Socialinė problema kaip tokia yra naujas dalykas. Paprasčiausiai apibūdinant, tai yra daugiau negu tik skurdas. Nors viduriniais amžiais vargšų ir beturčių būta labai daug, socialinė problema yra naujas dalykas, nes žmonės ir ne materialinis jų aprūpinimas stovi socialinės problemos centre.
Gyvename laikotarpyje tarp eugenizmo ir panašių teorijų, ir dar iki išsivysčius genetinei inžinerijai. Primenu, kad proveržis medicinoje (ir atitinkamai - demografinis sprogimas) įvyko prieš kokį pusantro šimto metų. Iki tol vaizdelis buvo tikrai ne koks - žmonės krisdavo kaip lapai rudenį, nebuvo kaip gydyti praktiškai nieko - nei tuberkuliozės, nei sifilio, nei maro. Išgyvenančių būdavo nedaug, viena liga praktiškai ištuštindavo ištisus regionus. Iki pat 1800 m. visam pasauly negyveno nei 1 mlrd. žmonių.
Žmogus neįgauna "imuniteto" genetinėms ligoms, nebent tai liga, kuri sutrikdo galimybę susilaukti palikuonių. Nes dabar žmonės nenaikina ligos, o ją nebent nuslopina ar bent sumažina jos pasekmes. O jei žmogus susilaukia palikuonių, tie pažeistos genų sekos persiduoda ateities kartoms ir taip susikaupia visas maišas genetinių ligų. Paprastas pavyzdys tai būtų tikri anglai, pažiūrėk vos ne visi su netaisyklingai augančiais dantimis arba koreguoti medicinos. O ar tai pakeičia geną ir neperduoda palikuonims? Tokiu atveju jau jų vaikams ir jų vaikų vaikų vaikų vaikams teks eiti pas ondontologą, nebent būtų pradedama naudoti genų inžinerija ir tai sutvarkyta kartoms į priekį.
Su medicina šių „stipresnių“ ir „silpnesnių“ genų reikšmė vis mąžta. Tu gali, žinoma, teigti, kad tokie žmonės neišgyventų gamtoje, kur nebūtų medicinos. Tokia situacija yra katalizatorius mokslui, nes sudaro spaudimą. Bet sia problema galetu buti sprendziama genu inzinerija. Dar laukia ilgas ir sunkus kelias sukurti idealiai prognozuojamą rezultatą pakeitus genus, kaip nėra visiško idealumo su klonavimu.
Žmogus gali skursti ir savo dvasia. Jis yra ekonomiškai neturtingas, paniekintas ir pažemintas. Seniau skurdas dažniausiai būdavo tik materialinis. Žmonės skursdavo, bet jie nesijausdavo pažeminti ir atstumti, niekas nė nežemindavo.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Taigi, socialinė problema pirmoje eilėje yra žmogaus problema. Ji apima ekonominę, materialinę, ir dvasinę, moralinę puses. Štai kas sudaro socialinės mūsų dienų problemos esmę. Mūsų laikais visų pirma yra moralinė problema.
Ekonomine savo puse socialinė problema niekados nebus išspręsta. Toks bandymas peržengia žmogaus galias. Reikia tad atskleisti kitokį turto supratimą: turtas ne tik privati nuosavybė, bet ir visuomeninė pareiga. Revoliucijos keliu socialinė problema negali būti išspręsta.Visuomenė turi įvykdyti šitas reformas evoliucijoje ir parengti reikalingų reformų. "Socialinės krikščioniškosios reformos,- sako J. Messneris,- gali būti įvykdytos tiktai ant krikščioniškojo tikėjimo pagrindo, ir socialinis klausimas negali būti išspręstas nedalyvaujant Bažnyčiai".
Ekonominė socialinės problemos pusė yra tik išplauka iš dvasinės pusės. Norint išspręsti socialinę problemą, turime eiti į žmogaus dvasios vidų. Štai kodėl Bažnyčia imasi ją spręsti. Socialiniai principai yra pasaulėžiūriniai principai. Socialinės pažiūros glūdi įvystytos Bažnyčios dogmose.
