Smurtas artimoje aplinkoje - tai skaudi ir dažnai nutylima problema, palietusi daugelį visuomenės narių. Nors dažniausiai įsivaizduojama, kad smurto aukos yra moterys, vyrai taip pat gali patirti įvairių formų smurtą, ypač psichologinį. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto prieš vyrus požymius, jo pasekmes bei galimybes gauti pagalbą.
Kas yra smurtas šeimoje?
Pagrindinis smurto artimoje aplinkoje požymis yra tas, kad jis vyksta tarp bendro būsto gyventojų - partnerių, vaikų ar pagyvenusių žmonių. Didžiausia rizika kyla moterims. Pranešama, kad net daugiau nei trečdalis moterų savo gyvenime yra patyrusios tam tikrą smurto artimoje aplinkoje formą. Pažeidžiamoms grupėms taip pat priklauso pagyvenę žmonės, neįgalieji ir vaikai. Nemaža dalis smurto šeimoje patiriama ir prieš vyrus.
Smurto šeimoje formos
Smurtas šeimoje gali pasireikšti įvairiomis formomis. Nukentėjęs asmuo dažnai ilgai nežino, kad jo partnerio ar pažįstamo asmens elgesys pamažu peržengia jo teisių ribas.
- Fizinis smurtas (mušimas, spardymas kojomis, plaukų tempimas).
- Psichologinis smurtas (žeminimas, ignoravimas).
- Žodinis smurtas (keiksmai, įžeidinėjimai).
- Ekonominis smurtas (asmeninių daiktų naikinimas, piniginė pašalpa).
- Socialinis smurtas (trukdymas bendrauti su išoriniu pasauliu, namų areštas).
- Seksualinis smurtas (seksualinis prievartavimas, išžaginimas).
Psichologinio smurto apibrėžimas ir formos
Psichologinis smurtas - tai nebūtinai fizinis smurtas, o elgesys, kai vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Tai apima įvairius veiksmus ir žodžius, kuriais žmogus žeminamas, menkinamas, kontroliuojamas ar bauginamas. Psichologinis smurtas nepalieka fizinių žaizdų, tačiau žaloja aukos psichiką ir emocinę būklę.
Psichologinio smurto formos gali būti įvairios:
- Žodiniai užgauliojimai: tai apima žeminančius komentarus, šaipymąsi, keiksmažodžių vartojimą, kritiką, ypač viešumoje. Pavyzdžiui, frazės kaip "Tu blogas lovoje" arba "Tu per mažai uždirbi" gali būti labai skaudžios vyrams.
- Kontroliavimas: tai apima aukos veiksmų, bendravimo, išlaidų ar net minčių kontrolę. Smurtautojas gali tikrinti telefono skambučius, elektroninį paštą, atskirti auką nuo draugų ir šeimos.
- Izoliavimas: tai apima aukos atskyrimą nuo socialinio tinklo, draudimą bendrauti su artimaisiais ir draugais.
- Manipuliavimas: smurtautojas manipuliuoja aukos jausmais, versdamas ją jaustis kalta ir atsiprašinėti dėl įtemptų santykių.
- Baudimas per seksą: tai apima atsisakymą mylėtis arba prievartą mylėtis, siekiant "išdresiruoti" partnerį.
- Emocinis šantažas: smurtautojas grasina savižudybe, kai auka bando nutraukti santykius.
- Kibernetinis smurtas: tai nauja psichologinio smurto forma, kai smurtautojas naudoja technologijas kontrolei, sekimui ir žeminimui.
Psichologinio smurto požymiai
Atpažinti psichologinį smurtą gali būti sudėtinga, nes jis dažnai yra paslėptas ir subtilus.
Taip pat skaitykite: Ugdomojo proceso ypatumai vaikų namuose
- Psichikos sveikatos problemos: auka gali patirti depresiją, nerimo sutrikimus, potrauminio streso sindromą (PTSS) ar kitas psichikos sveikatos problemas.
- Sumažėjęs savivertės jausmas: auka praranda pasitikėjimą savimi ir savo vertę.
- Sunkumai užmezgant ir palaikant sveikus santykius: auka gali turėti sunkumų užmezgant ir palaikant sveikus santykius su kitais žmonėmis.
- Fizinės sveikatos problemos: ilgalaikis stresas gali sukelti fizinės sveikatos problemų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas ar virškinimo sutrikimai.
- Savęs žalojimas ar savižudybė: kraštutiniais atvejais psichologinis smurtas gali paskatinti auką žaloti save ar net nusižudyti.
