Lietuvos socialinės politikos raidoje galime pastebėti visų trijų Esping-Anderseno išskirtų modelių bruožų: socialdemokratinio, konservatyvaus ir liberalaus.
Ši monografija siekia apibrėžti Lietuvos socialinės politikos modelį ir atskleisti vieno svarbiausiųjų socialinės rinkos ekonomikos elementų - dekomodifikacijos svarbą socialinėje apsaugoje.
Anot A. Guogio, Lietuvos gerovės valstybės tipas yra tarpinis tarp liberalaus marginalinio tipo, kuriam priklauso anglosaksiškos šalys, ir korporatyvinio tipo, kuriam priklauso daugiausiai ne angliškai kalbančios kontinentinės Europos šalys.
Panagrinėkime plačiau vieną iš socialinių modelių, kuris taikomas Lietuvoje ir kuris aktualus - liberalų - marginalinį modelį. Pradedant rašyti apie liberalųjį modelį reikėtų truputį susipažinti ir su kitais socialiniais modeliais, kurie Lietuvoje buvo naudojami ir yra persipynę su liberaliuoju modeliu, tai socialdemokratinis ir konservatyvusis modelis.
Trys Socialinės Politikos Modeliai
Plačiau apie socialinės politikos modelius:
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
- Liberalus - marginalinis modelis: būdingas minimali parama šeimai, neišvystytos valstybinės ir brangios privačios vaiko priežiūros paslaugos, mažos socialinės išmokos, trumpos nemokamos motinystės atostogos, kurios neskatina gimstamumo.
- Konservatyvusis modelis: pasižymi likutine socialine politika, nepakankama valstybės parama mažas pajamas turinčioms šeimoms ir pajamų testavimo principu, neišvystytos socialinės paslaugos neišsprendžia skurdo problemos.
- Socialdemokratinis modelis: orientuotas į didesnę valstybės intervenciją ir socialinių paslaugų plėtrą.
Lietuvoje nėra pakankamai išplėtota parama tėvams, kuri padėtų derinti šeimą ir darbinę karjerą.
Tačiau Lietuvoje yra geros vaiko priežiūros atostogų sąlygos (nėštumo ir motinystės atostogų), kurios palyginti su kitomis Europos šalimis yra vienos ilgiausių, taip pat mokamos dosnios motinystės išmokos, bet kitos priemonės skirtos šeimai yra palyginti naujos ir ribotos.
Taigi vertinant Lietuvos vykdomą šeimos politiką galima rasti ir liberalaus marginalinio, ir konservatyviojo - korporatyvinio modelio bruožų.
Liberalus Gerovės Modelis
Liberalus gerovės ir į rinką orientuotas lyčių politikos modelis turi stipriąsias ir silpnąsias puses.
- Stipriosios modelio savybės - tai darbo rinkos lankstumas ir atsparumas demografiniams pokyčiams, kadangi rinkai yra paliekama spręsti socialinės rizikos problemos.
- Silpnosios pusės - tai minimali parama šeimai, neišvystytos valstybinės ir brangios privačios vaiko priežiūros paslaugos, mažos socialinės išmokos, trumpos nemokamos motinystės atostogos, kurios neskatina gimstamumo.
Tai - viena iš priežasčių, kodėl socialinės išmokos Lietuvoje yra tokios mažos. Tačiau Lietuvos gyventojų pajamų nelygybė yra net didesnė ir už anglosaksiškojo modelio socialinės gerovės sistemų šalių pajamų nelygybę.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
Po 1990-1991 m. nauja nacionalinė socialinės apsaugos sistema buvo sukurta remiantis bismarkiškais principais, siejant išmokas su darbo rinka. Kovą su skurdu paliekant socialinės paramos programoms. Tai yra tipiškas konservatyvaus modelio bruožas.
Lietuvos atstovai atmetė universalų Šiaurės šalių socialinės politikos modelį, migruodami ideologiškai ir praktiškai tik tarp bismarkiško korporatyvinio ir liberalaus marginalinio modelio.
Norint iš esmės skatinti šeimas ir remti gimstamumą, reikėtų keisti: moterys ir vyrai turi turėti tas pačias finansinės nepriklausomybės galimybes.
Dėl šiuolaikinės darbo rinkos pokyčių savarankiškai dirbančių asmenų tematiką ir šių asmenų socialinės apsaugos užtikrinimą reikėtų vertinti kaip perspektyvios socialinės politikos paiešką.
Kas yra politikos analizė? – Tarptautinės politikos zona
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Lietuvos Socialinės Apsaugos Sistema
Po nepriklausomybės atkūrimo socialinė politika Lietuvoje vystėsi dviem pagrindinėmis kryptimis: socialinės politikos formavimas ir įgyvendinimas bei darbo politika. Socialinės apsaugos sistema susidėjo iš dviejų dalių: 1) socialinio draudimo ir 2) socialinės paramos.
Nors buvo deklaruoti universalumo ir solidarumo principai, jų įgyvendinimas buvo tik dalinis. Buvo iškeltas uždavinys decentralizuoti socialinės paramos sistemą.
Socialinė apsauga korporatyvinio-klientelistinio tipo buvo išvystyta Lietuvoje.
tags: #seimos #socialines #apsaugos #modeliai