Nugaros traumos - tai ne menkas juokas. Net ir patys drąsiausieji susižeidę bijo sau pakenkti, tad dažnai kuo greičiau gula į lovą. Bet ar belieka tik išgerti nuskausminamųjų, ilsėtis ir laukti? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai reabilituotis po stuburo slankstelio lūžio, kokie gydymo metodai yra veiksmingiausi ir kaip grįžti į visavertį gyvenimą.
Stuburo slankstelio kompresinis lūžis
Nugaros traumų priežastys ir pasekmės
Į sporto medicinos gydytoją M. Butvilą kreipiasi pacientai, nugaros traumas patyrę namuose, pavyzdžiui, iš aukštai kritę, paslydę ant laiptų, dirbant ūkyje ir pan. Taip pat sporto metu, ypač keliant didelius svorius, praktikuojant kontaktinį ar ekstremalų sportą. Patyrus stuburo traumą gali įvykti stuburo slankstelio lūžis ar lūžis su pasislinkimu; stuburo slankstelis gali tapti nestabilus; gali nukentėti minkštieji nugaros audiniai; būti pažeisti tarpslanksteliniai diskai; įvykti stresiniai lūžiai.
„Šalia stuburo yra visos nervinės struktūros, nervų šaknelės, stuburo smegenų dangalai, kurie yra labai jautrūs išorės veiksniams. gijimas apsunkintas lyginant, pavyzdžiui, su galūnių traumomis“, - sako gydytojas M. Butvila. Laimei, dažniau pasitaiko ne tokios rimtos traumos - tarp stuburo slankstelių yra begalės raiščių, kurie traumos metu gali įplyšti, nutrūkti, dėl to gali atsirasti nestabilumas, kamuoti skausmas, diskomfortas, pacientą gali „rakinti“, gal būti sunku atlikti tam tikrus judesius.
„Stuburas - kūno centras, kurį pažeidus reaguoja visas raumenynas“, - pabrėžia sporto medicinos gydytojas M. Butvila ir priduria, kad dažniausiai yra tiesioginė priklausomybė tarp jėgos, perduotos smūgio metu, ir traumos pasekmių - skausmo lygio, pažeidimo sudėtingumo. Vienos pavojingiausių - nugaros smegenų traumos.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Jei pažeidimas susijęs ir su stuburo smegenimis, juosmenyje, - pacientas dėl to gali laikinai ar negrįžtamai nebevaikščioti, laikinai nutirpti kojos, jos gali tapti silpnos, sunkiai valdomos, taip pat dėl to gali kamuoti išmatų ar šlapimo nelaikymas.
„Jei trauma įvyksta staiga, nugara, matyt, buvo veikiama didelės jėgos - smūgis, kritimas, didelė apkrova ir pan. Tačiau nugaros trauma gali įvykti ir ne per dieną dėl ilgametės disfunkcijos minkštuosiuose audiniuose, atliekant monotoniškus judesius, dėl ilgainiui atsiradusių mikroįplyšimų ar mikroįtrūkimų. Bet kokiu atveju, trauma nedings per dieną, reikia skirti laiko, rasti, kas jums geriausiai padeda ir tapti savo nugaros žinovu, - tvirtina sporto medicinos gydytojas M. Butvila.
Kaip sakė sporto medicinos gydytojas, nugaros traumos gali būti įvairios, o pažeidimai, susiję su stuburu - labai komplikuoti ir pavojingi. Be to, pojūčiai po nugaros traumos kiekvienu atveju taip pat gali būti labai skirtingi.
„Pavyzdžiui, patyrus kai kurias nugaros traumas, žmogus negalės atsilošti atgal, tai bandant daryti kils didelis skausmas. Kitais atvejais gali būti sunku pasilenkti į priekį arba, pavyzdžiui, pasisukti šonu, tad siekiant pasveikti, ir į tai svarbu atsižvelgti, - akcentuoja gydytojas M. Butvila. - Pacientui atlikus rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimą, kartais, atrodo, labai panašus pažeidimas jau anksčiau matytas, tačiau kiekvienam žmogui pasekmės gali būti jaučiamos labai skirtingai.“
Verta pamiršti pasenusį požiūrį
Dėl sužeistos nugaros skausmo baisu net pajudėti. Pagulėsiu, išgersiu vaistų ir praeis? Sporto medicinos gydytojas M. Butvila sako, kad patyrus nugaros traumą, priklausomai nuo jos sunkumo, porą savaičių gali tekti pailsėti, bet tai nereiškia, kad visą laiką būtina gulėti.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
„Dar dabar dalis medikų po nugaros traumos gali patarti ilsėtis, vartoti nuskausminamuosius, nejudėti, nieko sunkaus nekelti, taip tarsi siekdami visą kūną „sugipsuoti“. Žinoma, pirmosiomis dienomis po traumos ramybė reikalinga, tačiau užsigulėti nepatarčiau, o pirmiausia geriau dėl apžiūros ir konsultacijos kreiptis į kvalifikuotus specialistus - sporto medicinos gydytojus, traumatologus. Būtina ištirti, kodėl kyla skausmas, koks pažeidimas įvyko ir tada imtis reikalingų veiksmų“, - sako M. Butvila.
