Šiandien „Elektromarkt“ tenka daugiau nei 15 proc. mažmeninės prekybos elektrotechnikos prietaisais ir IT prekėmis rinkos. 2011 m. tinklo apyvarta siekė 120 mln. litų. Lyginant su 2010 m. apyvarta išaugo 27 procentais. Po naujosios parduotuvės atidarymo Lietuvoje veiks 12 mažmeninės prekybos tinklo, kurį valdo UAB „Mediashop“, parduotuvių 9 didžiausiuose miestuose. Darbuotojų skaičius jose viršija 230 žmonių.
„Nuolat atsinaujinantys elektrotechnikos gaminiai darosi vis sudėtingesni, nes plečiasi jų funkcionalumas, - teigia „Elektromarkt“ valdybos pirmininkas dr. Ruslan Kovaliov. - Todėl yra prasminga pirkėjams teikti kuo daugiau informacijos apie jų norimų įsigyti prekių galimybes. Geriausias būdas tai padaryti - leisti juos čia pat išmėginti.
Kaip ir kiekvienoje „Elektromarkt“ parduotuvėje, lankytojams bus teikiamos garantinio serviso, senos buitinės technikos surinkimo, prekių pristatymo pirkėjo sąlygomis paslaugos, konsultacijos prekybos išsimokėtinai bei lizingo klausimais.
Vienas moderniausių prekybos tinklų Baltijos šalyse „Elektromarkt“, trims mokykloms dovanos po vieną komplektą bene didžiausios buitinės technikos gamintojų pasaulyje kompanijos „Hotpoint“ prekinio ženklo „Ariston“ komplektą: šaldytuvą, gartraukį, integruojamas - viryklę, orkaitę ir indaplovę. Paramos suma įranga vienai „VMG mokykla“ kulinarijos klasei sieks 7445 litus.
„Prie šio projekto prisijungėme nedvejoję - esame neabejingi moksleivių sveikatos problemoms, todėl investuojame į mokyklas tai, kuo prekiaujame kasdien. „Hotpoint“ - vienas didžiausių buitinės technikos gamintojų pasaulyje, vertinamas už kokybę ir ilgaamžiškumą. Kaip tik šios savybės ir lėmė jų pasirinkimą projektui „VMG mokykla“, - sako prekybos tinklo „Elektromarkt“ generalinis direktorius Aleksandras Tumakovas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Daugiau nei dešimtyje iš šiame projekte dalyvaujančių mokyklų nėra kulinarinės klasės, o šio dalyko dėstoma tik teorinė dalis. Vidutiniškai vienai klasei mokykloje įrengti reikia apie 40 tūkstančių litų.
Jei norite skirti tikslinę paramą konkrečiai mokyklai, tai galite padaryti pervesdami pinigus į specialią projekto sąskaitą: nurodant pavedimo paskirtyje konkrečią mokyklą iš projekto sąrašo: VšĮ „Atsakingas verslas“ , Projektui “VMG mokykla” (nurodyti konkrečią mokyklą), Banko sąskaitos nr. : LT82 7300 0101 3707 1608 Bankas: SWEDBANK AB, HABALT 22.
3 paprasti patarimai, kaip perdirbti seną elektroniką
Elektronikos Atliekų Tvarkymas: Atsakingas Požiūris
Realybė tokia, kad elektroninės atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų pasaulyje, ir Lietuva nėra išimtis. Kompiuterių dalys turi sudėtingą cheminę sudėtį - jose yra ir vertingų metalų, ir pavojingų medžiagų.
Švino, gyvsidabrio, kadmio ir kitų toksinų patekimas į aplinką kelia rimtą grėsmę. Daugelis vis dar mano, kad elektronika - tai tiesiog plastmasė ir metalas, kurį galima išmesti kartu su kitomis atliekomis. Tačiau situacija daug sudėtingesnė. Pavyzdžiui, viename vidutiniame kompiuteryje gali būti iki 2 kilogramų švino, o senesniuose katodiniuose monitoriuose - dar daugiau.
Lietuvos įstatymai aiškiai draudžia elektronines atliekas šalinti kartu su komunalinėmis. Už tokį pažeidimą gresia baudos - fiziniams asmenims iki 300 eurų, o juridiniams - iki 6000 eurų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Elektronikos parduotuvės - pagal įstatymą, visos didesnės elektronikos parduotuvės privalo priimti senas elektronines atliekas. „Topo centras”, „Senukai”, „Elektromarkt” ir kitos didelės parduotuvės turi tam skirtus konteinerius. Tačiau čia yra niuansas - dažnai priimamos tik mažesnės dalys, o didesnę techniką priima tik perkant naują.
