Darbo užmokestis yra būtinas veiksnys užtikrinant tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas. Tačiau dažniausia ginčų kilimo priežastis - nesumokėtas darbo užmokestis. Kiekvienais metais daugiausia reikalavimų darbo ginčų komisijose keliama būtent dėl darbo užmokesčio.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios kompensacijos priklauso darbuotojui, jei darbdavys vėluoja su darbo užmokesčio išmokėjimu, kokios yra darbuotojo teisės ir kur kreiptis, jei darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų.
Delspinigiai už vėluojantį darbo užmokestį
Darbuotojai turėtų žinoti, kad kartu su vėluojama alga, darbdavys taip pat turi sumokėti ir jam paskirtus delspinigius. Nuo 2022 m. vasario 1 d. yra nurodomas 0,08 procentų delspinigių dydis. Jis yra skaičiuojamas už kiekvieną dieną, kai delsiama atsiskaityti su darbuotoju.
Vėlavimu taikoma diena, kuomet praeina paskutinė nustatyta atsiskaitymo su darbuotoju diena. Tiesa, ne visada darbo sutartyje yra nurodoma - kada mokama alga. Tokiu atveju darbdavys turi atsiskaityti su darbuotoju remiantis Darbo kodekse pateiktais terminais. Jame yra nurodoma, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau nei du kartus per mėnesį. Jeigu darbuotojui tinka - galima ir kartą per mėnesį (dažniausiai taikoma praktika). Galiausiai, už atliktą darbą per kalendorinį mėnesį negali būti sumokama vėliau nei per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos.
Kaip apskaičiuoti delspinigius?
Įstatymas numato - jei darbuotojas gavo darbo užmokestį vėliau, nei kad buvo sutarta jo darbo sutartyje, darbdavys turi sumokėti 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. „Jei darbo sutartyje nėra sutartas darbo užmokesčio mokėjimo terminas ir darbo užmokestis yra išmokamas vėliau nei iki kito mėnesio 10 darbo dienos, darbuotojas įgyja teisę į delspinigius, kurie nėra apmokestinami. Darbo (kolektyvinėje) sutartyje gali būti sutartas trumpesnis nei 10 d. d. darbo užmokesčio mokėjimo terminas.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Pavyzdžiui, mokėtinas darbo užmokestis po mokesčių atskaitymo yra 1000 eurų ir yra 10 d. vėlavimas, tai darbuotojui priklauso 10 eurų (1000 x 10 x 0,001) delspinigių ir darbdavys jam turi išmokėti ne 1000 eurų, bet 1010 eurų“, - skaičiavo buhalterių asociacija.
Automatiškai retai kuri įmonė skaičiuoja delspinigius. Todėl rekomenduojama kreiptis į darbdavį paprašant paskaičiuoti ir išmokėti delspinigius.
Svarbu: Nuo 2022 m. vasario 1 d. darbuotojui, su kuriuo darbdavys delsia atsiskaityti, už kiekvieną vėlavimo dieną priskaičiuojamas nustatytas 0,08 procentų delspinigių dydis. Vėlavimu laikoma kita diena po paskutinės nustatytos atlyginimo išmokėjimo dienos - ji dažniausiai nurodoma darbo sutartyje.
Darbo sutarties sustabdymas, kai nemokamas atlyginimas
Jeigu darbdavys nesumoka darbuotojui jam skirto darbo užmokesčio du mėnesius iš eilės - tokiu atveju darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, nedirbti. Tačiau svarbu, kad jis apie tai įspėtų darbdavį raštu prieš tris darbo dienas. Tai yra laikinas darbo sutarties sustabdymas. Jokiu būdu ne nutraukimas, tad darbuotojas gali būti ramus.
Tiesa, atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbuotojas už tą laiką, kurį nedirba - negauna ir darbo užmokesčio. Visgi, darbdavys privalo mokėti ne mažesnę nei vieną mūsų šalies Vyriausybės nurodytą MMA kompensaciją (MMA už mėnesį arba proporcingai mažiau). Turbūt, tai žino nedaugelis, tačiau, jeigu darbdavys viso priklausančio darbo užmokesčio nesumoka du mėnesius iš eilės, turite teisę, prieš tris darbo dienas raštu įspėjęs, laikinai atsisakyti dirbti. Tiesa, atlyginimo už šį laiką negausite, tačiau darbdavys privalės jums išmokėti ne mažesnę kaip vienos LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdytą darbo sutarties vykdymo mėnesį. Jeigu darbo sutarties sustabdymas tęsiasi trumpesnį laiką, ši suma yra proporcingai mažesnė.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Atostoginiai ir jų mokėjimo terminai
Darbo kodeksas nurodo - kada ir kaip turi būti mokami atostoginiai. Atostoginiai turi būti sumokėti ne vėliau nei paskutinę darbo dieną prieš atostogas. Visgi, darbuotojas gali pateikti prašymą, kuriame nurodoma, kad atostoginius prašoma gauti kartu su darbo užmokesčiu.