„Neįsisprauskime į rėmus. Turėdami nugaros traumą ar išvaržą, neprivalome judėti kaip robotai ir savęs „nurašyti“. Gyvenimas susideda iš daug netobulų, netaisyklingų judesių. Pažiūrėkime, kaip juda vaikai: jie laksto, rangosi, voliojasi, sukiojasi, laipioja. Mes, suaugę, pratę save įstatyti į rėmus, ypač, kai mums kažką skauda, turime traumą, tačiau taip patys apribojame savo judesius ir problema tik progresuoja“, - sako „Hila“ sporto medicinos gydytojas M. Butvila.
Patyrus nugaros traumą, aktyviau suveikia apsauginiai kūno mechanizmai: telkiamas dėmesys stuburui, dalis raumenų labiau susitraukia siekiant stabilizuoti stuburą, kad aplink jį esančios nervų šaknelės nebūtų dirginamos ir būtų mažinama skausmo tikimybė, sako gydytojas.
„Dėl to ilgainiui atsiranda tam tikrų raumenų sustingimas, judesių paslankumo sumažėjimas, tam tikri judesiai tampa riboti, skausmingi, sumažėja judesių amplitudė, plastiškumas, jėga, negana to, atsiranda psichosocialinis faktorius - jaučiama judesio baimė, nes tai kelia skausmą. Taip galiausiai apskritai gali būti siekiama nejudėti ir taip užsisuka ratas: dėl judesio stokos sąnariai ir jungiamasis audinys dar labiau stingsta, baimė didėja, prastėja gyvenimo kokybė“, - pastebėjimais dalijasi sporto medicinos gydytojas M. Butvila.
Judėjimas gydo
Gydytojas akcentuoja - nėra vienintelio pasveikimo recepto, tinkančio visiems, ypač kalbant apie stuburą. „Yra daug būdų ir krypčių, kaip galima padėti savo sveikatai ir nugarai, tačiau ko nors neišbandę, nežinosime, kas geriausiai mums tinka. Vienam pacientui gali užtekti daryti tempimo pratimus, kitam galbūt reikės mobilumo didinimo pratimų, kitiems galbūt reikės tam tikrų kūno vietų stiprinimo“, - sako M. Butvila.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
Judėdami suaktyviname kraujotaką, tuomet šyla jungiamasis audinys, sąnariai, raiščiai, raumenys, išsiskiria daugiau sinovinio skysčio, kuris sutepa sąnarius, didėja audinių paslankumas, audinių mobilumas. „Skamba labai paprastai, bet apskritai kalbant apie bet kokio pobūdžio traumas, taikomas dozuotas, nuoseklia progresija paremtas judesys prižiūrint specialistams“, - sako sporto medicinos ekspertas ir primena, kad vaikščiojimas - puikus vaistas, gydantis kone visą kūną.
Nugaros traumos gydymo kelias - ilgas, o ypač ilgai gyja stuburas, tad norint atsistatyti, reikės laiko ir kantraus darbo. Gydytojas M. Butvila pabrėžia - judesys gydo, tik reikia rasti, kas labiausiai padeda.
„Neignoruokite skausmo, nemaskuokite jo vaistais, neapsimeskite, kad problemos nėra. Kokybiška reabilitacija po traumų ir operacijų yra itin svarbi ir reikalinga. Ji visapusiškai padeda stiprinti organizmą, grąžina judėjimo laisvę, mažina skausmus bei patinimus. Apie tai, kada pacientui priklauso reabilitacija, kokios dažniausiai taikomos reabilitacijos procedūros ir kur kreiptis, pasakoja „Hila“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė.
Kada priklauso reabilitacija ir kur reikėtų kreiptis?
Reabilitacija žmogui reikalinga, esant skausmams, įvairiems tirpimams, patinimams, sąnario judesių amplitudės ar raumenų jėgos sumažėjimui. Jos reikia, jei pacientui sunku save apsitarnauti, savarankiškai judėti.
