Įsivaizduokite, kad vieną dieną, kai jau perkopiate pensinio amžiaus ribą, Jūsų pajamos staiga sumažėja perpus, o galbūt netgi jų lieka tik trečdalis. Tokią perspektyvą užtikrina „Sodra“. Šiuo metu „Sodros“ pensijos pakeitimo norma - santykis tarp prieš pensiją buvusių pajamų ir pensijos vidutiniškai sudaro virš 40 proc. Jis didesnis - virš 50 proc. tiems, kurie visą gyvenimą uždirbo mažiau ir mažesnis - apie 30 proc. tiems, kurių pajamos gyvenime buvo didesnės.
Norint orios senatvės, rekomenduojama turėti bent 70-80 proc. buvusių pajamų, tačiau nekaupiant papildomai, to tikėtis sunku, nes „Sodra“ užtikrins tik dalį, galbūt iki pusės šių pajamų. Kad būtų galima to išvengti, šalyje taikoma trijų pakopų pensijų programa, kurios tikslas - padėti sukaupti lėšų ateičiai.
I pensijų pakopa - „Sodros“ pensija
I pensijų pakopa yra privaloma visiems ir ja naudojasi visi kurie dirba, gauna pajamų ir moka mokesčius - socialinio draudimo įmokas nuo atlyginimo. Atlyginimas „ant popieriaus“ ir „į rankas“ dėl to ir skiriasi, kad dalį pajamų darbdavys iškart perveda „Sodrai“, kur dirbantysis įgyja teises į pensiją.
Skirtingai nei II ar III pakopos pensijų fonduose, „Sodroje“ žmogus jokių pinigų nekaupia, neturi savo sąskaitos su lėšomis. Pinigai nėra investuojami, nėra investicinės grąžos, turtas nėra paveldimas. Žmogus, mokėdamas įmokas nuo savo darbo užmokesčio įgyja teises gauti pensiją. Šios teisės apskaitomos darbo stažo metais ir pensijų apskaitos vienetais, kurie priklauso nuo žmogaus atlyginimo. Didesnis atlyginimas - didesnė pensija, kuriai nustatytos lubos.
II pensijų pakopa - kaupiama, investuojama, paveldima
II pensijų pakopa yra per vidurį tarp I-osios ir III-osios pensijų pakopos. Ji iš dalies savanoriška - nors gyventojai įtraukiami į pensijų kaupimą, jie per pusę metų gali atsisakyti dalyvauti II pensijų pakopoje. II pakopos pensija taip pat iš dalies priklauso nuo žmogaus atlyginimo - kuo daugiau žmogus uždirba tuo didesnes įmokas, kurios sudaro 3 proc. nuo atlyginimo, moka ir tuo didesnes, tikėtina, II pakopos pensijų išmokas gaus.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie Sodros numerį
Svarbus skirtumas palyginti su I pensijų pakopa - II pakopos pensijų fondo sąskaitoje kaupiamos realios lėšos. Jos yra investuojamos ir gali generuoti investicinę grąžą. Taip pat tai yra žmogaus turtas, kuris yra paveldimas. Žmogus gali matyti realią asmeniškai sukauptą sumą. Taip pat žmogus gali investicijas valdyti - rinktis pensijų kaupimo bendrovę ir fondą, pagal jam priimtiną rizikos ir grąžos santykį.
„II-oje pensijų pakopoje žmogus realiai kaupia savo turtą, gauna paskatą iš valstybės ir netgi gali pats pasirinkti pensijų fondo valdytojus valdyti investavimo riziką, nors rekomenduojama kaupti ir investuoti pagal amžių paskirtame gyvenimo ciklo fonde. Didžiausias privalumas - nieko daryti nereikia. Jeigu neuždirbate, įmokų nemokate, jeigu atlyginimas auga ir įmokos auga. Gyvenimo ciklo fondai subalansuoja investavimo riziką pagal amžių, o pinigai ne tik dedami į stalčių, bet ir gali uždirbti investicinę grąžą. Investavimu rūpinasi profesionalai. Čia veikia sudėtinių palūkanų efektas. Investuojant ilgą laiką palūkanos uždirbamos ne tik nuo į fondą įneštų lėšų, bet ir nuo jau uždirbtų palūkanų.