Kiekvieną kartą atsimerkus mano regėjimas pagerėdavo
Netinklo regėjimas: galimybės ir iššūkiai
Netinklo regėjimas - tai terminas, kuris skamba lyg paradoksas, bet kuris iš tiesų atitinka gilią realybę. Kada nors girdėjote apie žmones, kurių regėjimas nėra „normalus", tačiau jie gali atlikti užduotis taip pat efektyviai arba net geriau nei matantys asmenys? Tai - netinklo regėjimo fenomenas, kuriam priklauso vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė ir net aklumas su regėjimo likučiu.
Prieš gilindamiesi į netinklo regėjimo naudas, turėtume suprasti pačią koncepciją. Netinklo regėjimas nėra vieningas stichijinis fenomenas - tai yra sudėtinga regėjimo būklė, apimanti įvairius sutrikimus. Šioje kategorijoje susirenka žmonės, kurių regėjimas nesutampa su medicinine norma, bet kurie nėra visiškai akli. Regėjimo lygiai tradiciškai skirstomi į tris kategorijas: normalus regėjimas, silpnaregystė ir aklumas. Tačiau netinklo regėjimas dažnai atsiduoda tarp šių ribų, sudarydamas unikalią nišą. Ši būklė gali būti įgimta arba įgyta dėl ligos, sužalojimo ar laiko bėgimo.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Vienas iš labiausiai stebinančių netinklo regėjimo pranašumų - tai sensorinis iškompensavimas. Jeigu vienas jutimo organas darbo neatliks tinkamai, kiti „stoja į pagalbą" ir nuostabaus greitesio išmoksta. Asmenys, turintys regėjimo sutrikimų, geriau išnaudoja propriorecepcijos, klausos ir erdvės jutimus.
Propriorecepcija - tai gebėjimas jausti savo kūno padėtį erdvėje be tiesioginio žvilgsnio. Žmonės su netinklo regėjimu dažnai išvysto šią savybę į nesamoningą meną. Jie instinktyviai žino, kur jų žingsniai vedė, kaip kūnas orientuojamas, kokia pasėda ar iškilimas jiems gresia. Klausos jautrumas taip pat iš esmės sustiprėja. Netinklo regėjimo patiriantys žmonės moko save klausytis subtilesnių garsinių ženklų - aidų, oro srauto, garso atsispindžio nuo objektų. Šis fenomenas, žinomas kaip sonaras pagal akustinį suvokimą, leido kai kuriems žmonėms vaikščioti, bėgioti ir net važiuoti dviračiais be tradicinio regėjimo.
Erdvės suvokimas - trečiasis šito triumvirato elementas. Asmenys su netinklo regėjimu išmoksta suprasti atstumą, gylio pojūtį ir tūrį naudodami kitus ženklus - temperatūrą, judėjimą oro sraute, vibraciją žemėje.
Netinklo regėjimas nėra tik fizinė būklė - tai psichologinė savybė, kuri formuoja žmogaus asmenybę ir atsparumą. Toks žmonių tipas susitinka su iššūkiais, kuriuos daugelis negali nė įsivaizduoti. Iš šios kančios gimsta išskirtinis psichologinis turtas. Netinklo regėjimo patiriantys žmonės dažnai pasižymi nepaprastai stipria valia ir nuolaidumo stoiku. Jie žino, kad jei ketina ką nors padaryti, jie turi rasti kitą kelią - ir jie tai daro. Nėra atsargumo ženklų, nėra lengvo pasirinkimo. Šis psichologinis stiprumas turi konkretine praktine reikšmę. Žmonės su netinklo regėjimu dažnai yra labiau tikslūs sprendimų priėmime, nes neturi prabangos atidėlioti. Jie nemato daugybės nukreiptos atsakomybės, todėl jų dėmesys sukoncentruotas į tai, kas iš tiesų svarbu.
Anksčiau netinklo regėjimas buvo sudėtis lyg žala be gijimo. Žmonės su šia būkle buvo skaitomi nepajėgiais, negabiais, bejėgiais. Kūrybiškumas ir terapiniai sprendimai - tai šios naujos eros žodžiai. Netinklo regėjimo patiriantys žmonės atskleidžia nemaž tūrį kūrybinių gebėjimų. Daugelis jų tampa menininkais, muzikantais, poetais, rašytojais ir žinovininkais. Kodėl? Nes jie priversti mąstyti ne vizualiai, o konceptualiai.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Medicinoje ir psichologijoje terapiniai sprendimai netinklo regėjimui tapę prioritetu. Terapiškai dirbtais pragų bei specialiais treniravimais, žmonės su netinklo regėjimu gali iš tikro neįrašo padėties, nesuprasti savo galimybių ribų ir jas nuolatos praplėsti.