Į fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoją dažniausiai kreipiamasi tuomet, kai gydytojas ortopedas-traumatologas pacientui išrašo siuntimą, praėjus atitinkamam laikotarpiui po traumos ar operacijos.
Esant nugaros, sąnarių skausmams, galūnių tirpimui ar nusilpimui, pasak FMR gydytojos R. Burzdžienės, pirmiausia gydytojas specialistas (neurologas, reumatologas ir kt.) atlieka laboratorinius, radiologinius tyrimus ir tik tada siunčia pacientą FMR gydytojo konsultacijai.
„Manau, reabilitologo konsultacija dažnai reikalinga dar prieš atsirandant skausmams ir kitoms sveikatos problemoms. Kaip automobiliui techninę apžiūrą, taip ir kūno biomechaniką reikia įvertinti, norint žinoti savo „silpnąsias grandis“, t. y. kurias raumenų grupes ir kaip reikėtų daugiau mankštinti, kad įvairių skausmų ir traumų tikimybė būtų kuo mažesnė“, - kalbėjo R. Burzdžienė. Planuojantiems pradėti aktyviau sportuoti ypač naudinga išsiaiškinti, kaip paruošti savo kūną ir kokio tipo veikla būtų naudingiausia.
„Daugelis šiais laikais dirba sėdimą darbą, tad pirmiausia išsiaiškiname, kur kyla raumenų įtampa, kurios kūno sritys mažiau judrios, nustatome įsitempusius ar nusilpusius raumenis bei sudarome programas visa tai atstatyti“, - teigė gydytoja reabilitologė.
Reabilitacija - organizmo stiprinimas ir skausmo mažinimas be vaistų
Jaučiant neurologinius ar kitokio pobūdžio skausmus, reabilitacija padeda juos sumažinti, vartojant mažiau medikamentų arba visai jų ilgainiui atsisakant. Priklausomai nuo pažeidimo tipo, skausmo intensyvumo, kaulų ir raumenų sistemos būklės, raumenyno išvystymo ir kasdienybėje atliekamų žmogaus veiklų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas parenka tinkamiausią gydymo taktiką.
FMR gydytoja R. Burzdžienė atkreipė dėmesį, jog kiekvienam pacientui taikoma individuali kineziterapija (aktyvi ir pasyvi) salėje arba vandenyje, masažai, fizioterapijos procedūros.
„Fizioterapijos procedūras skiriame pagal poreikį ir paciento būklę. Nugaros skausmas - viena dažniausių sveikatos problemų, varginančių šiuolaikinį žmogų. Jis gali būti tiek ūmus (kai suskausta staiga, pvz., ką nors sunkaus keliant arba nepatogiai vairuojant kelionėje), tiek lėtinis (besitęsiantis daugelį metų).
FMR gydytojos teigimu, reabilitacija būtina gydant įvairaus pobūdžio nugaros skausmus, bet svarbiausia - tęsti ją net ir dingus skausmui, kol kaulų ir raumenų sistemos biomechanika (įtampos, jėgos, judesių amplitudės) priartės prie normos ribų, kad sumažėtų skausmo pasikartojimo rizika.
Deja, kaip pastebi specialistė, daugelis reabilitaciją pradeda pavėluotai, kreipiasi tik tuomet, kai nebepadeda jokie vaistai, tepalai ar masažo procedūros.
„Kai į mus kreipiasi pacientai su ūmiu nugaros skausmu, pirmiausia siekiame sumažinti skausmą, greitinti gijimą ir atpalaiduoti įtampą. Paprastai skiriame fizioterapijos procedūrų kursą, masažus, išmokome pavienių gydomųjų pozicijų, įtampą mažinančių, judrumą gerinančių pratimų. Tik vėliau į programą įtraukiami jėgos pratimai, pradedant nuo lengvesnių ir palaipsniui juos sunkinant, įtraukiant kelias raumenų grupes“, - kalbėjo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja R. Burzdžienė.
„Hila“ reabilitacijos centre gydomi tiek ūmūs, tiek lėtiniai sprando skausmai, nugaros skausmas po mente, šonkauliu, nugaros skausmas pereinantis į koją, nugaros skausmas, pereinantis į sėdmenis, skausmas nugaros viršuje, juosmens ar visos nugaros skausmai, tame tarpe ir nugaros skausmas gulint.
Siekiant mažinti raumenų ir sąnarių skausmus, dažniausiai skiriamos fizioterapijos procedūros, tokios kaip magneto terapija, Indiba (labai efektyviam, greitam gijimui, skausmui mažinti), impulsinių srovių terapija, limfodrenažas, ultragarso, mikrobangų bei lazerio terapijos.
