Minimalus atlyginimas, dar žinomas kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA) arba tiesiog minimali alga - tai pinigine suma įvertintas bei vyriausybės nustatytas dydis, kuris apibrėžia, kokią mažiausią sumą darbdavys gali mokėti darbuotojui už jo mėnesio darbą, dirbant pilną (be viršvalandžių) darbo etatą (Lietuvoje - 40 val. per savaitę).
MMA, MVA ir kam jie taikomi
Lietuvoje skiriami du svarbūs minimalaus atlygio rodikliai, kurie tiesiogiai veikia darbuotojų darbo užmokestį.
- MMA taikomas pilno etato darbuotojams, o MVA - valandinį atlygį gaunantiems ir nepilnu etatu dirbantiems asmenims.
- MMA taikomas pilno etato darbuotojams, o MVA - valandinį atlyginimą gaunantiems darbuotojams bei nepilnu etatu dirbantiems asmenims.
- Per mėnesį MMA (minimali mėnesinė alga) - tai mažiausia suma, kurią darbdavys privalo mokėti visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui per mėnesį.
- Per valandą MVA (minimalus valandinis atlygis) taikomas valandinį darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams bei nepilnu etatu dirbantiems asmenims.
Minimali alga taikoma visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, nepaisant darbdavio dydžio ar veiklos srities.
Bruto ir neto: kaip keičiasi „ant popieriaus“ ir „į rankas“
Bruto alga - tai darbo sutartyje nurodyta atlyginimo suma prieš mokesčių atskaitymą. Taip pat darbdavys papildomai moka VSD darbdavio dalį bei garantinio fondo įmokas.
Kokią konkrečiai sumą „į rankas“ gaus asmuo uždirbantis minimalią algą, priklauso nuo to, koks NPD (neapmokestinamų pajamų dydis) jam yra taikomas. Taikomas NPD savo ruožtu priklauso ne tik nuo darbo užmokesčio dydžio, bet ir nuo nedarbingumo grupių, pensijos kaupimo varianto.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Ministerijos skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 846 eurus.
MMA ir MVA 2026 metais (pagrindiniai rodikliai)
Nuo 2026 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ didėja iki 1153 eurų, t. y. 115 eurų arba 11,1 proc.
2026 metais MMA bruto 1 153 €, ant popieriaus ↑ +11,08% vs 2025; MMA neto 846,96 € nekaupiant pensijos ↑ ~+9% vs 2025; MMA neto 812,37 € kaupiant pensiją II ↑ ~+9% vs 2025; MVA* 7,05 € valandinis atlygis ↑ +11,02% vs 2025.
Minimali alga Lietuvoje kasmet persvarstoma, paprastai įsigaliodama nuo sausio 1 dienos. Rekomenduojama reguliariai tikrinti aktualius MMA dydžius, nes jie gali keistis priklausomai nuo ekonominės situacijos ir Vyriausybės sprendimų.
Sodros „grindys“: kas tai ir ką reiškia darbdaviams bei darbuotojams
Sodros grindys - tai socialinio draudimo įmokų minimali suma, kurią privalo mokėti darbdaviai už visus savo darbuotojus (net jei jų darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA)).
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Ši nuostata įvesta siekiant užtikrinti, kad visi dirbantys asmenys turėtų pakankamą socialinio draudimo stažą ir galėtų gauti atitinkamas išmokas ateityje.
Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės už Sodros grindis sumos, net jei darbuotojo darbo užmokestis yra mažesnis. Kai darbuotojas uždirba mažiau nei minimali mėnesinė alga - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo Sodros grindų sumos.
Pavyzdžiui, jei darbuotojo darbo užmokestis yra 600 Eur - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo 1038 Eur sumos.
Darbuotojams, už kuriuos darbdaviai moka socialinio draudimo įmokas nuo Sodros grindų - priskiriamas minimalus draudžiamasis darbo užmokestis, t.y. 1038 Eur (MMA). Socialinio draudimo įmokos yra skaičiuojamos pagal darbuotojų deklaruotas pajamų, ypač kai šios pajamos yra mažesnės už nustatytą minimalų pajamų slenkstį.
