Kraujo donorystė yra vienas svarbiausių visuomenės sveikatos išteklių, užtikrinantis gyvybiškai svarbių kraujo komponentų tiekimą gydymo įstaigoms. Lietuvoje kraujo donorystė turi specifinę kompensacijų ir reguliavimo sistemą, kuri atsispindi skirtinguose kraujo donorystės centruose. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama kraujo donorystės kompensavimo tvarka, neatlygintinos donorystės propagavimo priemonės bei su tuo susiję iššūkiai.
Kompensacijos kraujo donorams - dabartinė praktika ir priežastys
Santariškių klinikų Kraujo centras per pastaruosius metus mokėjo donorams įvairias kompensacijas. Pavyzdžiui, pernai išmokėta 1824 eurai kompensacijų (geriama už 0,5 proc. visų donacijų), 2020 metais - 4548 eurai (1,6 proc.), o užpernai suma buvo 2832 eurai (0,9 proc.). Tai susiję su skubių, trumpo galiojimo kraujo komponentų poreikiu. Santariškių klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė paaiškino, kad kompensacijos buvo mokamos, siekiant išvengti trumpo galiojimo kraujo komponentų stygiaus.
Donorams mokama 12 eurų kompensacija, kuri skirta kelionės į kraujo donorystės centrą ir papildomam maitinimui padengti. Lina Kryžauskaitė pabrėžė, kad kompensacijos už nuolatines trombocitų donacijas prilyginamos neatlygintinoms donacijoms.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė Diana Remeikienė teigė, jog donorai kompensacijų jau dažniausiai neprašo, o pati suma (12 eurų) yra tarsi sena išlikusi praktika, kurios nepavadintų kompensacija. Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas pabrėžė, kad nuo 2018 metų kompensacijų nemoka, nes donorai tokio prašymo nėra pateikę, o kraujo donorystė yra laikoma gerumo aktu. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad mokėjimai už donorystę gali skatinti socialiai pažeidžiamus asmenis ar tuos, kurie turi priklausomybių.
Kompensacijų mokėjimo dinamika Lietuvoje
| Metai | Donorams išmokėta kompensacijų (eurais) | Procentas donacijų, už kurias mokėta |
|---|---|---|
| 2017 | ~48 000 | - |
| 2018 | 16 300 | - |
| 2019 | 11 000 | - |
| 2020 | 4 548 (Santariškės) + 228 (Kaunas) | 1,6 % (Santariškės), mažiau Kaune |
| 2021 | ~2 832 (Santariškės) | 0,9 % |
| 2022 | ~1 824 (Santariškės) | 0,5 % |
Neatlygintinos donorystės skatinimas ir finansavimas
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti Lietuvoje kasmet skiriama milijoninė suma lėšų. Pernai tai buvo apie 1,152 mln. eurų - tiek pat kaip 2017-2019 metais, tačiau 2020 m., dėl pandemijos, ši suma sumažėjo iki 954 tūkst. eurų. Šios lėšos skiriamos Nacionalinio kraujo centro, Santariškių ir Kauno klinikų kraujo centrams, jų panaudojimas apima plačią donorystės propagavimo veiklą: žiniasklaidos kampanijas, socialinių tinklų reklamą, visuomenės švietimą, donorus skatinančias ir jų darbą gerbiančias iniciatyvas.
Taip pat skaitykite: Valstybinė pensija donorams
Be to, finansavimu padengiamos patalpų išlaikymo, įrangos atnaujinimo, informacinių technologijų diegimo, maisto, vitaminų ir papildomų sveikatos patikrinimų bei tyrimų išlaidos donorams. Šiemet Nacionalinis kraujo centras svarsto įsigyti specialų autobusiuką, kuris turėtų vykti pas donorus.
Per beveik dvidešimt metų neatlygintinai donorystei propaguoti Lietuvoje išleista beveik 3,5 mln. eurų.
