Kraujo donorystė - tai ne tik galimybė padėti kitiems, bet ir būdas pasirūpinti savo sveikata bei gauti valstybės pripažinimą. Lietuvoje neatlygintinai kraujo duodantys donorai gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Valstybinė pensija už kraujo donorystę
Nacionalinis kraujo centras (NKC) primena, kad neatlygintinai kraujo davę donorai jau gali pretenduoti į didesnes valstybines pensijas. Ši valstybinė pensija nuo vasaros pradžios padidėjo dešimtadaliu. NKC direktorius Daumantas Gutauskas tikisi, kas ši valstybės padėka simboliškai paskatins kraujo donorus, kurie nepailsdami aukoja kraują ir prisideda gelbėdami kitų gyvybes.
Šiuo metu Lietuvoje yra 58 garbės donorai, gaunantys šią pensiją. Garbės donoro vardas suteikiamas žmogui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų - plazmos. Kartu įteikiamas tai patvirtinantis ženklas ir pažymėjimas.
Pensijos dydis
D. Gutauskas įvardijo donorų gaunamos pensijos dydžius:
- 2020 m. - 116 eurų
- 2021 m. - 117,4 euro
- 2022 m. iki birželio 1 d. - 118,7 euro
- 2022 m. nuo birželio 1 d. - 130,58 euro
- 2023 m. - 136,58 euro
- 2024 m. - 144,70 euro
Taigi per 4 metus ji paaugo 28,7 euro.
Taip pat skaitykite: Vaiko Globa
Pašnekovas nurodė, kad antrojo laipsnio valstybinė pensija yra mokama kas mėnesį visa gyvenimą. „Šiuo metu antrojo laipsnio valstybinę pensiją gauna 96 asmenys, kiekvienais metais šis skaičius vis auga. Manau, kad ateinančiais metais gaunančių antrojo laipsnio pensiją galėtų padidėti dar iki 30 asmenų“, - svarstė Nacionalinis kraujo centro atstovas.
Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas aiškino, kad pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją gali visi kraujo donorai, sulaukę pensinio amžiaus ir kuriems yra suteiktas garbės donoro vardas. T. y. nuo 1997 metų sausio 1 dienos jie turi būti 40 kartų neatlygintinai davę kraujo ir 10 metų dalyvavę neatlygintinos kraujo donorystės veikloje.
Anot pašnekovo, jei asmuo nežino, kiek kartų aukojo kraujo, savo donacijų skaičių jis gali pasitikslinti kraujo donorystės įstaigoje, kurioje duoda kraują.
144,70 euro - štai kiek valstybinės pensijos, jei iki pensinio amžiaus spėtumėte paaukoti kraujo 40 kartų.
Kur ir kada kreiptis dėl pensijos?
Pirmoji instancija, kur reikia kreiptis dėl papildomos pensijos, anot direktoriaus, yra Nacionalinis kraujo centras. Pasak pašnekovo, žmogus gali kreiptis nesulaukęs senatvės pensijos, tačiau rekomenduojama kreiptis likus pusei metų iki senatvės pensijos.
Taip pat skaitykite: Kaip pasiekti tikslus per socialinius tinklus
„Jeigu neatlygintinas kraujo donoras atitinka visus kriterijus, jis gali kreiptis į Nacionalinį kraujo centrą, pateikdamas Garbės donoro pažymėjimo kopiją, asmens dokumento kopiją ir prašymą. Teikti dokumentus dėl pensijos Sveikatos apsaugos ministerijai mes galime tik tuomet, kai donorui iki pensijos lieka pusė metų. Jeigu donoras dokumentus pateikia ankščiau, mes juos archyvuojame ir donorui siunčiame patvirtinimą apie gautas dokumento kopijas, kuriame informuojame, kad donoras būtinai papildomai su prašymu turėtų kreiptis į Nacionalinį kraujo centrą likus pusei metų iki pensijos“, - anksčiau tv3.lt yra komentavusi centro atstovė Alina Versekėnienė.
Kraujo donorystės sąlygos
Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas paminėjo, kad kraujo donorais gali būti visi sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, o nuo 65 metų amžiaus yra reikalinga kasmetinė sveikatos patikra ir gydytojo leidimas. „Su savimi asmuo turi turėti asmens dokumentą. Kraujo donorystė galima kas du mėnesius, tačiau moterys kraujo gali duoti ne daugiau kaip 4 kartus per metus, vyrai - 6 kartus“, - pridūrė D. Gutauskas.