Nors gali pasirodyti, kad netinklo regėjimas - tai individualus fenomenas, jo socialinė ir visuomeninė reikšmė yra nuostabi. Pavyzdžiui, asmenų su regėjimo sutrikimais bendra patirtis yra naudinga arba šalies visuomenės aksesumo standartų pagerinimui. Jei miesto gatves daryti prieinama aklam žmogui, jie tampa lengviau naudojamos vyresnio amžiaus asmenims, mamoms su vaikiškais vežimėliais ir visiems, kurie kažkada to reikalaus. Tuo pačiu, žmonės su netinklo regėjimu gali daug daugiau prisidėti prie visuomenės nei tikimasi. Jų nedokumentinias naudos - tai intelektualinis kapitalas, kūrybiškumas ir žmogiškoji nuoširdumo emocija. Jie turi ypatingą gebėjimą suprasti kitų asmenų jausmus ir jų poreikius, nes patys yra patirti nesuprasti ir atstūmti.
Adaptacija - tai gyvybės paslaptis. Žmonės su netinklo regėjimu priverčia save surasti naujus judėjimo būdus, naujus komunikacijos būdus, naujus darbinimo būdus. Jie naudoja specialias technologijas - garsinę informaciją, taktilinius žemėlapius, kompiuterinės programas, kurios perskaito tekstą. Tačiau svarbiausia - jie naudoja savo smegenį. Šis adaptacijos meistariškumas turi paprastą bet galingą pasekmę: žmonės su netinklo regėjimu yra geriau paruošti gyvenimo iššūkiams. Jei jie sugeba išgyventi su regėjimo sutrikimu, gali jie nesugebėti persigrupuoti, kai susiduria su finansinėmis sunkumais, asmeninėmis tragedijomis arba profesiniais stūmimais? Žinoma, kad jie tai gali.
Viena iš labiausiai paslėptų netinklo regėjimo naudų yra emocinis intelektas. Asmenys su netinklo regėjimu labiau klausosi tono balsų, jų ritmo ir modifikacijų. Jie greičiau jaučia nerimą žmogaus ryšio kvalityme - ar tai yra tikra, ar tai yra dirbtinė. Jie gebėja nustatyti melą, todėl jie negali jį ligiuoti akimis, o turi jį jaučiais ir žiniomis per balsą. Emocinis intelektas yra vienas iš labiausiai paklausytų gebėjimų šiuolaikiniam pasaulyje. Jis lemia laimę asmeniniame gyvenime, sėkmę karjerose ir tai, kaip žmonės save ir kitus supranta.
Netinklo regėjimas yra nepaprastas perskaičius edukaciniams sprendimams. Šiuolaikinės mokyklos ir universitetus bando kurti aplinką, kurioje asmenys su netinklo regėjimu gali mokytis efektyviai. Kai edukacijos sistema nusitaiko į netinklo regėjimo poreikius, jie automatiškai išeina geresni visiems. Multimodalnė mokymo pedagogika - mokymas per skirtingus kanalus, naudojant garsą, liestį, judėjimą ir konceptualinius ažinimus - jis visuotinai pasiteisina. Yra žinomi atvejai, kai asmenys su netinklo regėjimu tapo aukščiausi akademiniai pasiekimai. Jie negrojo dėl to, kad jie negalėjo pamatyti - jie studijavo, nes jie negalėjo nematyti savo potencialo.
Netinklo regėjimas ne tik yra psichologinė ir fiziologinė tikrovė - jis yra profesinė realybė. Pavyzdžiui, garsinės informacijos specialistas, kompjuterinio kodavimo specialistas, naujas inžinierius, socialinis darbuotojas - šias ir daugybę kitų profesijų žmonės su netinklo regėjimu gali atlikti problemomis. Tiesa, reikia suprasti, kad šiuos rezultatus gali pasiekti tik tada, kai darbo aplinka bus prieinama ir priimanti. Tai reikalauja iš darbdavių ir visuomenės pasitikėjimo bei investicijos į specialią infrastruktūrą.