Donorystės vaidmuo ir sveikatos nauda
Donorystė ne tik padeda išgelbėti gyvybes, bet ir yra naudingas paties donoro sveikatai. Kraujo donorystė mažina geležies kiekį organizme, o tai gali sumažinti vėžinių ligų riziką. Taip pat kraujo davimas skatina endorfinų gamybą, kai kuriems nuolatiniams donorams trūksta depresijos simptomų, o pats procesas sudegina papildomas kalorijas.
Pasak Santariškių klinikų Kraujo centro vadovės Linos Kryžauskaitės, kraujo donoras rečiau serga peršalimo, širdies bei kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, nes kraujas nuolat atsinaujina ir stiprinamas imunitetas.
Donorų skaičius ir būtinybė išlaikyti nuolatinius donorų rezervus
Lietuvoje pernai buvo užfiksuota apie 68 tūkst. kraujo donacijų, o šiemet tikimasi daugiau kaip 70 tūkst. Kauno klinikų Kraujo centro vadovė Diana Remeikienė nurodė, kad trečdalis donorų yra nauji ir šiemet prognozuojama 14-15 tūkst. donacijų. Didelė dalis donorystės vyksta išvykose, nes tik tokiu būdu surenkama pakankamai kraujo pacientams. Jeigu būtų imtasi tik iš tų žmonių, kurie atvažiuoja į centrus, kraujo tikrai pritrūktų.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti pensiją donorams
Santariškių klinikų Kraujo centro kasdien reikia apie 100-120 donorų, kad būtų užtikrintas gydymo įstaigų poreikis. Gydytoja hematologė L.Kryžauskaitė pašnekovė pažymi, kad jei trombocitų donorai nebūtų atskirai apskaitomi, reikėtų du kartus daugiau donacijų - apie 200-300 kasdien. Didžiausias kraujo poreikis yra onkohematologiniams ligoniams bei po kaulų čiulpų transplantacijų, kuriams būtinas didelis donorų kraujo kiekis.
Kraujo donorystės istorija ir iššūkiai Lietuvos kontekste
Lietuvoje kraujo donorystė iki 1995 metų buvo grindžiama neatlygintinos donorystės principu. Tačiau 1995 m. pakeitus Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, donorystė tapo mokama. Nuo 2004 m. vėl leista neatlygintina donorystė su galimybe donorui gauti kompensaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.
2006-2015 m. neatlygintinos kraujo donorystės propagavimui buvo išleista per 12 mln. Lt, tačiau tarp trijų pagrindinių donorystės centrų vyko tam tikri nesutarimai dėl lėšų paskirstymo. Per šį laikotarpį veikė ir privatus Kauno Kraujo donorystės centras, kuris 2012 m. sulaukė STT vizito dėl neteisėto kraujo plazmos pardavimo, o 2013 m. ši įstaiga prarado licenciją. Apie šiuos įvykius plačiai pranešta, sukėlę neigiamą visuomenės nuomonę.
Tais pačiais metais pasirašytas susitarimas tarp kraujo centrų ir nevyriausybinių donorų organizacijų stiprinti bendradarbiavimą ir etiką donorystės srityje. Vis dėlto šiame sektoriuje dar ilgai reikės įveikti pasitikėjimo spragas ir skatinti tikrąją neatlygintinę donorystę.
Neatlygintinos donorystės propagavimas: etika, finansavimas ir iššūkiai
Neatlygintinos donorystės pagrindas - etinis požiūris į žmogaus kraujo donorystę, kai nevaldoma pinigais, o skatinama geranoriškumu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad kraujo komponentai būtų ruošiami tik iš neatlygintinų donorų kraujo dėl saugumo.
Taip pat skaitykite: Kas apmokama atliekant kraujo tyrimus?