„Būtina dirbti su raumenynu. Tokiais atvejais skiriama kineziterapija, kurios metu gerinama ir atkuriama sutrikusi kaulų ir raumenų sistemos biomechanika, kad sąnariai judėtų, o apkrovos pasiskirstytų kuo natūraliau. Esant įvairiems neurologiniams ir uždegiminiams procesams, gali būti skiriama fizioterapija, dažniau - magneto terapija, nuskausminančios impulsinių srovių procedūros.
Taip pat pacientui skiriamos specialios aktyvios ir pasyvios kineziterapijos technikos (pvz., kaulų ir raumenų sistemos balansavimas, nervo slydimo technikos ir kt.), kurias parenka kineziterapeutas, atsižvelgdamas į kiekvieno paciento situacijos sunkumą ir ūmumą.
Reabilitacija po traumos padeda susigrąžinti judėjimo laisvę
Dėl įvykusios traumos ir jos sąlygoto nejudrumo / imobilizacijos laikotarpio, kaip sakė FMR gydytoja R. Burzdžienė, žmogaus kūne įvyksta daug pokyčių - raumenys atrofuojasi, nusilpsta, juos kompensuojantys raumenys įsitempia, sąnariai patinsta, juose kaupiasi skysčiai, atsiranda kontraktūros (sąnariai tampa nejudrūs, judesiai skausmingi ir t. t.). Tad reabilitacija po traumos padeda atkurti normalią galūnės veiklą - tiek lankstumą, tiek jėgą, tiek gebėjimą sklandžiai dalyvauti atliekant judesius.
Reabilitacija padeda greičiau atsistatyti ir po lūžio, raiščių traumos ar ortopedinio profilio operacijos. Jos metu mažinamas skausmas, tinimas, greitinamas gijimas ir t. t. Reabilitacija po kaulų lūžių dažniausiai skiriama, kai jau nuimama imobilizacija ir reikia pradėti atkurti galūnės judesius.
Tačiau net ir esant galūnei imobilizuotai ir dar nejudinamai, pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos, galima pradėti taikyti pavienes reabilitacines priemones - fizioterapiją ir kineziterapijos užsiėmimus. Pacientas mokomas pratimų, kaip mankštinti kitus sąnarius, raumenis, palaikyti jų tonusą ir jėgą.
Reabilitacija po kaulų lūžių įprastai apima tikslinius gydomuosius judesius, įvairius pratimus. „Pradžioje daug dėmesio skiriama judesio amplitudei atkurti, taikant įvairias fizioterapijos priemones, pasyvias rankų darbo technikas ir paties paciento įvairių pratimų atlikimą kineziterapijos metu ir namuose savarankiškai. Kineziterapija baseine taip pat pagreitina judesių, kūno tonuso atkūrimą po ilgesnio imobilizacijos laikotarpio. Vandenyje judesius atlikti lengviau ir mažiau skausminga“, - paaiškino FMR gydytoja R. Burzdžienė.
Vėliau didžiausias dėmesys skiriamas atstatyti nusilpusių raumenų jėgą. Tokiu būdu taikomos įvairios kineziterapijos metodikos, priklausomai nuo raumenų būklės ir paciento fizinio pasirengimo.
„Hila“ centre atliekama tensiomiografija (TMG) - tyrimas, nustatantis skeleto raumenų susitraukimo savybes. Raumens atsakas į elektrinį stimulą parodo, ar raumuo yra nusilpęs, pervargęs, patemptas, padeda nustatyti raumenų disbalansą, smulkius raumens pažeidimus. Remiantis tyrimo rezultatais, sužinoma, kuriuos raumenis reikia stiprinti, o kuriuos - atpalaiduoti.
Taip pat atliekama 3D judesio analizė - inovatyvus kūno judesių vertinimo tyrimas, padedantis įvertinti judesių pokyčius po traumų.
„Po įvairių raiščių patempimų, dalinių plyšimų neretai pacientai galvoja: kol vaikštoma su ramentais, į reabilitaciją - dar per anksti. Tai netiesa. Reabilitacija po patempimo ar sausgyslių plyšimo padės daug pasiekti, atliekant pratimus gulint / sėdint. Net kai galūnė imobilizuota, neretai kineziterapijos metu jau galima dirbti su aplinkiniais raumenimis, sąnariais, atlikti izometrinius raumenų susitraukimus, palaikančius raumenų tonusą, mažinančius dėl nejudrumo vykstančią raumenų atrofiją“, - kalbėjo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Atrofijai, skausmui mažinti, gijimui spartinti taikoma impulsinių srovių terapija, kuri parenkama pagal paciento būklę ir reabilitacijos tikslus. Kol kamuoja skausmas, pacientui taikoma kineziterapija baseine, miksuojant su pavieniais užsiėmimais salėje, kad jis žinotų, kokius pratimus atlikti namuose.
