Lietuvoje gyvena apie 170 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau tik apie 27 proc. jų dirba. Tai sudaro apie 47 000 žmonių. Palyginimui, Europos Sąjungos vidurkis yra didesnis nei 40 procentų.
Nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios (2004 m.) socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičius padidėjo beveik 10 kartų (nuo 655 iki 6 231 (2016 m)), o joms skiriamos tiesioginės subsidijos - beveik 20 kartų (nuo 1,2 mln. eurų iki 24 mln. eurų).
Finansavimas ir Parama
2016 m. duomenimis, 6 231 žmogus su negalia dirbo socialinėse įmonėse, o jų darbo vietoms išlaikyti buvo skirta 23,8 mln. eurų iš ES lėšų ir valstybės biudžeto. Apie 4,5 mln. eurų subsidijų buvo suteikta ne socialinių įmonių darbdaviams, įdarbinant 3 300 darbuotojų su negalia. Vieno darbuotojo su negalia išlaikymas atviroje darbo rinkoje sudarė vidutiniškai 1 360 eurų.
Likusius beveik 37 000 darbuotojų su negalia įdarbinę darbdaviai atviroje darbo rinkoje negavo visiškai jokios paramos. Būtina įvertinti ir tai, kad socialinės įmonės atleistos nuo pelno mokesčio ir tai sudaro, Finansų ministerijos duomenimis, apie 2,7 mln. eurų.
Todėl Socialinių įmonių veiklos finansavimas valstybei kainuoja jau nebe 24 mln. eurų, tačiau 33 mln. eurų mln. Taigi, iš viso socialinės įmonės valstybei kainuoja 35,7 mln. eurų. Atitinkamai vienas darbuotojas su negalia - vidutiniškai apie 5 028 Eur.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Viešieji Pirkimai
Socialinės įmonės aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir teikia paslaugas valstybiniam sektoriui. Iš 170 socialinių įmonių - 46 įmonės teikia įvairaus pobūdžio paslaugas (statybų ir medicininių atliekų utilizavimo, pastatų priežiūros ir valymo, konsultavimo). 2015-2016 metais socialinės įmonės dalyvaudamos viešuosiuose mažos vertės pirkimuose sudarė sutarčių už 18 mln. eurų.
Tai reiškia, kad Lietuvos biudžetas kai kurioms socialinėms įmonėms už neįgaliųjų darbą sumoka dvigubai, t.y. socialinė įmonė gauna darbo užmokesčio kompensaciją iš Darbo biržos (nuo 65 iki 75 procentų įdarbinto neįgaliojo algos) ir pajamas kaip paslaugos teikėjas (už jau atliktą neįgaliųjų darbą) taip pat iš valstybės biudžeto.
5 didžiausios klaidos bendraujant su neįgaliaisiais
Problemos ir Kritika
Tai, kad socialinėms įmonėms skiriama gerokai didesnė parama nei atvirai darbo rinkai, rodo, jog valstybė skatina žmonių su negalia segregaciją. Taip yra ribojamas ir šios visuomenės grupės darbo pasirinkimas, nes socialinės įmonės negali pasiūlyti darbo pobūdžio įvairovės. Beveik pusė socialinėse įmonėse įdarbintų neįgaliųjų dirba patalpų valytojais.
Socialinių įmonių atstovai nuolat pabrėžia, kad neįgalieji yra nekvalifikuoti, be išsilavinimo, neturi jokių darbo įgūdžių. Ar neįgalieji gali tik su šluota dirbti? Šią Lietuvos žmonių su negalia įdarbinimo sistemos ydą pastebėjo ir Jungtinių Tautų Organizacija.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
2016 m. balandžio mėnesį Lietuvos Vyriausybė pateikė valstybinę ataskaitą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetui apie įgyvendinamą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių Konvenciją ir Lietuvai buvo skirta rekomendacija dėl nepakankamos pažangos žmonių su negalia įdarbinimo srityje:
“Komitetui daug susirūpinimo kelia dažnas „nedarbingumo“ sąvokos vartojimas, dėl kurio asmenų su negalia užimtumo lygis yra žemas, taip pat daug susirūpinimo kelia susitelkimas į atskirtą darbo aplinką, pavyzdžiui, socialines įmones, kurioms skiriamos Europos Sąjungos lėšos.
Komitetas Valstybei, Konvencijos šaliai, rekomenduoja glaudžiai bendradarbiaujant su asmenis su negalia atstovaujančiomis organizacijomis panaikinti asmenims su negalia taikomą „nedarbingumo“ sąvoką, bei sukurti ir įgyvendinti veiksmingas strategijas ir programas, kurios didintų asmenų su negalia užimtumą atviroje darbo rinkoje, panaikinant atskirto darbo aplinką bei nukreipiant investicijas į profesinį lavinimą, darbo vietų pritaikymą, tinkamą sąlygų pritaikymą, bei privataus ir viešojo sektoriaus darbdavių mokymus, kaip numatyta Darnaus vystymosi tikslo nr. 3.
Jeigu valstybės parama būtų skiriama darbo vietoms pritaikyti, moderniai technikai įsigyti, žmonių su negalia kvalifikacijai kelti, mokymams ar paslaugoms, žmonės su negalia palaipsniui būtų įgalinti dirbti su mažesnėmis subsidijomis arba visiškai be paramos.
