Socialinis darbas yra profesija, kurios atstovai nuolat susiduria su įvairiomis sudėtingomis situacijomis. Todėl konsultavimas, o ypač supervizija, yra svarbi pagalbos priemonė socialiniams darbuotojams, siekiant užtikrinti jų profesinį augimą, emocinę gerovę ir darbo efektyvumą. Apibendrinant, konsultavimas ir supervizija yra svarbios priemonės socialinių darbuotojų profesinėje veikloje, padedančios įveikti iššūkius, tobulėti ir užtikrinti kokybišką pagalbą klientams.
Konsultavimo vieta socialiniame darbe ir supervizijos reikšmė
Supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Grupinė supervizija - tai grupinio konsultavimo procesas. Dažniausiai pasitaikančios individualios supervizijos temos:Konfliktai, jų sprendimo galimybių paieška;Profesinio identiteto paieška;Pasipriešinimas pokyčiams bei pokyčių išgyvenimas;Naujų profesinių kompetencijų, vaidmenų įvaldymas;Savirealizacija profesinėje veikloje ir pan.
Konsultavimo modelio stadijos
Mokymai „Šeimos konsultavimo metodai socialiniame darbe“ skirti socialiniams darbuotojams, siekiantiems pagilinti žinias ir praktinius įgūdžius dirbant su šeimomis. Programos metu dalyviai susipažins su konsultavimo vieta socialiniame darbe, šeimos konsultavimo stiliais ir teorijomis, išmoks taikyti įvairius konsultavimo metodus, stiprins bendravimo, klausymosi ir refleksijos gebėjimus. Socialinis darbuotojas dažnai stokoja laiko pažinti šeimą ir užmegzti gilius asmeniškus santykius su jos nariais, o šeimos, gaunančios socialinę paramą, neretai nėra pakankamai motyvuotos keistis, savarankiškai spręsti savo problemas. Esant tokioms aplinkybėms ypač svarbu, kad socialinis darbuotojas būtų susipažinęs su tam tikrais metodais ir konsultuodamas šeimas galėtų juos taikyti.
1. Užmezgimo ir įvertinimo stadija
Neretai iki susitikimo su socialiniu darbuotoju šeimos nariai yra girdėję, kaip turėtų elgtis. Vadovaudamiesi racionaliais siūlymais jie galėtų pagerinti savo padėtį, tačiau vien teigiamos elgesio krypties nurodymas neišsprendžia šeimos problemų. Nemažiau svarbu įtaigiai ir suprantamai jį formuluoti. Socialinis darbuotojas dažnai stokoja laiko pažinti šeimą ir užmegzti gilius asmeniškus santykius su jos nariais, o šeimos, gaunančios socialinę paramą, neretai nėra pakankamai motyvuotos keistis, savarankiškai spręsti savo problemas.
2. Tikslų formulavimo ir kontrakto stadija
Programos metu dalyviai susipažins su konsultavimo vieta socialiniame darbe, šeimos konsultavimo stiliais ir teorijomis, išmoks taikyti įvairius konsultavimo metodus, stiprins bendravimo, klausymosi ir refleksijos gebėjimus. Dažniausiai pasitaikančios individualios supervizijos temos:Konfliktai, jų sprendimo galimybių paieška;Profesinio identiteto paieška;Pasipriešinimas pokyčiams bei pokyčių išgyvenimas;Naujų profesinių kompetencijų, vaidmenų įvaldymas;Savirealizacija profesinėje veikloje ir pan.
Taip pat skaitykite: Konsultavimas socialiniame darbe: esmė
3. Intervencijų ir pokyčio skatinimo stadija
Esant tokioms aplinkybėms ypač svarbu, kad socialinis darbuotojas būtų susipažinęs su tam tikrais metodais ir konsultuodamas šeimas galėtų juos taikyti. Šie metodai paremti neadekvačiu konsultuojamųjų elgesio modelių pastiprinimu, kitaip tariant, paradoksais. Paradokso metodai ypač tinka dirbant su šeimomis, kurios nariai vadovaujasi griežtais supriešinimais „taip” - „ne”, o jų išvadų apie pasaulį, kitus žmones bei save visuma, nuostatos ir elgesio būdai yra rigidiški. Jas pakeisti galima tarsi nelogiškais siūlymais, t. y. paradoksais. Paradoksiškai konsultuojant šeimas dažnai joms priskiriama atsakomybė už esamą padėtį, kai keistiną elgesį arba neveikimą tarsi „paskiria” šeimos konsultantas, o šeima, tiek vykdydama jo rekomendaciją, tiek ir atsisakydama nenaudingo elgesio, pajunta galinti kontroliuoti aplinkybes ir impulsus, kurių anksčiau nevaldė. Socialinis darbuotojas taip pat gali paremti patologinį šeimos nario vaidmenį. Veiksmingas paradoksalaus konsultavimo metodas - refreimingas. Jo paskirtis - neigiamas prasmes pakeisti teigiamomis, arba atvirkščiai.