NKC duomenimis, nuo 2022 m. sausio iki liepos pabaigos atlikta daugiau nei 38 tūkst. donacijų, surinkta 17,1 tūkst. litrų kraujo. 2021 m. NKC įvyko daugiau nei 64 tūkst. donacijų, surinkta beveik 29 tūkst.
Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus, išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys - keturis.
Kada kraujo duoti negalima?
D. Gutausko teigimu, kiekvieną dieną centras mato, kokios kraujo grupės tipo reikia labiausiai. O situacija, anot jo, kasdien yra skirtinga: „Pavyzdžiui, šiandien labiausiai yra reikalingas A+ ir A- grupės kraujas, o rytoj labiau gali reikėti jau kitos grupės kraujo.“ Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kraujo donorystė dėl įvairių organizmo sutrikimų, gydymo ar ligų gali būti laikinai atidėta.
Taip pat skaitykite: Profesinės reabilitacijos galimybės
Centro direktoriaus aiškinimu, dvi savaites kraujo negalima duoti po karščiavimo (aukštos temperatūros), po gripo ar kitos virusinės ligos simptomų išnykimo dienos. Keturis mėnesius negalima kraujo duoti po tatuiravimo arba auskarų vėrimo į kūną, sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros (išskyrus atvejus, kai ją atlieka kvalifikuotas medikas), po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo. Taip pat nerekomenduojama moterims duoti kraujo mėnesinių metu.
Kalbant apie apribojimus, specialistė sako, kad kraujo donorais negali būti asmenys, sirgę ar sergantys sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, insulinu gydomu cukriniu diabetu, piktybinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, taip pat vartojantys intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus. Po operacijos, danties implantacijos, endoskopinio tyrimo, tatuiravimo, auskarų vėrimo donorystė turi būti atidėta 4, po gimdymo arba nėštumo nutraukimo - 6 mėnesiams. Jei sirgote peršalimo ligomis, pūsleline (herpes), karščiavote, donuoti galima ne anksčiau, nei praėjus 2 savaitėms nuo visiško pasveikimo.
Atvykęs donuoti žmogus turi būti pailsėjęs, pavalgęs, prieš ir po procedūros rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių. Kraujo davimo procedūra trunka apie 10-15 minučių.
„Mūsų organizme cirkuliuoja apie 5 litrus kraujo, tad donorystės metu paimami 450 ml nepadaro jokios žalos jį donuojančiam žmogui. Gydytoja primena, kad donuojantys turėtų stebėti laiką tarp donacijų, pagal donoro individualią būklę. Turėtų būti stebimos geležies atsargos, monitoruojamas feritinas. E. Simaškienė taip pat pabrėžia, kad kraujo donavimas yra visiškai saugi procedūra.
Iš vieno žmogaus donuoto kraujo pagaminami net trys produktai (eritrocitų ir trombocitų masės, plazma), tad vieną kartą davus kraujo, galima padėti trims žmonėms! Todėl, davus kraujo, daugelį aplanko teigiamos emocijos dėl prasmingo darbo atlikimo. Kraujo davimas teigiamai veikia ne tik mūsų emocinę savijautą. Jis suaktyvina kraujotaką, skatina kraujo ląstelių ir organizmo audinių regeneraciją. Tyrimais įrodyta, jog reguliariai donuojantys žmonės linkę mažiau sirgti piktybinėmis ligomis, arterinėmis hipertenzijomis.
„Žmogaus kraujas yra unikalus. Jis negali būti pagaminamas, jo neįmanoma susintetinti cheminiais ar kitais būdais, jis gaunamas tik iš donuojančių žmonių, todėl donacija tiesiogiai gelbėja gyvybes.
Kraujo donorystė: kas gali ir kas negali tapti kraujo donoru
Donorystės nauda
Donoras ateina duoti, bet kartu ir gauna: rečiau serga peršalimo, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, o kartu su naujai pasigaminamu krauju atsinaujina ir ląstelės, tvirtėja imunitetas. Duodamas kraujo sudegini daug kalorijų - galima sakyti, kad tai ir lieknėti padeda“, - vardija Santariškių klinikų Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.