Nors dažnai manoma kitaip, II pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos nepriklauso nei valstybei, nei fondui. Tai yra žmogaus turtas ir jis yra paveldimas. Kai žmogus sulaukia senatvės jis už sukauptą turtą gali nusipirkti paslaugą - anuitetą ir rinktis iš trijų jo rūšių, o kai kurios jų taip pat turi paveldėjimą.
Dalis asmenų, kurie buvo automatiškai įtraukti į II pakopą ir per pereinamąjį laikotarpį neatsisakė kaupimo, to padaryti nebegali ir liko sistemoje užstigę. Tačiau, reikia pabrėžti, jog pokyčių neišvengiamumas nereiškia, kad visi pokyčiai bus žalingi.
Štai 2004 m. pradėta II pakopa ir nustatyta 2,5 proc. įmoka nuo algos, kuri vidutiniškai tais metais buvo 242 eurai (perskaičiavus iš litų). Tie 2,5 proc. buvo 6 eurai ir jie buvo investuoti. Iki 2022 m., esant minėtai vidutinei metinei grąžai, 6 eurai išaugo iki 14 eurų. Tačiau alga, kaip minėjau, didėjo daug sparčiau. Tai reiškia, kad investuota pirma įmoka, nors ir išaugo iki 14 eurų, dabar sudaro nebe 2,5 proc., o tik 1,2 proc. algos. Įsidėmėkime, tai yra esminis faktas - įmokėta 2,5 proc. vidutinės algos, o gali būti atsiimta (jei per 18 metų sulaukėte pensinio amžiaus) 1,2 proc.
Taip pat skaitykite: Pagalba netekusiems globos
Ar tada II pakopa taptų puikiu instrumentu ? Mano galvoje - pensijos sistemos I pakopa, Sodros įmokos, yra skirtos pakeisti atlyginimą. Šiuo metu pensijos mažos, ateityje bus dar mažesnes ! Bet nėra jokių garantijų, jog Lietuvos ekonomikai ir toliau taip puikiai seksis, bei atlyginimai augs sparčiau nei akcijų rinkų grąža - gali būti ir atvirkščiai.
Prasidėjusi 2026 metų pradžioje, antros pensijų pakopos reforma tęsis iki 2027 metų pabaigos. Paties asmens sumokėtos įmokos ir investicinė grąža bus pervestos į asmeninę banko sąskaitą. Prašymą pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo sistemos nuo 2026 m. Vieno atsakymo nėra. Priimant sprendimus, kur investuoti atsiimtas lėšas, įtakos turi investuotojo amžiaus, rizikos tolerancija, laikas, kuriam investuojama.
III pensijų pakopa - savarankiškas taupymas su mokesčių paskata
III pensijų pakopa neturi panašumų į „Sodros“ pensiją. Ji veikia panašiai, kaip II pensijų pakopa, tik yra visiškai savarankiška. Žmogus pats priima sprendimą kaupti, pats pasirenka pensijų fondą, sprendžia, kada ir kokio dydžio sumas mokėti, ir gali bet kada pinigus atsiimti.
Sistema šiuo metu tokia, jog 20% nuo sumokėtų įmokų sumos į III pakopos fondą galima susigrąžinti sekančiais metais užpildžius GPM deklaraciją. Tačiau galima susigrąžinti ne daugiau kaip 300 eurų, todėl lengvatos lubos yra 1 500 eurų per metus dydžio įmoka į III pakopos fondą.
Long story short, alga “ant popieriaus” apmokestinama 39,5% tarifu (20% GPM, 6,98% sveikatos draudimas, 12,52% pensijų ir soc. Sudarius sutartį su III pakopos pensijų fondu, įmonė gali skatinti darbuotojus kaupti senatvei papildomai, bei darbuotojo naudai mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondus. Tokiu atveju, įmoką darbuotojo naudai atlikęs darbdavys, išvengia darbo užmokesčio mokesčių, bei nuo sumokėtos sumos moka apskritą nulį mokesčių.
Taip pat skaitykite: Tarpusavio priklausomybės įtaka santykiams
„Savarankiškumas yra ir privalumas, ir trūkumas. Atėjus sunkesniam metui galima lengvai nutraukti įmokų mokė-jimą, bet paskui ne visi pensijų kaupimo dalyviai prisimena įmokas atnaujinti. Kadangi įmokos nesusietos su paja-momis, žmogus, tarkim, visą gyvenimą moka 100 eurų kiekvieną mėnesį, nors jo pajamos, pavyzdžiui, auga dvi-gubai. GPM lengvata taip pat turi apribojimų. Žmonės, norėdami išnaudoti GPM lengvatą, sustoja ties 1500 eurų metine įmokų suma, nors galėtų investuoti daugiau. Be to, lengvata taikoma tik kaupiant beveik iki pensijos. Jeigu lėšos atsiimamos kaupus trumpiau nei 5 metus ir likus daugiau nei 5 metams iki pensijos, visą gautą GPM permoką reikia sumokėti valstybei.
