Socialinio Darbuotojo Savybės Dirbant Su Asmenimis Su Negalia

Magistriniame darbe nagrinėjama socialinio darbuotojo veikla, padedanti atstatyti psichikos negalią turinčio asmens ryšius su bendruomene. Socialinio darbuotojo veikla, dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis, nagrinėta skirtingais aspektais, tačiau aktuali dėl nuolat besikeičiančių visuomenės normų, socialinės situacijos, didėjančių psichinės negalės rodiklių.

Tyrimo objektas - psichikos negalią turinčio asmens ryšio su bendruomene atkūrimas bei įtrauktis. Tyrimo tikslas - atskleisti teorinius ir praktinius socialinio darbuotojo veiklos ypatumus, dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis, padedant atstatyti prarastus ryšius su bendruomene.

Tyrimui kelti uždaviniai:

• Išanalizuoti psichikos negalią turinčių asmenų situaciją ir jų dalyvavimo bendruomenėje aspektus.
• Apibrėžti socialinio darbuotojo veikos galimybes, dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis.
• Tyrimu išsiaiškinti socialinio darbuotojo patirtis, padedant atstatyti psichinę negalią turinčio asmens ryšius su bendruomene.
• Atskleisti svarbiausias socialinio darbuotojo profesines savybes ir kompetencijas, dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis.

Magistriniame darbe buvo atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, siekiant atskleisti psichinę negalią turinčių asmenų charakteristiką, išanalizuoti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus, dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis. Buvo atlikta kokybinė turinio (content analizė) siekiant atskleisti socialinio darbuotojo patirtis, dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis.

Gauti duomenys atskleidė, kad psichinę negalią turintys asmenys susiduria su visuomenės atstūmimu, dėl švietimo trūkumo, neigiamų vidinių veiksnių. Socialiniai darbuotojai, dirbdami su psichinę negalią turinčiais asmenimis, skatina socialinės įtraukties veiksnius įtraukdami į kultūrinę veiklą, lavindami kasdienius įgūdžius. Socialiniai darbuotojai susiduria su bendradarbiavimo iššūkiais, kurie turi reikšmingą poveikį socialinės įtraukties procese. Socialinio darbuotojo profesija reikalauja nuolatinio tobulėjimo ir profesinių kompetencijų tobulinimo.

Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?

Socialinės globos namuose dirbantiems socialiniams darbuotojams su psichinę negalią turinčiais asmenimis tenka didžiausias krūvis. Naujų, ir pakankamai sudėtingų socialinių problemų atsiradimas Lietuvoje, sukelia ypatingos svarbos socialiniam darbui. Nauja situacija iš darbuotojų pareikalauja vis plataus socialinių problemų supratimo. Tema labai aktuali, nes socialinio darbuotojo gebėjimas veikti profesionaliai ir tinkamai reaguoti į įvairaus pobūdžio klientų kreipinius, reikalauja iš socialinio darbuotojo gebėjimo tikslingai įsitraukti į pagalbos procesą ir sąmoningai panaudoti save, kaip instrumentą pagalbos procese. Šiuo darbu siekiama atskleisti, socialinio darbuotojo veiklą su psichinę negalią turinčiais asmenimis socialinės globos namuose.

Darbo objektas - socialinių darbuotojų veikla dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis.

Darbo tikslas - atskleisti socialinių darbuotojų veiklą dirbančių su psichinę negalią turinčiais asmenimis.

Darbo uždaviniai:

• Aptarti teorinius psichinę negalią turinčių žmonių aspektus.
• Pateikti socialinių darbuotojų funkcijas ir vaidmenis dirbant su psichinę negalią turintiems asmenims.
• Ištirti socialinių darbuotojų veiklą su psichinę negali turinčiais asmenimis N globos namuose.

R. Carter ir S. K. Golant teigia, jog psichikos negalia pasireiškia mąstymo bei emocijų sutrikimais, taip pat kliedesiais ir haliucinacijomis, kalbos ir bendravimo, suvokimo ir jausmų savivokos, ryšio su išoriniu pasauliu, savikontrolės ir (arba) motorikos sutrikimais. Psichikos negalia daro žmogų iš dalies neįgalų, nes paveikia jo darbingumą, santykius su kitais žmonėmis ir trukdo rūpintis savimi.

Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė

Negalios terminą būtina nagrinėti dviem tarpusavyje susijusiais aspektais: pirmas apima norminius aktus, antras - negalią, kaip individo statusą aplinkinių atžvilgiu lemiančią charakteristiką. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 6 punkte teigiama, kad „neįgalumas“ (negalia) - dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.