10 emociškai smurtaujančių santykių požymių | Dr. David Hawkins
Stereotipai ir išankstiniai nusistatymai
Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, kurie trukdo pripažinti vyrų patiriamą smurtą. Dažnai manoma, kad vyrai turi būti stiprūs ir negali būti aukomis. Dėl to vyrai vengia kreiptis pagalbos, bijodami būti pasmerkti ar išjuokti. Taip pat, psichologinį smurtą prieš vyrus sunkiau įrodyti, nes jis nepalieka fizinių žymių.
Kaip pasireiškia psichinė prievarta prieš vaiką?
Psichologinė prievarta prieš vaikus yra mažiausiai pastebima, nes ji nėra akivaizdi iš pirmo žvilgsnio. Tačiau ją paprastai lydi kitų formų prievarta. Psichologinę prievartą prieš vaikus sudaro prievartautojo pranašumo ir galios, kurią jis turi vaiko atžvilgiu, įgyvendinimas. Tai gali būti dažni priekaištai, dideli reikalavimai vaikui ir nuolatinis lyginimas su kitais vaikais. Tai taip pat gali būti dėmesio neskyrimas, vedantis į visišką nepriežiūrą. Dar viena emocinės prievartos forma - kai vaikas tampa smurto prieš kitą šeimos narį liudininku. Tuomet šie vaikai gali pradėti izoliuotis, vengti socialinių kontaktų, jie būna nesusikaupę, nervingi, išsigandę. Gali būti pastebimas mikčiojimas ar tikas, jie gali šlapintis naktimis arba skųstis dažnais pilvo ar galvos skausmais.
Kokios gali būti smurto šeimoje pasekmės?
Psichinės patirties lygmeniu tiesioginė smurto pasekmė yra šokas, ilgalaikė trauma arba potrauminio streso sutrikimas. Dažnai kyla abejonių dėl savo vertės, kurią sistemingai menkino smurtautojas. Taip pat gali atsirasti kaltės ir gėdos jausmas.
Kaip kovoti su smurtu šeimoje?
Jūs pats žinote, kad jūsų partneris jau seniai elgiasi su jumis neteisingai. Niekas nieko nežino, bet jūs žinote, kad jums trūksta jėgų, kol visiškai neišseko, turite pabandyti ką nors pakeisti. Prieš tolesnį smurtą galite kreiptis į kai kuriuos intervencijos centrus, skirtus asmenims, kuriems gresia smurtas šeimoje. Šiose darbo vietose teikiama socialinė ir teisinė parama bei psichologinė pagalba. Be praktinės informacijos, supažindinančios su jūsų galimybėmis, specialistai padės jums sudaryti saugumo planą. Su jo pagalba galėsite geriau įvertinti kritinę situaciją ir išsigelbėti apsaugodami save ir galbūt kitus namų ūkio narius.
Pagalbos galimybės
Jei patiriate psichologinį smurtą, svarbu kreiptis pagalbos. Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir tarnybos, teikiančios pagalbą smurto aukoms:
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC): šie centrai teikia emocinę paramą, psichologo konsultacijas, teisinę pagalbą ir informaciją apie kitas socialines paslaugas.
- Pagalbos linijos: veikia nemokamos telefono linijos, kuriomis galima anonimiškai pasikonsultuoti su specialistais ir gauti emocinę paramą.
- Vyrų krizių centrai: šie centrai specializuojasi teikiant pagalbą vyrams, patiriantiems įvairias krizes, įskaitant smurtą.
- Psichologai ir psichoterapeutai: individualios konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu gali padėti įveikti smurto pasekmes ir atkurti psichologinę gerovę.
Svarbu prisiminti, kad pagalbos prašymas nėra silpnumo požymis. Tai drąsus žingsnis link geresnio gyvenimo.
Kaip man gali padėti psichoterapija, jei esu prievartos ar smurto šeimoje auka?
Galbūt gyvenate santykiuose, dėl kurių nebeturite jokių iliuzijų. Nežinote, ar labiau mylite savo partnerį, ar labiau jo nekenčiate, jus valdo baimė. Bijote išeiti, turite abejonių. Ar apskritai galite tai padaryti vienas? Sumaištis ir baimė yra tai, su kuo nereikia likti vienam. Psichoterapijos tikslas yra ne tik supratimas ir parama, bet ir vidinių išteklių bei pasitikėjimo savimi suaktyvinimas. Tada atsiranda paslėpta drąsa ir žinojimas, kad galite gyventi kitaip, laimingai. Tačiau manipuliacijas atliekantis partneris paprastai gana greitai pajunta, kada reikia bičą pakeisti cukrumi. Jis siekia suartėjimo atsiprašymais, pažadais ir įsivaizduojamais bendros ateities planais. Sunku tuo nepatikėti, nors tai jau ne kartą buvo nutikę. Psichoterapinis procesas padės suprasti, kaip veikia jūsų santykių dinamika. Galbūt vaikystę jau praleidote dominuojančio tėvo šešėlyje. Įžvalgos, kurias jums padės įgyti psichoterapeutas, ir kontekstai, suteikiantys jūsų situacijai gilesnę prasmę, vėliau taps geru pagrindu kitiems jūsų santykiams.