Bet kuriuo atveju ir III pakopoje rekomenduojama įmokas mokėti periodiškai ilgą laiką. Periodinės įmokos padeda valdyti investavimo riziką - taip daro ir profesionalai. Ilgas investavimo laikotarpis sukuria sudėtinių palūkanų efektą. Galiausiai ir tikslas - sukaupti ne butui, ar automobiliui, o pensijai.
Investicinis gyvybės draudimas kaip III pakopos alternatyva
Investicinis gyvybės draudimas taip pat yra valstybės skatinamas ilgalaikio taupymo produktas, priskiriamas III pakopai. Lėšos taip pat investuojamos, taikoma GPM lengvata. Esminis skirtumas palyginti su „Sodros“ pensija ir pensijų fondais, kad investiciniu gyvybės draudimu žmogus apsidraudžia ne tik nuo pajamų sumažėjimo senatvėje bet ir nuo pajamų sumažėjimo ar netekimo bet kuriame gyvenimo etape, pavyzdžiui, patyrus traumą, ištikus kritinei ligai ar sunkiausiu atveju, netekus šeimos maitintojo.
Tad gali atrodyti, kad ši paslauga yra brangesnė, kita vertus - tokiu atveju apsaugoma ir artimesnė žmogaus ateitis. „Tai - tarsi papildomas saugiklis kaupiant ateičiai, nes, jeigu nutiktų nelaimė ir, būdami darbingo amžiaus, negalėtumėte uždirbti pajamų, draudimas taptų „finansine pagalve“, iš kurios būtų galima sumokėti už gydymą ir reabilitaciją. Taip pat nereikėtų pamiršti ir savo šeimos. Šeimai netekus maitintojo gali būti sunku toliau laikytis prisiimtų finansinių įsipareigojimų ar užsitikrinti pakankamas pajamas. Tad gyvybės draudimas yra ir šeimos reikalas.
Kokie investicinio gyvybės draudimo privalumai? Šiuo metu siūlome 16 investavimo krypčių - žemo, vidutinio ir aukšto rizikingumo fondus. Skirtingai nuo antros pensijų pakopos, investicinis gyvybės draudimas išsiskiria lankstumu: galimos vienkartinės arba periodiškai mokamos įmokos. Galimybė laisvai disponuoti sukauptomis lėšomis, keisti įmokų dydžius galioja pasirinkus bet kurį iš trijų investicinio gyvybės draudimo variantų. Likus penkeriems metams iki pensijos, abiem atvejais sukauptas lėšas galima atsiimti be papildomų GPM mokesčių.
Kaip rinktis ir ką verta žinoti
Kokį pensijų kaupimą pasirinkti - antrąją pakopą, trečiąją pakopą ar investicinį gyvybės draudimą? Gyventojas turėtų matyti visą bendrą paveikslą ir suprasti, kokią funkciją kuris produktas atlieka. Be to, rekomenduojama nuo pat jaunumės ateičiai kaupti ir investuoti apie 10 proc. savo pajamų.
II pakopos įmokos sudaro 3 proc. pajamų ir dar vidutiniškai 1,5 proc. prideda valstybė. Tokiu atveju be „Sodros“, pensijos, kuri ateityje gali sudaryti 30-40 buvusių pajamų, kaupimas II pakopos pensijų fonde pridėtų dar apie 20-30 proc. pajamų. Kad senatvėje galėtume užsitikrinti apie 70-80 proc. buvusių pajamų, dar reikėtų papildomai investuoti, pavyzdžiui į III pakopą ar investicinį gyvybės draudimą.
„Trijų pakopų pensijų sistema veikia ne veltui. Kiekviena pakopa viena kitą papildo ir, tikriausiai, verta užlipti ant aukščiausios pakopos. Kiekviena pakopa turi savitą riziką ir investicinę grąžą. Tai skirtingi produktai. O kiekvienas patyręs investuotojas Jums pasakys - jeigu norite neprarasti pinigų, išskaidykite savo investicijas - investuokite į skirtingus produktus bei turtą ir skirtingu laiku - periodiškai bei ilgam.