Galbūt viena iš labiausiai numanomos, bet svarbiausių netinklo regėjimo naudų yra socialinė - tai gilios bendruomenės formavimas. Asmenys su netinklo regėjimu dažnai susiduria su panašiais iššūkiais, panašiu visuomenės nepagerbumu, panašiais sprendimais prie jų poreikių. Iš šio jungimo iškyla bendruomenės, kuriose žmonės dalinasi patirtimi ir parengiama, kovoja kartu už savo teises ir priimtumą, kuria savitarpio pagalbos sistemas, remia vienas kitą emociškai ir praktiškai, kūria kolektyvią žiniją ir resursus. Šios bendruomenės ir žinių tinklai yra nesustojamas socialinis kapitalas.
Labai svarbu pabrėžti, kad šios bendruomenės ne tik veikia naudos asmenims su netinklo regėjimu - jos pertarnauja veidi visai visuomenei. Jos moko kitų žmonių tolerancijos, priimimo ir nuostabos. Gal pati nuostabiausias netinklo regėjimo nauda yra galbūt ir mažiausiai matoma: prasmės radimas ir gyvenimo filosofijos gilinimas. Asmenys su netinklo regėjimu dažnai yra priverčiami klausti savęs giliųjų klausimų: kas aš taip tikrai? Ko aš noriu? Šie klausimai nėra tik egzistencialūs lingvistiko - jie yra labai praktiniai. Kai žmonės negali pasikliauti regėjimu, jei gali nematomi keliai, jei saugumo nėra lengvų atsemų - jie turi rasti tikrą orientacijas. Iš šios vidinio sąmonės gimsta nauja gyvenimo perspektyva.
Netinklo regėjimą patiriantys žmonės dažnai atsiranda gyventi labiau autentiškai, labiau tiksliai su savo vertybėmis, labiau atkakliai savo tikslams. Jie turi laisvę nuo vizualinės kultūros spaudimo - kad turėtų atrodyti tam tikru būdu, kad turėtų turėti tam tikrą vizualinę statusą. Tai yra ne tik asmeninė savybė - tai yra socialinė nauda. Kai žmonės gali būti autentiškai savimi ir jaučiasi patvirtinti toje autentiškumoje, jie yra laimingesni, produktyvesni ir geriau prisideda prie visuomenės.
Asmenys su netinklo regėjimu taip pat yra neabejotinas mokslo ir medicinos progreso variklis. Jei mokslininkai nori suprasti, kaip žmogaus smegenys gali prisitaikyti, jie studijuoja asmenų su regėjimo sutrikimų smegenys. Šios grupės asmenys atidaro naujus suvokimo būdus apie neuronalinę plastiškumą, adaptaciją ir žmogiškos atsparumo ribas. Tyrimai, kurie jų yra atliekami naudai, gali duoti pasekmės visai medicininei humanitarinei žiniai.
Viena iš ekonomikos ir technologijų paslapčių yra tai, kad ribos dažnai kurie didžiausias inovacijas. Tai vadinama universal design - dizainu, kuris iš pradžios sukuriamas visų žmonių poreikiais omenyje. Pavyzdžiui, balsinės komandos, kurias sukūrė asmenų su regėjimo sutrikimų potencialo dėlei, tapo absoliučiai standartinės šiuolaikiniam naudotojui. Tekstų perskaitymo programos, iš pradžių skirtos aklam žmonėms, dabar naudojamos laike vairavimo arba multitaskingo.
Netinklo regėjimas nėra tik sąvoka apie tą, ką trūksta. Tai yra išraiška apie tai, ką reikia sugebėti atrasti ir kurti. Jų naudos yra daugiasluoksnės: jie naudingi savo pačių vidiniame augime, naudini savo artimiausiems bei bendruomenėms, naudini visuomenei, naudini moksliniam pažinimui, naudini technologijai ir inovacijoms. Šiuolaikinė visuomenė pradeda suprasti šią tiesą. Kai mes pabrėžiame netinklo regėjimo naudas, mes nekeičiame fakto, kad tai yra iššūkis. Bet mes suprantame, kad iššūkiai, jei jie yra su drąsa ir palaikymu pasigrindinę, gali tapti didžiausiomis žmogiškos transformacijos katalografais.
tags: #gilios #socialines #pasekmes