Šventumas katalikų tikėjime nėra abstrakcija ar tolima idealė; tai dovana, kurią tikintysis gauna per krikštą ir kuri įgyvendinama nuolatinėje Dievo malonės ir žmogaus dorybių paieškoje. Biblinės nuorodos apie šventumą rodo, kad šventaisiais gali būti laikomi visi pakrikštytieji, o Bažnyčiai šventųjų skelbimas - tai šventumo pavyzdžiai ir užtarėjai Kristuje. Šiame straipsnyje apžvelgiama šventųjų samprata, skiriant dėmesį jų globos srityms ir tarpsniams istorijoje.
Iš esmės šventumas ir šventieji
Šventumas - tai priklausomybė Šventajam, triskart Šventajam; šventumas kuria mūsų krikščioniškąjį buvimą ir paverčia žmogų Dievo sūnumi ar dukra. Visi pakrikštytieji yra kviečiami į šventumą, o šventaisiais dažnai vadinami tie, kurie pasiekė Dievo valios pilnatvę; šventumas yra dovana, bet ir užduotis, kurią reikia nuolat siekti. Bažnyčios istorijoje šventieji nėra tik praeities herojai; jie nuolat ragina mus žengti Dievo link ir atskleisti įvairius šventumo kelius - asmeninius ir pašaukimo atžvilgiu pritaikytus.
Šventieji gali būti laikomi tiek Visatos Bažnyčios šeimos nariais, tiek specifiniais asmenimis - diakonais, vyskupais ar vienuoliais, - kurie liudijo tikėjimą ir tarnavo Dievui bei žmonėms. Bažnyčia po nuodugnių tyrimų kanonizuoja kai kurias asmenybes, paskelbiant jas šventaisiais ir suteikiant užtarimą visiems tikintiesiems. Kanonizacijos procesas yra sudėtingas, įtraukiantis tyrimus, stebuklų registravimą ir šventojo gyvenimo iškilmes, o galiausiai - konsistorijų sprendimus.
Diakonų paletė: šventieji diakonai per laikus
Vyrauja įsitikinimas, kad diakonatas yra senovinis hierarchinis laipsnis, kuris tuo pačiu atskleidžia šventų asmenų įvairovę. Pižus diakonų istorijas atskleidžia įvairios kultūrinės sritys ir laikotarpiai:
- Šv. Stefanas - pirmasis kankinys, priklausęs Septynetui, kurio tarnystė ir kankinystė tapo krikščionybės pasakojimo pradžią. Jo istorija įrodo, kad diakonai gali būti tarnautojų centrui - stalams bei evangelizacijai.
- Šv. Pilypas - diakonas Septynetui, kuris skleidė Evangeliją, o jo darbas Samarijoje pasižymėjo ženklais ir stebuklais; jis įkūnija evangelizacijos ir diakonijos derinį.
- Šv. Laurynas - garsus Romos diakonas, kurio atminimą išreiškė simbolinės bažnyčios ir bažnyčioms skiriamos titulos; jo kankinystė tapo Romos krikščionių kulto ženklu.
- Istorinė perspektyva rodo, kad diakonai buvo ir kitose vietovėse - Vokietijoje, Persijoje, Sardinijoje, Ispanijoje ir kt. - ir kiekviena regioninė tradicija praturtino šventųjų paveikslą.
Apie diakonus kalbama daugybėje pavienių vardų ir istorijų: Šv. Vincentas iš Valencijos, Šv. Mainulfas Paderbornietis, Šv. Arialdas iš Como, Šv. Sekundellus, Šv. Avertinas, Šv. Efremas Sirietis bei daug kitų. Kiekvienas iš jų įkvėpė tikinčiųjų gyvenimą, skleidė Evangeliją, tarnaudamas vargšams, misionieriais ar vienuolinių gyvenimų plėtrai.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Šventieji diakonų globos sritys ir regionai
Historinė perspektyva rodo, kad skirtingos šventyklų tradicijos ir kultūros formavo diakonų globos sritis:
- Romos Bažnyčia - diakonai kaip bendruomenės tarnautojai pripažinti tiesioginės apaštalų mirties bei pirmųjų bendruomenių veiklos laikotarpiu; vėliau jų kultas plėtėsi per šventųjų kapų pagerbimą, relikvijų sklaidos tinklą ir liturginę tradiciją.