Tai reiškia, kad skaičiuojant socialinio draudimo stažą, pensiją ir kitas išmokas - bus naudojamas 1038 Eur (MMA) darbo užmokesčio dydis (net jei darbuotojas iš tikrųjų gavo mažesnį atlyginimą).
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Ar esant grindims - galima dirbti mažiau nei 1 etatas? Taip, esant Sodros grindims galima dirbti mažiau nei 1 etatą. Jos netaikomos, pavyzdžiui, studentams, pensininkams, neįgaliesiems bei tam tikroms kitoms įstatyme numatytoms grupėms.
Individualią veiklą vykdančių asmenų ir ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazė
Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma.
Ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma, išskyrus atvejį, kai ūkininkų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos ... per mokestinį laikotarpį yra mažesnės negu 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma arba tokių pajamų per mokestinį laikotarpį jie neturi...
Ūkininkų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
INFOLEX PASTABA: 2025 12 09 įstatymu Nr. XV-633 nustatyta, kad 10 str. 3 d. 2 p. taikomas ir fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis ... yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis, (toliau - ūkininkai), kurie už 2023-2025 metus deklaravo mažesnes negu 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma ...
Mokesčių ir kitų pokyčių apžvalga (2025-2026)
2025 m. sausio 1 dieną įsigaliojo mokesčių pakeitimai, kurie palietė tiek įmones, tiek darbuotojus. Apžvelkime svarbiausius iš jų:
- Minimali mėnesinė alga: Nuo 2025 metų MMA didinama nuo 924 Eur iki 1.038 Eur, o minimalus valandinis atlygis (MVA) - iki 6,35 Eur/val., jis 2024 m. buvo 5,65 Eur/val.
- Sodros “grindys”: Dėl pasikeitusio MMA, didėja ir minimali draudžiamųjų pajamų suma (1.038 Eur), nuo kurios turi būti sumokėtos Sodros įmokos, kai darbuotojo gaunamas atlyginimas nesiekia MMA.
- Vidutinis darbo užmokesčio (VDU) dydis: Nuo 2025 m. sieks beveik 2.109 Eur. Su šiuo rodikliu susieta Sodros “lubų” riba sieks 126.532 Eur, o individualios veiklos atveju - 90.681 Eur.
- Privalomos PSD įmokos: Didėja nuo 64,50 Eur iki 72,45 Eur (1038 Eur x 6,98%), taip pat auga pagal verslo liudijimą dirbančių asmenų VSD įmokos.
- NPD dydis: Lieka toks pat - 747 Eur, jis bus taikomas gyventojams uždirbantiems iki 1.038 Eur.
- Pelno mokestis: Už 2025 metus didėja iki 16%, o lengvatinis PM tarifas didinamas iki 6%, mokestis didinamas siekiant gauti papildomų lėšų į Valstybės gynybos fondą.
- Progresinis GPM: 32% GPM bus taikomas pajamoms iš darbo santykių viršijus 60 VDU dydį - 126.532 Eur. Standartinis GPM dydis - 20%.
2026 m. Prognozuojami pokyčiai: Nuo 2026 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1153 eurų. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizikos riba, kuri gali siekti nuo 792 eurų iki 804 eurų vienam asmeniui.
Šalpos išmokų didėjimas nuo 2026 m.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalpos pensijų bazė bus padidinta ir sieks 261 eurą. Dėl šio pokyčio augs ir šalpos išmokos - jų didėjimas priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies bei gavėjų grupės. Mažiausias padidėjimas sudarys 6,5 euro ir bus taikomas šalpos našlaičių pensijai, o didžiausias - 29,25 euro.
Toks augimas numatytas šalpos negalios pensijoms asmenims, kurie iki 24 metų neteko 100 procentų dalyvumo, taip pat vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, ir asmenims, 15 metų slaugiusiems žmones su negalia bei netekusiems 100 procentų dalyvumo.