4. Refleksijos ir reikšmių keitimo (refreimingo) stadija
Refreimingo esmė - iš konsultuojamiesiems būdingų loginių sąsajų išskirti kokią nors sąvoką ir perkelti ją į kitą tokią pat logišką sąvokų sistemą. Šie pakeitimai gali turėti dvi kryptis. Vienu atveju atliekamas turinio refreimingas, kai modifikuojamas situacijos turinys, kitu - konteksto refreimingas, kai modifikuojamos situacijos aplinkybės. Neretai iki susitikimo su socialiniu darbuotoju šeimos nariai yra girdėję, kaip turėtų elgtis. Priešindamiesi racionaliems nurodymams šeimos nariai tuo pat metu gali būti imlūs metaforiškai informacijai. Metaforiškas socialinio darbuotojo bendravimas su konsultuojama šeima itin naudingas tais atvejais, kai sprendžiamos vaikų problemos. Vaikams toks bendravimas yra įprastas, o pasakotoją jie suvokia kaip grėsmės nekeliantį asmenį.
5. Įtvirtinimo ir užbaigimo stadija
Vadovaudamiesi racionaliais siūlymais jie galėtų pagerinti savo padėtį, tačiau vien teigiamos elgesio krypties nurodymas neišsprendžia šeimos problemų. Nemažiau svarbu įtaigiai ir suprantamai jį formuluoti. Paradoksiškai konsultuojant šeimas dažnai joms priskiriama atsakomybė už esamą padėtį, kai keistiną elgesį arba neveikimą tarsi „paskiria” šeimos konsultantas, o šeima, tiek vykdydama jo rekomendaciją, tiek ir atsisakydama nenaudingo elgesio, pajunta galinti kontroliuoti aplinkybes ir impulsus, kurių anksčiau nevaldė.
Paradokso metodai šeimos konsultavime
Šie metodai paremti neadekvačiu konsultuojamųjų elgesio modelių pastiprinimu, kitaip tariant, paradoksais. Paradokso metodai ypač tinka dirbant su šeimomis, kurios nariai vadovaujasi griežtais supriešinimais „taip” - „ne”, o jų išvadų apie pasaulį, kitus žmones bei save visuma, nuostatos ir elgesio būdai yra rigidiški. Socialinis darbuotojas nepadės spręsti šeimos problemų, jeigu priims tokias jos narių nuostatas. Jas pakeisti galima tarsi nelogiškais siūlymais, t. y. paradoksais. Socialinis darbuotojas taip pat gali paremti patologinį šeimos nario vaidmenį.
Refreimingo kryptys
- Vienu atveju atliekamas turinio refreimingas, kai modifikuojamas situacijos turinys.
- Kitu - konteksto refreimingas, kai modifikuojamos situacijos aplinkybės.
Refreimingo esmė - iš konsultuojamiesiems būdingų loginių sąsajų išskirti kokią nors sąvoką ir perkelti ją į kitą tokią pat logišką sąvokų sistemą. Veiksmingas paradoksalaus konsultavimo metodas - refreimingas.
Taip pat skaitykite: Konsultacijų telefonas: „Sodra“
Grupinės ir individualios supervizijos sąveika su konsultavimo stadijomis
Grupinė supervizija - tai grupinio konsultavimo procesas. Supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai pasitaikančios individualios supervizijos temos:Konfliktai, jų sprendimo galimybių paieška;Profesinio identiteto paieška;Pasipriešinimas pokyčiams bei pokyčių išgyvenimas;Naujų profesinių kompetencijų, vaidmenų įvaldymas;Savirealizacija profesinėje veikloje ir pan.