- Vakarų ir Rytų kultūrinės sferos - diakonai, tokie kaip Šv. Efremas, prisidėjo prie teologinės poezijos ir mokymo, o tai formavo šventų asmenų suvokimą ne tik kaip kankinių, bet ir kaip mokytojų bei liturgų.
- Regioniniai pasakojimai - Šv. Bernardas Mentonietis, Šv. Bernardas iš Mentono, Šv. Totnanas bei kiti, kurie įkūrė vienuolynus, skatino kilti naujas šventųjų kulto formas bei įvaizdžius kalnuotose bei urbanizuotose vietovėse.
Šventųjų įtaka liturgijoje ir tikėjimo gyvenime
Šventųjų kultas tapo vitalu liturginiam ir teologiniam gyvenimui: per liturgijos liturginį kultą, relikvijų kultą ir pamaldų praktikas šventieji įgauna užtarimo ir pildymo funkcijas. Šventojo gyvenimo tyrimai, histrorijos ir teologinės aiškinimo, prisidėjo prie bažnytinės dogmatikos plėtros. Pirmieji šventųjų „dies natalis“ - jų kapų atminimo šventės - skatino bendruomenės tarpusavio solidarumą ir vargšų pagalbą. Per viduramžius kilęs kanonizacijos procesas evoliucionavo iš vyskupijų teisių srities į popiežiaus kompetenciją, o 20-asis amžius įtvirtino modernias beatifikacijos ir kanonizacijos procedūras.
Šventųjų kalendorius ir šventųjų vaikiai
Šventųjų sąrašai laikui bėgant papildyti ir patikslinti: nuo Ankstyvųjų krikščionijos laikų iki Renesanso ir šių dienų. Kiekvienas regionas turi savo šventuosius globėjus, kurie ypač rūpinasi tam tikromis sritimis, pavyzdžiui:
- Šv. Laurynas - vargšų globėjas.
- Šv. Pilypas - evangelizacijos globėjas.
- Šv. Bernardas Mentonietis - keliaujančių ir kalnų gyventojų globėjas.
- Šv. Efremas - dvasinių vadovų ir teologų globėjas, Taikomosios liturgijos skleidėjas.
Kaip šventieji įkvepia mūsų kasdienybę
Kiekvienas šventasis - tai pavyzdys, kaip išlikti ištikimam Dievo pašaukimui. Jie skatina mus parodyti meilę artimui, dalintis sunkumais ir siekti dorybių su nuolankumu. Sovietų ar kitų istorinių įvykių laikais šventųjų kultas ir jų užtarimas buvo svarbus dvasingas puoselėjimas, nepaisant laikmetinių sunkumų. Tokie pavyzdžiai kviečia mus įsiklausyti į Tėvo balsą ir eiti šviesos keliu, net kai aplinka atrodo sudėtinga ar prieštaringa.
Norint giliau pažinti šventuosius, naudinga atkreipti dėmesį į laikus, regionus ir asmenų vidaus motyvus, kurie lėmė jų šventumo kelią. Lietuvos ir kitų kraštų istorija rodo, kad šventųjų kultas nėra vien tik pavieniai vardai, bet kompleksinė kultūrinė-litirginė sistema, kurioje šventųjų pavyzdžiai įtakoja bendruomenės tikėjimą ir labdaros, misionierių bei vienuolijų iniciatyvas.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Šv. Atanazas savo gyvenimu kviečia pažinti atsiskyrėlius ir jų kovą su demonų jėgomis, o šv. Antanas iškyla kaip palydėtojas keliams į šventumą per nuolankumą ir maldą. Tokiu būdu šventieji tampa ne tik pavyzdžiais, bet ir bendruomenės narių dvasinio gyvenimo židiniais.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė