio servitutą: išsamus vadovas

Kitas svarbus žingsnis yra tinimo ir uždegimo kontrolė. Po operacijos koją rekomenduojama šaldyti 5-6 kartus per dieną po 20 minučių. Šaldant kelį svarbu nenušaldyti odos ir jeigu šaldoma yra ledu, pradžioje ant kelio rekomenduojama uždėti rankštluosti, o tik po to dėti ledą. Šaldymo metu netinka posakis, kad kuo daugiau, tuo geriau. Ir žinoma, svarbu palaikyti raumenų jėgą, ypač keturgalvio šlaunies raumens, kuris po operacijos linkęs silpnėti. Keturgalvio šlaunies raumens jėga mažėja dėl to, kad sąnarys po operacijos yra „pažeistas“ ir iš sąnario keliauja informacija į smegenis, o smegenys siunčia signalą į raumenį ir jį slopina.

Šiuo laikotarpiu jau turėtumėte turėti pilną kelio tiesimo aplitudę, o lenkimo amplitudė neturėtų skirtis nuo sveikos kojos daugiau kaip 10˚, keturgalvio raumens jėga ne mažesnė nei 60 proc. Šiuo reabilitacijos laikotarpiu pradedami atlikti pusiausvyros, neuroraumeninės kontrolės gerinimo pratimai, stiprinami šlaunies, blauzdos, sėdmenų ir pilvo preso raumenys. Labai svarbu kineziterapeutui ir pacientui žiūrėti kaip reabilitacijos metu kelis reaguoja į pratimus.

Šiuo laikotarpiu į reabilitacijos programą yra įtraukiami bėgimo, vikrumo, pliometriniai pratimai ir tęsiami pusiausvyros ir neuroraumeninės kontrolės pratimai. Šiuo reabilitacijos laikotarpiu keturgalvio šlaunies raumenų jėga turėtų būti artima sveikai kojai. Taip pat turėtumete turėti pilną kelio judesių amplitudę, neturėtų būti tinimo ir uždegimo.

Šis reabilitacijos laikotarpis turėtų būti kiek pritaikytas kiekvienam asmeniškai, priklausomai nuo to, kokią sporto šaką kultivuoja atletas. Demėsys turėtų būti skiriamas ne tik fizinėms ar biomechaninėms ypatybėms, tačiau ir psichologiniui pasiruošimui.

Svarbu: Visa reabilitacija ir grįžimas į sportą turėtų būti paremtas objektyviais kriterijais. Tokios klaidos gali lemti skausmingus išgyvenimus ir dar vieną traumą.

Taip pat skaitykite: Kompensacija už servitutą

Reabilitacijos etapai ir pratimai

Reabilitacijos eigoje labai svarbu laikytis nurodymų ir nepersistengti, kadangi per didelis krūvis gali neigiamai paveikti gijimo procesą. Žemiau pateikiami pratimai ir rekomendacijos kiekvienam etapui:

I etapas (0-4 savaitės po operacijos)

• Kelio nelankstykite.
• Vaikščiokite su 2 ramentais, galite minti operuota koja iki 50% svorio.
• Stenkitės pasiekti pilną ištiesimą (palyginti su sveikuoju keliu). Jei nepavyko pasiekti pilno ištiesimo per I savaitę - naudokite apkrovimą pilnam ištiesimui pasiekti, galima uždėti smėlio maišelį ar kitą svorį ant kelio (500g-2kg).
• Vieno ciklo trukmė apie 10-15 min., kartoti 4-6 kartus per dieną.
• Sekite kelio patinimą - jam didėjant ir esant patinimui pakankamai dideliam, kad trukdo atlikti pratimus - kreipkitės į gydytoją.
• Po treniruotės rekomenduotina uždėti ledo pūslę kelio srityje (iki 20 min.).
• Keturgalvio raumens stiprinimo pratimai: įtempti šlaunies keturgalvį raumenį ir laikyti įtempus iki 5s.
• Tiesios kojos kėlimas - pakelkite ištiestą operuotą koją ir laikykite pakėlus 45 laipsnių kampu 5-7s. (3 ciklai per dieną po 10 kartų).
• Kelio judesių atstatymas iki 90-110 laipsnių.

II etapas (4-12 savaitės po operacijos)

• Vaikščiokite su 1 ramentu, galite minti operuota koja pilnu apkrovimu.
• Būtina kuo skubiau pasiekti pilną ištiesimą, jei nepavyko per I-II savaitę.
• Vieno ciklo trukmė apie 15-20 min.
• Po treniruotės galite uždėti ledo pūslę kelio srityje (iki 20 min.).
• Keturgalvio raumens stiprinimo pratimai.
• Blauzdos raumenų įtempimas 30s.
• Nepilni pritūpimai - sulenkiant kelius iki 45 laipsnių, apkraunant iki 50 proc.
• Kelio judesių atstatymas iki 110 laipsnių.
• Pasyvus kelio sulenkimas ir ištiesimas - ištiesimui pasitelkite sveikąją koją.
• Galite pradėti nepilnus pritūpimus - sulenkiant kelius iki 45 laipsnių, apkraunant iki 50 proc.

III etapas (3-6 mėnesiai po operacijos)

• Vaikščiokite be ramentų, galite minti operuota koja pilnu apkrovimu, turite pasiekti normalią eiseną.
• Vieno ciklo trukmė apie 15-20 min.
• Po treniruotės galite uždėti ledo pūslę kelio srityje (iki 20 min.).
• Keturgalvio raumens stiprinimo pratimai.
• Blauzdos raumenų įtempimas 30s.
• Nepilni pritūpimai - sulenkiant kelius iki 45 laipsnių, apkraunant iki 50 proc.
• Kelio judesių atstatymas iki 120 laipsnių.