Mokymų ir ekspertų vaidmuo diegiant stadijomis grįstą konsultavimą
Mokymai „Šeimos konsultavimo metodai socialiniame darbe“ skirti socialiniams darbuotojams, siekiantiems pagilinti žinias ir praktinius įgūdžius dirbant su šeimomis. Programos trukmė: 8 ak. Lektorė Agata Katkonienė turi ilgametę dėstymo ir konsultavimo patirtį. Prieš pradėdama akademinę veiklą savanoriavo vaikų dienos centre, dirbo socialine pedagoge pagrindinėje mokykloje, vėliau dirbo socialine darbuotoja reabilitacijos centre. Nuo 2007 metų dėsto socialinio darbo programoje Mykolo Romerio universitete. Jos pagrindinės dėstomos disciplinos - Socialinis darbas su šeima ir Socialinio darbo metodika. Agata yra daugiau nei 40 mokslinių straipsnių, publikuotų nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose bei monografijose, bendraautorė. Ji dalyvavo daugiau nei 50 mokslinių konferencijų ir daugiau nei 11 tarptautinių projektų, kuriuose dirbo kaip koordinatorė, dėstytoja ar grupės vadovė.
Mokymų turinys stadijų logikoje
- Programos metu dalyviai susipažins su konsultavimo vieta socialiniame darbe, šeimos konsultavimo stiliais ir teorijomis.
- Išmoks taikyti įvairius konsultavimo metodus, stiprins bendravimo, klausymosi ir refleksijos gebėjimus.
- Esant tokioms aplinkybėms ypač svarbu, kad socialinis darbuotojas būtų susipažinęs su tam tikrais metodais ir konsultuodamas šeimas galėtų juos taikyti.
Praktiniai pavyzdžiai: stadijų taikymas šeimos konsultavime
Paradoksiškai konsultuojant šeimas dažnai joms priskiriama atsakomybė už esamą padėtį, kai keistiną elgesį arba neveikimą tarsi „paskiria” šeimos konsultantas, o šeima, tiek vykdydama jo rekomendaciją, tiek ir atsisakydama nenaudingo elgesio, pajunta galinti kontroliuoti aplinkybes ir impulsus, kurių anksčiau nevaldė. Metaforiškas socialinio darbuotojo bendravimas su konsultuojama šeima itin naudingas tais atvejais, kai sprendžiamos vaikų problemos. Vaikams toks bendravimas yra įprastas, o pasakotoją jie suvokia kaip grėsmės nekeliantį asmenį. Neretai iki susitikimo su socialiniu darbuotoju šeimos nariai yra girdėję, kaip turėtų elgtis.
| Stadija | Pagrindiniai akcentai | Metodai |
|---|---|---|
| Užmezgimas ir įvertinimas | Laiko stoka, motyvacijos trūkumas šeimose | Metaforiškas bendravimas |
| Tikslų formulavimas | Aiškus nurodymų formuluavimas | Kontrakto susitarimai |
| Intervencijos | Atsakomybės priskyrimas šeimai | Paradoksai, vaidmens parėmimas |
| Refleksija ir refreimingas | Reikšmių perkeitimas | Turinio ir konteksto refreimingas |
| Įtvirtinimas | Naujų elgesio modelių palaikymas | Pakartotiniai susitarimai |
Dažniausios temos ir iššūkiai stadijose
Dažniausiai pasitaikančios individualios supervizijos temos:Konfliktai, jų sprendimo galimybių paieška;Profesinio identiteto paieška;Pasipriešinimas pokyčiams bei pokyčių išgyvenimas;Naujų profesinių kompetencijų, vaidmenų įvaldymas;Savirealizacija profesinėje veikloje ir pan. Neretai iki susitikimo su socialiniu darbuotoju šeimos nariai yra girdėję, kaip turėtų elgtis.
Metafora kaip komunikacijos priemonė stadijose
Priešindamiesi racionaliems nurodymams šeimos nariai tuo pat metu gali būti imlūs metaforiškai informacijai. Metaforiškas socialinio darbuotojo bendravimas su konsultuojama šeima itin naudingas tais atvejais, kai sprendžiamos vaikų problemos. Vaikams toks bendravimas yra įprastas, o pasakotoją jie suvokia kaip grėsmės nekeliantį asmenį.
Taip pat skaitykite: Konsultavimas socialiniame darbe: apžvalga
Stadijų taikymo kokybės užtikrinimas
Supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Grupinė supervizija - tai grupinio konsultavimo procesas. Apibendrinant, konsultavimas ir supervizija yra svarbios priemonės socialinių darbuotojų profesinėje veikloje, padedančios įveikti iššūkius, tobulėti ir užtikrinti kokybišką pagalbą klientams.
tags: #konsultavimo #socialiniame #darbe #modelio #stadijos