Alternatyvos ir Perspektyvos
Vertinant žmonių su negalia įsidarbinimo tendencijas Lietuvoje, kitų šalių patirtį ir tarptautinių negalios organizacijų rekomendacijas, šiai grupei ypač reikalingos tikslingos pagalbos ir palaikymo darbo rinkoje paslaugos: kompetencijų kėlimas, mokymai, darbo asistentai, atvejo vadybininkai, tarpininko ir kitos pagalbos formos įsidarbinant, dirbant ir išsilaikant darbo vietoje.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Lietuvos neįgaliųjų forumo organizacijos siūlo alternatyvių priemonių paketą išbandyti pilotinio projekto metu keliose savivaldybėse. Vertinant esamą socialinių įmonių sistemą pagal tokių paslaugų teikimą, rezultatai yra nuviliantys: daugiau nei 90 procentų subsidijų iš socialinių įmonių gaunamos paramos buvo panaudojamos darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, taigi alternatyvių paslaugų galimybės visiškai neišnaudojamos. Asmeninio asistento paslaugas, įrangos pritaikymą naudojo kelios kurčiųjų ir aklųjų įmonės.
Nuo 2017 m. socialinės įmonės, specialiai sukurtos neįgaliesiems įdarbinti, nebegaus ES paramos. Dabar taikomu socialinių įmonių modeliu nepatenkinti ir patys neįgalieji, ir verslo atstovai. Lengvatos tokioms įmonėms iškraipo rinką, o neįgaliųjų įdarbinimas siejamas vien su dosniomis subsidijomis.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė teigia, kad socialinėse įmonėse turėtų būti įdarbinami žmonės, kurie tikrai negali dirbti atviroje darbo rinkoje. Jos manymu, būtų labiau sveikintina integruoti neįgaliuosius į atviros darbo rinkos bendroves. „Būtent tam ir turi būti skiriamos dotacijos, jas turi gauti ne tik socialinės, bet ir privačios bendrovės“, - sakė pašnekovė.
Biurokratiniai trukdžiai
Pasak Darbo biržos atstovų, darbdaviai pageidauja įdarbinti neįgaliuosius, nes Užimtumo rėmimo įstatyme numatyta subsidijuoti dalį jų atlyginimo, darbo vietos steigimo išlaidas, remti savarankišką užimtumą. Tačiau, anot R.Kavaliauskaitės, dažna verslo bendrovė neprašo valstybės paramos dėl sudėtingo biurokratinio kelio.
„Gauti finansavimą iš Darbo biržos - misija neįmanoma. Kiekvieną mėnesį reikalaujama ataskaitų, tenka laukti šios institucijos sprendimo, ar bus leista dirbti neįgaliajam toje verslo įmonėje, todėl daugelis darbdavių tiesiog spjauna ir įdarbina neįgalųjį kaip darbingą žmogų. Valstybė turėtų supaprastinti dotacijų teikimo mechanizmą ir taip paskatinti darbdavius į savo bendroves pakviesti daugiau negalią turinčių, bet galinčių dirbti žmonių“, - aiškino Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė.
Socialinės įmonės dažniausiai teikia valymo paslaugas. Jose dirbantys kurtieji galėtų integruotis į atvirą darbo rinką, tačiau socialinėms įmonėms patogu juos įdarbinti, nes už kurčiuosius gauna darbo užmokesčio subsidiją, nusiperka geriausią įrangą.
Socialinių įmonių ateitis
Remiantis statistika, prieš dvejus metus veikė apie du šimtai socialinių įmonių. Pastarosiose dirbo bene 9 tūkstančiai negalią turinčių darbuotojų. Dabar gi tokių įmonių beliko pusė. Įvedus pakeitimus, kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, valstybė finansavimą skirtų ne pagal įmonės statusą, o pagal tai, kur negalią turintis asmuo pasirinktų dirbti.
„Mes, kaip asociacija, turime ir socialines įmones, turime ir per Užimtumo įstatymą subsidijuojamas darbo vietas. Visą laiką buvo tam tikra nelygybė. Neįgalusis turėtų būti traktuojamas vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jis dirba socialinėje įmonėje, ar subsidijuojamoje darbo vietoje. Žinote, įstatymo leidyba yra kūryba. Prikurta daug dalykų, kuriuos reikia taisyti.
Daug neįgaliųjų... Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė įsitikinusi, jog socialinių įmonių jau seniai reikėjo atsisakyti: „Manome, kad neįgalieji turėtų dirbti kiek įmanoma atviroje darbo rinkoje, jog valstybės skiriama subsidija eitų paskui žmogų, kokioje įmonėje šis bedirbtų, o ne tik išskirtinai socialinėse. Aišku, reikia svarstyti ir apie kitokias neįgaliųjų įdarbinimo formas. „Socialinės įmonės tikrai nėra išeitis.
Pateiksime apibendrinančią lentelę apie finansavimą ir įdarbinimą socialinėse įmonėse:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Darbingo amžiaus žmonių su negalia | Apie 170 000 |
| Dirbančių žmonių su negalia | Apie 47 000 (27%) |
| Dirbančių socialinėse įmonėse (2016 m.) | 6 231 |
| ES parama ir valstybės biudžetas (2016 m.) | 23,8 mln. eurų |
| Subsidijos ne socialinių įmonių darbdaviams | 4,5 mln. eurų |
| Vieno darbuotojo su negalia išlaikymas atviroje darbo rinkoje | 1 360 eurų |
| Socialinių įmonių atleidimas nuo pelno mokesčio | 2,7 mln. eurų |
| Visos socialinės įmonės valstybei kainuoja | 35,7 mln. eurų |
| Vieno darbuotojo su negalia išlaikymas | 5 028 eurų |
tags: #neigaliuju #socialiniu #imoniu