Mokslininkės pažymi, kad žodžio „negalia“ supratimas apibrėžtas tarptautiniuose dokumentuose.

A. Diržytė ir kt. teigia, kad darbas su psichinę negalią turinčiais asmenimis dažnai reikalauja ypatingų psichologinių resursų, o pagrindiniai neįgalaus žmogaus psichologiniai poreikiai, analizuojant sąveikas su darbuotojais, yra saugumas, pagarba, emocinė šiluma. Socialinis darbuotojas turi pajausti psichinės negalios asmens norus, ir būti dėmesingu. Visa tai suteikti padeda ne tik dirbančiojo su neįgaliuoju socialinio darbo žinios, bet ir jo paties asmenybės savybės, nuostatos bei tai kokią prasmę jis suteikia savo darbui.

Vytautės Paškevičiūtės-Masiukienės požiūris į socialinio darbuotojo veiklą

Su intelekto negalią turinčiais žmonėmis dirbanti Vytautė Paškevičiūtė-Masiukienė savo veikla įrodo, kad žmonių tarpusavio bendravimas yra mokomoji patirtis kiekvienam. Socialinėse dirbtuvėse Vytautė moko neįgaliuosius darbo įgūdžių, o pati iš jų mokosi patirti tyrą draugystę ir akimirkos džiaugsmą.

Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos

Išskirtinis požiūris į savo misiją: „Viešuoju transportu paprastai važiuojame didesne grupele. Įlipame, draugiškai šnekučiuojamės tarpusavyje. O aplinkiniai sėdi, tyli ir dar smerkiančiais žvilgsniai varsto. Tuomet ir susimąstai, kas yra normalu: bendrauti, šnekučiuotis ar sėdėti sustingus, tylėti, smerkti kalbančius? Kyla klausimas, o gal mes turime ko pasimokyti iš neįgaliųjų, ne tik jie iš mūsų?“ - svarsto Vytautė.

Įgijusi patirties Vokietijoje, kur atliko praktiką, Vytautė pasižymi išskirtiniu požiūriu į socialinio darbuotojo veiklą. Pasak jos, Vokietijoje socialiniais darbuotojais dažniau dirba vyresni žmonės ir jie - stiprios asmenybės, turinčios tvirtą nuomonę.

„Kai žmogus atranda pašaukimą dirbti socialinį darbą, tai turbūt galima pavadinti laikysena, kuri nesibaigia darbu ir darbe. Tai nuolatinė vidinė laikysena būti pažeidžiamųjų pusėje. Socialinis darbuotojas yra už tuos, kurie vienaip ar kitaip skriaudžiami. Man „socialinio darbuotojo“ sąvoka labai plati ir pritaikoma kasdienybėje, pavyzdžiui, tausojant gamtą, rūšiuojant šiukšles. Socialinis darbuotojas kiekvieną akimirką yra tų pusėje, kurie palaiko siekiančius laisvės - jis yra pilietiškas. Tad jei jis yra tikras socialinis darbuotojas, jis važiuos į Laisvės kelią.

Socialinis darbuotojas turi turėti daug žmogiško orumo, socialinio sąmoningumo“, - savo požiūrį apibūdina pašnekovė.

Pirmuosius savo žingsnius socialinio darbo link Vytautė žengė dar būdama moksleivė - savanoriavo Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje Vilniuje: jaunimo stovyklose, edukacinėse veiklose.

„Turėjau draugų, kurie jau studijavo socialinį darbą. Jie vis papasakodavo, ką naujo sužinoję studijose, tačiau labiausiai „užkabino“ jų akys pasakojant apie mokslus: jos degė noru padėti silpnesniems, sužeistiems, apleistiems.

Paklausus, kaip iš pradžių įsivaizdavo socialinio darbuotojo kasdienybę, Vytautė prisimena vos pradėjus studijas supratusi, kad nori dirbti su pažeidžiamais žmonėmis: senoliais, žmonėmis su negalia, vaikais.

„Kai studijavau, kasmet turėjome atlikti praktiką. Esu atlikusi praktiką su vaikais, su priklausomais asmenimis, bet didžiausią laiko dalį - su žmonėmis, turinčiais intelekto negalią. Bene labiausiai apsispręsti padėjo savanorystė Vokietijoje neįgaliųjų organizacijoje - dienos užimtume, socialinėse dirbtuvėse, apsaugotame būste, gyvenimo namuose. Ten susiformavo požiūris į stokojančius pagalbos, įtvirtinau teorines žinias, kurias gavau universitete. Vokietijoje socialinis darbas turi jau gilias šaknis: požiūrį į žmogaus orumą, socialinio darbuotojo profesiją.

Ji pripažįsta, kad labiausiai ją įkvepia, kai šalia esantys žmonės su negalia patiria pilnatvę: yra laimingi, įsitraukę į veiklą, įgyja naujų įgūdžių, dirba savarankiškai ar net pasiūlo idėjų, kaip kažką padaryti tobuliau.

„Prisimenu tokį atvejį, kai socialinėse dirbtuvėse drožinėjome iš medžio kažkokį gaminį. Vienam labai gerai sekėsi, o kitam - niekaip nepavykdavo, tad dirbo kažką kita. Tada tas žmogus, kuriam pavyko drožinėti, priėjo prie kolegos ir pasiūlė pamėginti darbą atlikti drauge. Buvo smagu tai, kad ne mes, darbuotojai, pasiūlėme jiems pamėginti dirbti kartu, o jie patys rado tokį sprendimą.

„Patikėsite ar ne, darbas su neįgaliais žmonėmis mane pačią daro geresne. Mano neigiamas savybes jie slopina, o teigiamas - pastiprina.

Ji pamena vieną rytą, kai į socialines dirbtuves vežė jose dirbančius žmones ir mintyse intensyviai dėliojo dienos planus. Atvykusi pas vieną darbuotoją, skubiai jį paėmė ir, kaip įprasta, paplepėjo apie praėjusio savaitgalio veiklas ir būsimos savaitės planus.

„Lobių dirbtuvėse“ ne tik darbuojamasi, bet ir rengiami įvairūs edukaciniai užsiėmimai, į kuriuos gali atvykti ir vaikai.

„Norėtųsi, kad tėvai tiesiog atsakytų, paaiškintų vaikui. Deja, dažniausiai nukreipia kalbą, bėga nuo atsakymų, pereina į kitą gatvės pusę.

Socialinė darbuotoja Vytautė sako, kad net sunku būtų pamatuoti, ar dirbdama ji daugiau duoda, ar vis tik daugiau gauna: „Turiu polinkį daryti, planuoti, veikti, skubėti. O štai žmogus su intelekto negalia koncentruojasi į santykius, į žmogų. Daugumai jų svarbiausia ši minutė, bendravimas, draugystė. Jeigu nebūčiau čia, su jais, būčiau kitoks žmogus. Ir sau tokia, kokia esu dabar, daug labiau patinku.

Socialinių dirbtuvių lankytojai ir darbuotojai padeda vieni kitiems. Pavyzdžiui, pora socialinių dirbtuvių lankytojų labai mėgsta muziką, šokti. Tad kai dirbdami išgirsta per radiją mėgstamą dainą, viską meta ir siūlo pašokti savo mylimai socialinei darbuotojai.

„Tokios iniciatyvos smagios ir tuo, kad mes tampame tarsi viena komanda, tai yra ne darbuotojai priverstinai nustato dienos veiklas, ritmą, o savo iniciatyvą demonstruoja tie, kuriuos lyg įprasta vadinti pažeidžiamais.

Kalbantis su Vytaute susidaro įspūdis, kad jeigu socialinis darbuotojas yra „savo vietoje“, dirba tai, kas jam prie širdies, jo veikla tampa tarsi daugiau nei „tik darbas“.

„Kartais turiu kalbėtis apie ne itin malonius dalykus su žmogumi, jeigu jis pakelia balsą, arba turiu ieškoti sprendimo, jeigu nenori dirbti, o pagaminti dirbinį reikia iki tam tikro termino. Pasitaiko sunkesnių momentų ir bendraujant su neįgaliųjų tėvais, artimaisiais.

Vytautė sako pritarianti nuomonei, kad socialinis darbuotojas turi elgtis autentiškai - neslėpti savo jausmų, būti savimi.

„Manau, jog nėra sveika užglaistyti tiesą. Žinoma, tenka iškęsti konfliktą, konfrontaciją, priimti kitų žmonių jausmus. Tačiau mano tikslas - atnešti realybę į neįgaliųjų gyvenimą. Juk šeimose dažnai pasitaiko, kad mamos, norėdamos, kad viskas lengviau pavyktų, pasitelkia išmonę, užkalba, užliūliuoja. O mes dirbtuvėse stengiamės žmogui parodyti realybę. Pavyzdžiui, beplaunant indus sudužo puodelis. Žmogus pasimeta, išsigąsta, stovi sustingęs. Tokiu atveju nepuolu pati tvarkyti, o pasiūlau tai padaryti drauge primindama, kad pasitaiko visiems.

„Mes, jeigu tik galime, stengiamės įtikinti vežtis tą žmogų, nes jam irgi svarbu matyti mirtį, galų gale - atsisveikinti. Juk ir jo artimiausias žmogus kažkada iškeliaus - tam mažais žingsneliais ruošiamės mes visi.

Moteris pasakoja, kad į jų grupinio gyvenimo namus žmonės dažniausiai ateina iš didelių institucinių globos namų.

„Aš laikausi nuostatos padėti žmogui su intelekto negalia taip ir tiek, kad jis galėtų pats sau padėti. Labai svarbu ne daryti už jį, o padėti tiek, kad taptų labiau savarankiškas: pats sugalvotų, pats įgyvendintų. Trumpai tariant, kad pats įsipiltų mėgstamos arbatos, nusipraustų, pasirinktų, ar nori eiti į koncertą, ar mieliau likti namuose. Pastebiu, kad tokiems žmonėms kaip tik sunkiau, kai ateina darbuotojas su nuostata viską už jį padaryti.

Kai 2013 metais entuziastų grupelė įkūrė socialines dirbtuves, į jas ateidavo žmonės su intelekto negalia iš dienos centrų. Anot Vytautės, jiems reikėjo padėti suprasti skirtumą, kad socialinės dirbtuvės - tai darbas, o ne laisvalaikio praleidimas.

„Pavyzdžiui, gauname užsakymą įmonei pagaminti 3 kėdes. Su dirbančiais socialinėse dirbtuvėse mes aptariame, kaip ir iki kada reikia atlikti šį darbą. Pastebėjau, kad žmonės su negalia vis klausia, ar užsakovams patiko jų gaminys, kur naudos, ar prašys dar. Dalyvaudami edukacijose su vaikais ar gamindami ir realizuodami savo dirbinius jie pasijunta reikalingi, nes šioje situacijoje jie yra tie, kurie susirinkusiems rodo, kaip dirbti su medžiu: išgręžti skylę, suklijuoti ar panašiai. Tada jie tampa tais, kurie duoda.

„Neretai išgirstu: „Oi, koks sunkus socialinio darbuotojo darbas“. Atrodo, kaip tu, vargšele, tokį sunkų darbą tiek metų dirbi? Neneigsiu, darbas ne iš lengvųjų, tačiau kartu ir labai prasmingas, džiaugsmingas. Manau, keičiantis socialinio darbuotojo įvaizdžiui, keisis ir visuomenės požiūris į įvairias socialines grupes. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad tam tikriems žmonėms jau niekas negali padėti. O jeigu pamėgintume pakeisti savo požiūrį ir jiems padėti?

Socialiniai darbuotojai dažnai eina ten, kur kiti visuomenės nariai neitų, ir padeda tiems, kuriems kiti visuomenės nariai nemato prasmės ar nemoka padėti. Manau, keičiantis socialinio darbuotojo įvaizdžiui, keisis ir visuomenės požiūris į įvairias socialines grupes.

Socialinis darbuotojas kiekvieną akimirką yra tų pusėje, kurie palaiko siekiančius laisvės - jis yra pilietiškas. Tad jei jis yra tikras socialinis darbuotojas, jis važiuos į Laisvės kelią.

Socialinis darbuotojas turi turėti daug žmogiško orumo, socialinio sąmoningumo.

Pagrindinės socialinio darbuotojo savybės:

• Empatija
• Atjauta
• Žmogiškumas
• Socialinis sąmoningumas
• Autentiškumas

Visa tai suteikti padeda ne tik dirbančiojo su neįgaliuoju socialinio darbo žinios, bet ir jo paties asmenybės savybės, nuostatos bei tai kokią prasmę jis suteikia savo darbui.

Socialinio darbuotojo funkcijos:

• Padėti žmogui su intelekto negalia tiek, kad jis galėtų pats sau padėti.
• Stengiamės žmogui parodyti realybę.
• Atnešti realybę į neįgaliųjų gyvenimą.

Socialinio darbuotojo vaidmenys:

• Rodantis kryptį
• Organizuojantis
• Struktūruojantis

Socialinis darbuotojas yra už tuos, kurie vienaip ar kitaip skriaudžiami.

Socialinis darbuotojas kiekvieną akimirką yra tų pusėje, kurie palaiko siekiančius laisvės - jis yra pilietiškas.

tags: #kokios #turi #buti #socialinio #darbuotojo #savybes