Kaip internetinė psichoterapija gali padėti sprendžiant smurto šeimoje problemą?
Galbūt sprendžiate klausimą, kad jūsų vietovėje nėra specialisto, kuris galėtų jums padėti jūsų situacijoje. Psichoterapija internetu suteikia galimybę susisiekti su ekspertu, turinčiu patirties smurto artimoje aplinkoje tema, iš bet kurios interneto vietos. Internetinės psichoterapijos diskretiškumas, dėl kurio nereikia vykti į terapeuto darbo vietą, gali būti svarbus klientui, ypač per pirmuosius susitikimus. Psichoterapeutas internetu gali būti jūsų parama visuose proceso etapuose. Jis arba ji gali būti pirmasis žmogus, kuriuo pasitikite, arba žmogus, su kuriuo galite išgyventi buvusių santykių pasekmes.
Tikra klientės istorija ir kaip terapija jai padėjo:
“Pirmą kartą pas terapeutą apsilankiau po to, kai palikau savo vyrą, kuris dvylika metų kankino mane fiziškai ir psichologiškai. Man reikėjo viską išsipasakoti ir ypač susitaikyti su tuo, kad leidau jam taip su manimi elgtis. Mes su terapeutu išsiaiškinome, kad mano įsitikinimas, jog nusipelniau, kad vyras taip su manimi elgtųsi, buvo tai, kas mane išlaikė santuokoje. Supratau, kad tai nešiojuosi su savimi nuo vaikystės.
Kaip padėti kitam asmeniui?
Jei pastebėjote, kad jūsų artimas žmogus patiria psichologinį smurtą, galite jam padėti:
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
- Išklausykite ir patikėkite: svarbu išklausyti žmogų ir patikėti jo patirtimi, net jei jums sunku suprasti, kas vyksta.
- Niekada nekaltinkite aukos: svarbu nekaltinti aukos dėl smurto ir nesistenkite pateisinti smurtautojo elgesio.
- Skatinkite kreiptis pagalbos: padėkite žmogui susisiekti su specialistais ar organizacijomis, teikiančiomis pagalbą smurto aukoms.
- Būkite palaikantys: parodykite žmogui, kad esate šalia ir palaikote jį.
- Kreipkitės į policiją, jei situacija yra pavojinga: jei manote, kad žmogaus gyvybei gresia pavojus, nedelsdami kreipkitės į policiją.
Smurto prevencija
Smurto prevencija yra bendras visuomenės uždavinys. Svarbu šviesti visuomenę apie smurto formas ir pasekmes, ugdyti empatiją ir pagarbą vienas kitam.
Vyrų krizių centrų apžvalga Lietuvoje
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko apžvalgą, kurios metu buvo domėtasi, kokią pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėję vyrai gali gauti krizių centruose visoje Lietuvoje. Susirūpinimą kelia jau tai, kad informacijos apie vyrų patiriamą smurtą ir jiems teikiamą specializuotą pagalbą Lietuvoje praktiškai nėra.
Apžvalgos rezultatai parodė, kad krizių bei specializuoti pagalbos centrai, kurie turėtų teikti pirmines psichologo, socialinio darbuotojo bei teisininko konsultacijas visiems nepaisant jų lyties, amžiaus ar kitų tapatybės bruožų, dažnai pirmenybę teikia moterims, o vyrus stengiasi nukreipti į specialiai vyrams skirtus krizių centrus. Tokių šalyje yra vos keli ir tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dalis įstaigų mažesniuose miestuose į smurtą prieš vyrus ir būtinybę užtikrinti paslaugų teikimą žiūri gana skeptiškai. Kaip jų darbuotojai sako, jų veiklos istorijoje paprasčiausiai nėra buvę atvejų, kai vyras būtų kreipęsis dėl patiriamo smurto. Ne visi krizių centrai atmeta galimybę, kad į juos vieną dieną gali kreiptis smurtą patyręs vyras, bet atsirado ir tokių, kuriems ši problema skambėjo komiškai.