Šešėlinė ekonomika, verslo konkurencingumas ir MMA politika
Minimalaus atlyginimo dydis turi ne tik socialinį poveikį. Jis stipriai įtakoja ir šešėlinę ekonomiką - jei asmuo oficialiai gauna tik minimalią algą, o likusią sumą už darbą gauna nelegaliai, tuomet didinant minimalią algą į valstybės biudžetą surenkama daugiau lėšų.
Iš kitos pusės, jei minimalus darbo užmokestis bus per daug padidintas - tai sumažins verslo konkurencingumą tarptautinėje aplinkoje, ko pasekoje mažės darbo vietų, ir gyventojai atsidurs dar prastesnėje padėtyje, nes negalės rasti darbo, todėl minimalaus atlyginimo dydis turi būti labai gerai pasvertas sprendimas.
Minimalius darbo užmokesčio klausimus ženkliai veikia ir politiniai sprendimai: minimali alga - smarkiai politizuotas reikalas.
Atlyginimų skaidrumo iniciatyvos
Siekiant užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, mažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą už tokį patį ar vienodos vertės darbą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia Vyriausybei įstatymų projektus. Pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m.
„Šios direktyvos įgyvendinimas yra labai svarbus, nes vis dar išlieka vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis. Numatoma, jog kiekvienas darbuotojas turėtų teisę bet kuriuo metu darbdavio raštu prašyti ir gauti informaciją apie jo paties darbo užmokesčio dydį (metinį ir valandinį) įskaitant atlygį natūrą ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius (metinius ir valandinius) pagal darbuotojo lytį toje pačioje pareigybių grupėje, kuriai priskiriama jo pareigybė.
Siūloma numatyti, jog duomenų apie savo darbo užmokestį ir tos pačios kategorijos darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį darbuotojas taip pat galėtų prašyti ir per valstybės institucijas.
Verslo tema. Kiek kitąmet augs minimali mėnesinė alga?
Istorinė perspektyva ir MMA pokyčiai nuo 2017 m.
Per pastaruosius kelerius metus minimali alga Lietuvoje augo nuosekliai ir reikšmingai. Nuo 2017 metų minimali alga Lietuvoje išaugo daugiau nei tris kartus, o tai rodo spartų šalies ekonomikos augimą ir gerovės kilimą.
Žemiau pateiktoje lentelėje rasite Lietuvos minimalios mėnesinės algos (MMA) ir minimalaus valandinio atlygio (MVA) pokyčius pagal metus bei oficialius Vyriausybės nutarimus. Lentelė leidžia aiškiai palyginti, kaip keitėsi minimalus darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2017 iki 2026 metų. Tai patikimas šaltinis ieškantiems aktualios informacijos apie minimalią algą Lietuvoje ir jos istorinius pokyčius.
| Metai | MMA (eur) | MVA (eur/val) |
|---|---|---|
| 2017 | - | - |
| 2023 | 840 | - |
| 2025 | 1 038 | 6,35 |
| 2026 | 1 153 | 7,05 |
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Vertinant minimalų žmogaus uždarbį, reikėtų vertinti realias pajamas ("į rankas").
- Įskaitant dirbančius ne pilną darbo etatą, minimalų užmokestį gauna maždaug penktadalis Lietuvos dirbančiųjų asmenų. Maždaug pusė iš jų minimalų atlyginimą gauną dirbdami pilną etatą.
- Darbdaviai turėtų atidžiai stebėti Sodros „grindis“ ir užtikrinti, kad socialinio draudimo įmokos būtų sumokėtos nuo tinkamos bazės, net kai darbo užmokestis deklaruojamas mažesnis.
- Darbuotojai turėtų domėtis taikomais NPD ir pensijų kaupimo pasirinkimais, nes tai tiesiogiai veikia „į rankas“ gaunamą sumą.