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Rizikos ir praktiniai aspektai
Pora bendrinių klausimų lemia visos pensijų sistemos, kaip mechanizmo, naudą ir tvarumą. Šių skaičiavimų tikslumas didele dalimi priklausys nuo to, ar išsipildys 2% per metus realių atlyginimų augimo prielaida. Kiek ši optimistinė ? Štai 1995-2021 metų laikotarpiu realus VDU Lietuvoje augo 4,3 proc. per metus.
Visa tai - būrimas iš kavos tirščių, realiai niekas dabar negali pasakyti, kokia bus pensija po 40 metų Lietuvoje. Bet va čia tas atvejis, kai logika gali pavesti, nes sunkų klausimą, ko bus verta 30% algos tolimoje ateityje, pakeiti lengvu klausimu, kokia yra 30% dabartinės algos vertė. Pabandysiu paskaičiuoti tiksliau.
Ar jus tenkintų 0% grąža iš jūsų vidutiniams laikotarpiui skirtų lėšų ? Manęs irgi ne. Kam tada tokias nesąmones į fondo taisykles įrašyti ?
Jau rašiau, jog dėka elgesio klaidų realių žmonių grąža investuojant yra ženkliai mažesnė, nei vidutiniškai uždirba įvairūs fondai. T.y. Standartinis pensijų anuitetas - išmokama periodinė stabili (nominalia suma) išmoka iki gyvenimo galo. Už likusią pusę sumos, kuomet asmeniui sukaks 85 metai, bus perkamas standartinis anuitetas. Bet to daryti nebūtina, anuitetą galima įsigyti ir už sumą viršijančią 64 841 eurus.
Remiantis Sodra anuitetų skaičiuokle, asmeniui, kuriam yra 65 metai ir šiuo metu įsigytų anuitetą už 100 000 eurų sumą, standartinio pensijų anuiteto išmoka būtų 452,85 EUR per mėnesį. Kitas anuitetų privalumas - jog pats niekada tiksliai nežinai, kiek laiko gyvensi.
Politika, subsidijos ir atsakomybė
„Sodra“ yra negyva, ji savo pinigų neturi. Kitas aspektas iš tos pačios operos susijęs su tuo, kad „valstybė“ kažką remia, t.y. kaupiančius pensijai. Vėlgi, valstybė yra negyva, jie nieko neremia. Čia mes patys remiame save. Jei politikai būtų nuoširdūs, tada pasakytų, kad gausite subsidiją, nes kaupiate II pakopoje, bet gausite mažiau viešųjų paslaugų, galbūt algos bus mažesnės. Kitaip tariant, patys už tai sumokėsite.
Lygiai kaip su II pakopos fondais, III pakopa irgi turi politinę riziką, t.y. Ši lengvata irgi bet kada gali būti panaikinta. Aišku, net ir priėmus sprendimą lengvatą naikinti, sprendimo įsigaliojimo terminas gali būti kokie 10 metų, t.y.
Praktinis patarimas
Kiekvienas asmuo pats gali atlikti įmokas į III pakopos fondus, kiek nori ir kada nori. Sistema šiuo metu tokia, jog 20% nuo sumokėtų įmokų sumos į III pakopos fondą galima susigrąžinti sekančiais metais užpildžius GPM deklaraciją. Tačiau galima susigrąžinti ne daugiau kaip 300 eurų, todėl lengvatos lubos yra 1 500 eurų per metus dydžio įmoka į III pakopos fondą.
Be to, rekomenduojama nuo pat jaunumės ateičiai kaupti ir investuoti apie 10 proc. II pakopos įmokos sudaro 3 proc. pajamų ir dar vidutiniškai 1,5 proc. prideda valstybė. Tokiu atveju be „Sodros“, pensijos, kuri ateityje gali sudaryti 30-40 buvusių pajamų, kaupimas II pakopos pensijų fonde pridėtų dar apie 20-30 proc. pajamų. Kad senatvėje galėtume užsitikrinti apie 70-80 proc. buvusių pajamų, dar reikėtų papildomai investuoti, pavyzdžiui į III pakopą ar investicinį gyvybės draudimą.
Prieš neriant gilyn į II ir III pakopų niuansus, noriu apžvelgti pora bendrinių klausimų, lemiančių visos pensijų sistemos, kaip mechanizmo, naudą ir tvarumą.