Jeigu darbdavys delsia sumokėti atostoginius, laikotarpis, už kurį bus neatsiskaitytą, pridedamas prie kitų metų atostogų. Tiesa, norint pasinaudoti šia išlyga, darbuotojas privalo per pirmas tris darbo dienas, po atostogų pabaigos, pateikti darbdaviui rašytinį prašymą.
KĄ DARYTI, JEI DARBDAVYS JUMS NEMOKĖJA - Darbo teisė
Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju
Darbo kodeksas gana griežtai reglamentuoja atsiskaitymą su darbuotoju, kai jis yra atleidžiamas. Visos išmokos susijusios su darbo santykiai darbuotojui turi būti sumokamos kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Tiesa, darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kad atsiskaityta bus per 10 darbo dienų nuo sutarties nutraukimo. Tokiu atveju būtinas rašytinis abiejų pusių sutikimas.
Jeigu yra vėluojama atsiskaityti su atleistu darbuotoju - jam priklauso netesybos. Tai yra darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, kuris yra padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Tačiau ne daugiau kaip 6 mėnesių. Ta pati taktika galioja ir tuo atveju, jeigu jus atleido, tačiau anksčiau uždirbto atlyginimo taip ir nesumokėjo - pilnai atsiskaityta turi būti tada, kai darbo sutartis nutraukiama, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Nebent abi pusės susitaria, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu darbdavys sumokėti vėluoja, darbuotojui priklauso netesybos - jo vidutinis darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau nei šeši.
Kada priklauso netesybos, o kada delspinigiai?
Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, turi būti išmokami delspinigiai ar netesybos. Kuomet vėluojama sumokėti darbo užmokestį dar dirbančiam darbuotojui, jam išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Š. Orlavičiaus teigimu, šiuo metu patvirtintas delspinigių dydis yra 0,1 proc., jie pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai darbo užmokestis ar kitos išmokos turėjo būti sumokėtos.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jei darbdavys savanoriškai neišmoka netesybų, darbuotojas turi teisę kreiptis į DGK su reikalavimu priteisti ir neišmokėtą darbo užmokestį, ir netesybas“, - akcentuoja kancleris.
Kreipimasis į Darbo ginčų komisiją
Jeigu darbuotojas negauna algos - per tris mėnesius nuo mokėjimo termino pabaigos - jis turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tokio prašymo pateikimas ir nagrinėjimas darbuotojui yra nemokamas.
Jeigu kantriai laukėte (o mūsų analizė rodo, kad įprastai darbuotojų kantrybė trūksta tik po 4-6 mėnesių neapmokamo darbo) ir per nustatytą terminą skundo pateikti nespėjote, galite kreiptis į šioje srityje dirbančius teisininkus, kurie padės šį terminą pailginti.
Pasak inspekcijos, darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. „Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą“, - atkreipė dėmesį VDI.
Statistika
Pasak jos, 2022 metais į Darbo ginčų komisiją dėl vėluojančio darbo užmokesčio buvo kreiptasi net 41 proc. dažniau nei 2021-aisiais - buvo sulaukti 9478 skundai. Tai - pati dažniausia priežastis, dėl kurios darbuotojai reiškia pretenzijas darbdaviui ir pasiryžta kreiptis į ginčus nagrinėjančias darbo ginčų komisijas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentavo, kad dažniausia ginčų tarp darbdavio ir darbuotojo priežastis ir yra vėluojantis darbo užmokestis. Kiekvienais metais daugiausia reikalavimų darbo ginčų komisijose keliama būtent dėl darbo užmokesčio. Laiku nesumokėjus atlyginimo už darbą, darbdavys privalės mokėti netesybas. Tuo atveju, jeigu darbdavys nesumokėjo darbo užmokesčio, raginame darbuotojus per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Svarbu: Darbuotojai turėtų žinoti, kad į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio su prašymu išnagrinėti darbo ginčą turėtų kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą.
Ką daryti, jei įmonė bankrutuoja?
Žinoma, jeigu įmonės nemokumo reikalai yra pažengę toliau, atgauti savo uždirbtus pinigus galima ir jos bankroto atveju, tik procesas yra ilgesnis ir kartais gali užtrukti net kelis metus, todėl skolos pardavimas yra puikus įrankis subalansuoti šeimos finansinius srautus tada, kai pinigų reikia labiausiai - dabar, procesus su nesąžiningu darbdaviu perduodant kvalifikuotiems teisininkams.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva
Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių - jeigu darbuotojui 2 mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Šiuo atveju darbuotojas turi raštu apie nutraukimą įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, o darbdaviui tenka pareiga išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Tuo tarpu atvejais, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas jam priklausantis darbo užmokestis, mėnesinė alga, Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nutraukus darbo sutartį pagal 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Atsakomybė darbdaviui už vėluojantį darbo užmokestį
Atsiskaityti su darbuotoju vėluojantis darbdavys gali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Svarbu: Toks vėlavimas darbdaviui nėra naudingas tiek žinant, jog bus mokami delspinigiai ar netesybos, tiek galimos administracinės atsakomybės prasme. Be to toks darbdavys gali prarasti darbuotojus, kurie įgyja teisę nutraukti darbo sutartis.
tags: #kompensacija #uz #veluojancia #darbo #ismoka