„Po traumų, raiščių patempimų labai efektyvios fizioterapijos procedūros, greitinančios sugijimo procesus, mažinančios uždegiminę reakciją. Turime pasaulinę radijo dažnio terapijos lyderę - Indiba procedūrą. Tai saugi, neinvazinė, neskausminga ir jokio šalutinio poveikio nesukelianti radijo dažnio procedūra. Šį terapijos metodą galima taikyti ir lėtinės, ir ūmios fazės metu. Ji tinka po patirtų traumų, esant ūminiams / lėtiniams skausmams, sąnario uždegimui, bursitui ir kt.“, - pasakojo gydytoja R. Burzdžienė.
Kineziterapija atliekama pagal paciento traumos pobūdį ir leistiną judėjimo tipą salėje pasyviai (judesiai atliekami ir didinami kineziterapeuto rankomis) ir aktyviai (atlieka pats pacientas salėje arba baseine). Ji gali būti derinama su elektroterapija.
Reabilitacija po operacijų, lėtinių ir uždegiminių ligų - efektyviausias būdas stiprinti organizmą
Jei buvo ilgesnis sveikatos sutrikimas, sutrikdęs paciento darbingumą, kūnui būtina padėti atsistatyti ar prisitaikyti prie ligos metu įvykusių negrįžtamų kūno pokyčių, išmokti efektyviai funkcionuoti pasikeitusiomis sąlygomis.
Po ligų ar operacijų dažnai būna sumažėjęs žmogaus fizinis pajėgumas, juntamas bendras silpnumas. Reabilitacija po chirurginių operacijų, pvz. po menisko operacijos, po čiurnos lūžio, po peties operacijos, po pilvo išvaržos ar kitokių operacijų, kaip teigė specialistė, padeda didinti fizinio krūvio toleranciją, gerinti kraujotaką, kvėpavimo funkciją, kurios dėl ilgalaikio gulėjimo prastėja.
Pacientui gali būti taikomos fizioterapijos procedūros, siekiant gerinti rando gijimą, masažai padeda aktyvinti kraujotaką. Reabilitacija po persirgtų respiracinių ligų pvz. reabilitacija po COVID-19, padeda plaučiams visiškai išsivalyti (taikoma kvėpavimo mankšta, vibraciniai masažai), kineziterapija salėje ar vandenyje - didinti aktyvumą, krūvio toleranciją.
Kada reikalinga priešoperacinė reabilitacija?
„Reabilitacija labai naudinga prieš ortopedinio profilio operacijas, nes po jų seka imobilizacijos laikotarpiai, o po jų - raumenyno, galūnės funkcijos atkūrimas. Kuo geresnė kaulų ir raumenų biomechanika prieš operaciją, kuo labiau treniruotas raumenynas, tuo lengvesnis pooperacinis atsistatymas, - paaiškino FMR gydytoja R. Burzdžienė. - Kineziterapijos metu taikomi tiksliniai gydomieji pratimai, orientuoti į silpniausių kūno grandžių atstatymą ir sustiprinimą, norint lengvesnės adaptacijos po operacijos.“
Sporto medicina
Norint pradėti aktyviau sportuoti, rekomenduojama kritiškai įvertinti savo kūno galimybes. Svarbus tinkamas kaulų ir raumenų sistemos balansas bei fizinis pasirengimas krūviui.
„Tarkim, jaunas vyras, dienas dažniausiai leidžiantis biure, staiga nusprendžia padėti seneliams sode, tačiau po pusdienio intensyvios pagalbos staiga jį nusmelkia skausmas. Dažna diagnozė - tarpslankstelinio disko išvarža. Tai rodo, jog mažas fizinis aktyvumas, ilgalaikės vienodos pozicijos išbalansuoja kaulų ir raumenų sistemą, vieni raumenys tampa silpni, kiti įsitempę ir nesusitvarko su krūviais. Kaulų ir raumenų sistemos disbalansas lieka ir keliant svorį, kuris nevienodai paskirstomas stuburui, sąnariams, todėl ir padidėja traumų tikimybė sportuojant“, - paaiškino FMR gydytoja.
Tad prieš pradedant aktyviau sportuoti, rekomenduojama apsilankyti pas sporto medicinos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją ar kineziterapeutą, kad būtų įvertinta kaulų ir raumenų sistemos biomechanika.
tags: #reabilitacija #po #zastikaulio #luzio