Įmonės privalo sudaryti sutartis su licencijuotomis atliekų tvarkymo įmonėmis. Tai nėra rekomendacija, o įstatyminis reikalavimas. Be to, reikia tvarkyti elektroninių atliekų apskaitą ir kasmet teikti ataskaitas.
Svarbus niuansas - prieš atiduodant kompiuterius utilizavimui, būtina sunaikinti duomenis. Ir čia ne apie paprastą failų ištrynimą. Kietieji diskai turi būti fiziškai sunaikinti arba duomenys ištrinti specialia programine įranga.
Ne viskas, kas sena, yra atliekos. Paaukojimas - kai kurios labdaros organizacijos, mokyklos ar socialinės įstaigos priima veikiančią kompiuterinę techniką. Tiesa, čia svarbu būti realistais - niekas nenori pentiumo su Windows XP. Bet jei kompiuteris dar pajėgus paleisti šiuolaikines programas, gali rasti naują namus.
Pardavimas dalimis - nors visas kompiuteris gali būti beverčiu, atskiros dalys gali būti paklausios. RAM atmintis, kietieji diskai, vaizdo plokštės - visa tai turi antrinę rinką.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Perdirbimas savo reikmėms - techninės žinios turintys žmonės gali panaudoti senas dalis įvairiems projektams. Senas kompiuteris gali tapti namų serveriu, medijų centru ar net retro žaidimų stotimi.
Klaida nr. 1: Laukti, kol susikaups labai daug. Daugelis mano, kad verta vežti atliekas tik tada, kai jų susikaupė didelis kiekis. Rezultatas - metų metais sandėlyje kaupiasi sena technika, užima vietą ir kelia gaisro pavojų.
Klaida nr. 2: Mėginti išardyti patiems. Kai kurie žmonės bando išardyti elektronines atliekas, tikėdamiesi išgauti vertingas dalis ar metalus.
Klaida nr. 3: Atiduoti „pažįstamam, kuris užsiima perdirbmu”. Ne visos įmonės, kurios teigia tvarkančios elektronines atliekas, turi tam licencijas.
Klaida nr. 4: Neištrinti duomenų. Jau minėjau, bet verta pakartoti - asmeninė ir verslo informacija kietuosiuose diskuose išlieka net po formatavimo.
Situacija su elektroninių atliekų tvarkymu Lietuvoje pamažu gerėja, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Europos Sąjunga griežtina reikalavimus gamintojams - jie privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo produktų gyvavimo ciklą.
Jei esate privatus asmuo su nedideliu kiekiu atliekų, paprasčiausias kelias - nuvežti į artimiausią savivaldybės atliekų tvarkymo centrą. Taip, gali tekti pašvęsti šeštadienio rytą, bet tai nemokama ir teisėta.
Jei esate smulkaus ar vidutinio verslo atstovas, investuokite į sutartį su licencijuota atliekų tvarkymo įmone. Taip, tai kainuos (paprastai nuo 50 iki 200 eurų per metus, priklausomai nuo atliekų kiekio), bet užtikrinsite teisinį saugumą ir tinkamą dokumentaciją.
Jei turite dar veikiančią techniką, pirmiausia pamėginkite ją paaukoti ar parduoti. Tik būkite realistai - jei kompiuteriui daugiau nei 7-10 metų, vargu ar kas norės jį priimti.
Ir pats svarbiausias patarimas - nepilkite visų dalių į vieną maišą. Monitoriai, baterijos, kietieji diskai, motininės plokštės - visa tai gali reikalauti skirtingo tvarkymo. Kai kuriuose surinkimo punktuose prašo atliekas rūšiuoti iš anksto.
Elektroninių atliekų tvarkymas Vilniuje nėra nei paprastas, nei visiškai patogus procesas. Bet tai nėra ir neįmanoma. Reikia šiek tiek pastangų, laiko ir noro elgtis atsakingai. Sistema nėra tobula, bet ji veikia - jei žinai, kaip ja naudotis. Ir kol laukiame, kada viskas taps paprasčiau ir prieinamiau, galime pradėti nuo to, kas įmanoma dabar.
tags: #elektromarkt #socialines #programos