Net padėti norintiems vyrų krizių centrams nepakanka lėšų ir tai yra pagrindinė veiklą ribojanti problema. Pavyzdžiui, Kauno apskrities vyrų krizių centre nukentėjusius nuo smurto vyrus stengiamasi įtraukti arba į savižudybių prevencijos, arba į kompleksinės pagalbos šeimai programą. Išskirtinai nukentėjusiems nuo smurto asmenims finansavimas neskiriamas. Minėtos programos veikia vos 70 valandų per mėnesį ir sunku sutalpinti visus programos profilį atitinkančius vyrus, todėl patyrusiems smurtą vietos beveik nelieka. Dar didesnė problema yra pirminė pagalba, nes ne visi vyrų krizių centrai patys siūlo psichologų ir teisininkų konsultacijas. Kai šiais klausimais bendradarbiaujama su kitomis organizacijomis ar rajono savivaldybe, procesas pailgėja ir pagalba nebėra suteikiama svarbiausiu momentu, o padėti, jei vyrui namie kyla pavojus ir reikalinga laikina nakvynės vieta, nėra galimybių.
Alytaus apskrities vyrų krizių cento steigėjas ir vadovas Virginijus Tamulionis sakė, kad poreikis vyrams suteikti nakvynę yra, bet dėl lėšų trūkumo to padaryti negali. Ribotas biudžetas įstumia vyrų krizių centrus į besisukantį ratą - vengiama reklamuoti centrus, viešai nekalbama apie tai, kad vyrams atsidurti aukos pozicijoje ir ieškoti pagalbos nėra gėdinga, nes po kiekvieno straipsnio žiniasklaidoje kreipimųsi padaugėja. Tad, suteikti kokybiškos pagalbos ir būti pasiruošusiems keliems skirtingiems scenarijams nepakanka darbuotojų, dažnai net ir patalpų. Vadinasi, dauguma su įvairiais sunkumais susiduriančių vyrų toliau gyvena galvodami, kad su problemomis turi tvarkytis patys, jų išgyvenimai nėra pakankamai svarbūs, nėra galinčių padėti specialistų.
Krizių centrų darbuotojai tikino, kad policija bei kitos įstaigos dėl įvairių priežasčių į vyrų krizių centrus nuolatos nukreipia nemažai vyrų, ypač elgesio keitimo tikslais.
Patarimai, kaip atpažinti ir sustabdyti emocinį smurtą:
- Pirmiausia - pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai, kas vyksta, yra emocinis smurtas. Ar jaučiate, kad apribojama jūsų laisvė? Jaučiate, kad jus kontroliuoja, įžeidinėja, menkina, manipuliuoja jumis?
- Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja. Neretai emocinis smurtautojas yra viduje sutrikęs, kontrolę prarasti bijantis asmuo.
- Nepraraskite savitvardos. Emociniai smurtautojai puikiai manipuliuoja ir sugeba kitą išvesti iš kantrybės ir tuomet suversti visą kaltę kitam.
- Jei emocinis smurtas nėra labai stiprus, galima smurtautojui tvirtai ir aiškiai pasakyti “Liaukis. Neįžeidinėk manęs. Man tai nepatinka”. Jei smurtas nestiprus ir epizodinis, o asmuo geba priimti, kad jo elgesys nepriimtinas, ramus ir aiškus pasikalbėjimas su smurtautoju gali kai kuriais atvejais padėti. Tačiau dažnu atveju smurtautojo jūs nepakeisite: susitaikykite su tuo, kad smurtautojas nepasikeis dėl jūsų užuojautos ar supratingumo, smurtas taip pat nebūtinai liausis, jei jūs nuspręsite dar labiau nusižeminti ir būti dar klusnesne žmona ar geresniu vyru. Smurtautojas keisis, kai pats(pati) to norės ir kreipsis pagalbos į specialistus. Smurto aukos neretai įsivaizduoja, kad niekas kitas nesupras smurtautojo ir kad smurtautojui reikia meilės ir palaikymo ir stengiasi iš visų jėgų herojiškai palaikyti santykius. Tačiau nėra herojiška kentėti santykius, kuriuose jus niekina.
- Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus. Vienam(-ai) kentėti gali būti be galo sunku, o be to ir nesaugu: emocinis smurtas gali peraugti į fizinį. Gali atrodyti, kad niekas jums nepadės, tačiau tai nebūtinai yra tiesa.
- Išdrįskite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą: profesionali pagalba smurtą patiriantiems ar patyrusiems asmenims yra itin reikalinga, ypač dėl to, kad neretai smurtas veda prie depresijos, potrauminio streso sutrikimo, sumažėjusios savigarbos, kaltės ir gėdos jausmo, pykčio ant kitų ir savęs.
- Jei apsispręsite nutraukti santykius, kuriuose patiriate emocinį smurtą, pasirūpinkite, kad jūs (ir jūsų vaikai, jei jų turite) turėtumėte saugią vietą, į kurią galėtumėte išeiti.
- Galiausiai, verta pagalvoti, ar pats nesate smurtautojas(-a). Atpažinus, kad smurtaujate, labai svarbu pasistengti pakeisti savo elgesio modelius, kad aplinkiniai nekentėtų.