IV etapas (6-12 mėnesių po operacijos)

• Normali eisena, be skausmo turėtumėte eiti 20 min.
• Patinimo neturėtų būti.
• Be didesnių pastangų turėtumėte grįžti prie įprastos kasdieninės veiklos.
• Vieno ciklo trukmė apie 20 min.
• Nepilni pritūpimai - sulenkiant kelius iki 45 laipsnių, apkraunant iki 50 proc.
• Kelio judesių atstatymas iki 135 laipsnių.

V etapas (7+ mėnesiai po operacijos)

• Kelio judesiai pilna amplitude.
• Normali eisena, be skausmo turėtumėte eiti 20 min.
• Patinimo neturėtų būti.
• Įprastinė kasdieninės veiklos atlikimas be didesnių pastangų.
• Leidžiami pilni pritūpimai.
• Bėgimo programa (3 kartus per sav.).

Grįžimas į sportą

Po sėkmingai atliktos priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos grįžimui į sportą būtinos šios sąlygos: nėra kelio sąnario tinimo, skausmo ar diskomforto; visiškai atstatyta operuoto kelio sąnario judesių amplitudė; priekinių šlaunies raumenų jėga ne mažesnė nei 85% sveikos kojos ir operuotos kojos užpakalinių šlaunies raumenų jėga turi būti lygi sveikos kojos užpakalinių šlaunies raumenų jėgai.

Svarbu: Traumų prevencijos programų metu turėtų būti treniruojami staigūs krypties keitimo, nusileidimo judesiai sportinių veiklų metu. Šių veiklų metu turėtų būti lavinami saugus judesių modeliai ir gerinamas kelio stabilumas. Taip pat stiprinami keturgalviai šlaunies, užpakalinės šlaunies raumenų grupės, sėdmenų, pilvo preso raumenys.

Užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas

Užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas (UKR) yra kelio sąnario trauma, kai plyšta vienas iš pagrindinių kelio raiščių, atsakingų už sąnario stabilumą. Užpakalinis kryžminis raištis, esantis kelio sąnario viduje, jungia šlaunikaulį su blauzdikauliu ir neleidžia blauzdai slysti atgal. UKR plyšimai yra retesni nei priekinių kryžminių raiščių (PKR) plyšimai, tačiau jie gali sukelti reikšmingą kelio nestabilumą, skausmą ir judėjimo ribojimus. Nors užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas sudaro tik apie 5-20 % visų kelio raiščių traumų, jie gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei negydomi, įskaitant sąnario nestabilumą ar ankstyvą artritą.

Užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas dažniausiai įvyksta dėl tiesioginės traumos. Užpakalinio kryžminio raiščio plyšimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo plyšimo laipsnio (dalinis ar pilnas) ir kitų kelio struktūrų pažeidimų. Užpakalinio kryžminio raiščio plyšimo diagnostika reikalauja klinikinio įvertinimo, klinikinių testų ir vaizdinių tyrimų, kad būtų patvirtintas plyšimas ir įvertintas jo sunkumas. Užpakalinio kryžminio raiščio plyšimo gydymas priklauso nuo plyšimo laipsnio (dalinis ar pilnas), paciento aktyvumo lygio ir gretutinių traumų.

Užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, ypač jei pacientas yra fiziškai aktyvus. Skausmas, patinimas ir nestabilumas riboja gebėjimą vaikščioti, sportuoti ar atlikti paprastas užduotis, tokias kaip lipimas laiptais. Sportininkams trauma gali reikšti ilgalaikį atsigavimą, kartais trunkantį iki metų, o dirbantiems fizinį darbą - laikiną darbingumo praradimą. Lėtinis nestabilumas ar skausmas gali sukelti emocinį stresą, nerimą ar frustraciją, ypač jei reabilitacija užtrunka. Vis dėlto, tinkamas gydymas, kineziterapija ir kantrybė dažniausiai leidžia atkurti kelio funkciją ir grįžti prie įprastos veiklos.

Jei po traumos jaučiate kelio skausmą, patinimą, nestabilumą ar sunku judinti koją, nedelsdami kreipkitės į ortopedą ar sporto medicinos specialistą, kad būtų atlikta tiksli diagnostika ir paskirtas gydymas. Ypač skubiai kreipkitės, jei pastebite stiprų patinimą, mėlynes ar kelio „klibėjimą“, nes tai gali reikšti rimtą pažeidimą. Venkite savarankiško gydymo ar bandymų tęsti fizinį krūvį, nes tai gali pabloginti būklę ir sukelti papildomų pažeidimų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Daugelis žmonių prieš priekinio kryžminio raiščio operaciją dažnai klausia, kada vėl galėsiu aktyviai sportuoti ir kiek laiko truks reabilitacija. Į šiuos klausimus nėra tikslaus atsakymo, nes reabilitacijos laikotarpis yra nenuspėjamas, keliantis daug iššūkių ir reikalaujantis nuoseklaus darbo. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, kiekviena trauma, nors ir medicininių dokumentų išvadose skamba taip pat, yra skirtinga!

Linkiu geros ir sėkmingos operacijos bei reabilitacijos. Žinokite, kad yra žmonių, kurie jums gali padėti (gydytojai, kineziterapeutai, treneriai ir kiti) ir su kuriais galite pasitarti. Negalvokite, kad 6-12 mėnesių reabilitacijos yra išbraukta iš jūsų sporto. Tačiau žiūrėkite daugiau tai kaip į stiprinimo laikotarpį. Po puikiai sudeliotos reabilitacijos programos jūs galite grįžti stipresnis.

tags: #kryzminiai #kelio #raisciai #reabilitacija