Valstybė ir donorystės centrai daug investuoja į donorų skatinimą per žiniasklaidą, koncertus, renginius, apdovanojimus, maitinimą ir taksi paslaugas. Todėl donorams išlaikyti skiriamos nemažos lėšos, tačiau vienai donorystei galima skirti ne daugiau kaip 12 eurų kompensacijai arba ekvivalentinei sumai dovanoms bei paskatoms.
Nors per pastaruosius metus neatlygintinos donorystės rodikliai gerokai pagerėjo - Santariškėse pernai viršyta 90 proc. neatlygintinų donorų riba - vis dar kyla klausimų dėl efektyvumo ir skaidrumo lėšų naudojime.
Kraujo donorystė: solidarumo aktas – Pasaulinė kraujo donorų diena 2022 m.
Donorystės vizualizacija ir statistika
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Donacijų per metus (Lietuva) | 68 000-70 000 |
| Naujų donorų dalis | Apie 30 % |
| Kompensacija donorui (kelionė + maitinimas) | 12 eurų |
| Neatlygintinos donorystės propagavimo biudžetas per metus | Apie 1 mln. eurų |
| Kompensacijų procentas nuo visų donacijų Santariškėse | Mažiau nei 2 % |
Kraujo saugumas ir donorų sąmoningumas
Kraujo saugumas yra aukščiau visko. Kraujo donorystės metu imamas kraujas yra kruopščiai tiriamas, apdorojamas ir saugomas pagal griežtus standartus, siekiant užtikrinti pacientų apsaugą nuo infekcijų ir kitų rizikų. Žmonės, kurie duoda kraują neatlygintinai, dažniausiai yra atviresni dėl savo sveikatos būklės, nes neturi finansinių paskatų slėpti rizikos veiksnius.
Donorystė kaip socialinis ir moralinis aktas
Donorystė Lietuvoje yra suvokiama kaip gerumo aktas, kuris reikalauja supratimo ir platesnio visuomenės palaikymo. Tai ypač svarbu, nes kraujo atsargos negali būti sukauptos dideliais kiekiais ilgalaikiam laikymui - kraujo komponentų galiojimo laikas yra ribotas. Pavyzdžiui, trombocitinio kraujo galiojimas yra 5 dienos, o eritrocitinio - 42 dienos.
Valstybės ir institucijų tikslas - išlaikyti donorių motyvaciją ir pagerinti santykį tarp atlygintinų ir neatlygintinų donacijų, taip padedant užtikrinti stabilų kraujo tiekimą.
Viešinimas ir donorų pripažinimas
Kraujo donorystės propagavimo programos finansuoja įvairius reklamos ir viešinimo sprendimus: regioninių ir nacionalinių žiniasklaidos priemonių kampanijas, renginius, apdovanojimus donorams, Pasaulinės donorų dienos minėjimą ir panašiai. Tokie veiksmai padeda ne tik prisiminti donorystės aktualumą, bet ir pagerinti visuomenės informuotumą bei paskatinti naujų donorų įsitraukimą.
Taip pat donorams dažnai suteikiamos simbolinės dovanos - šokoladai, puodeliai, tušinukai ar bilietai į kinas, kurie yra vertingos paskatos neatlygintinai veiklai.
Perspektyvos ir tikslai
Santariškių klinikų Kraujo centro direktorė Lina Kryžauskaitė išreiškia vilčių, kad Lietuvoje artimiausiu metu bus pasiekta 100 proc. neatlygintinos donorystės riba, ypač pašalinus trombocitų donorų kompensacijas, kurios šiuo metu priskiriamos prie neatlygintinų. Tokiu atveju pagaliau bus įgyvendinta PSO rekomendacija ir šalyje liks tik visiškai savanoriška donorystė.
„Kas tie šimtas žmonių kasdien, juk mūsų trys milijonai. Daug ką galima padaryti nemokamai, tereikia žmones įtikinti“, - sako gydytoja hematologė.
tags: #kraujo #donoryste #klinikos #kompensacija