Kai kurie specialistai šį reiškinį apibūdina kaip santykius, kuriuose abu asmenys kovoja su žema saviverte, sunkiai nustato ribas ir yra įsitraukę į kontrolės bei manipuliacijos modelius. Norint suprasti priklausomybę santykiuose bei pateikti tokių santykių pavyzdžius, svarbu atpažinti jos pasireiškimo būdus.
Priklausomybės santykiuose požymiai ir pasireiškimai
Positivepsychology.com pateikia 20 požymių ir simptomų, kurie gali rodyti, kad esate priklausomas: per didelis rūpinimasis kitais, nepaisant savo poreikių; jausmas, kad esi nevertas ar nepakankamas; nuolatinis noras įtikti kitiems, siekiant pritarimo ir vengiant konfliktų; ribų nejautimas ir per didelis įsitraukimas į kitų gyvenimą; emocijų slopinimas; pernelyg didelis pasitikėjimas kitų nuomone dėl to, kad jaustųsi vertingas; bandymas kontroliuoti kitų elgesį, kad jaustųsi reikalingas ir saugus; baimė būti paliktam; sunkumai užmezgant ir išlaikant artimus santykius; nuolatinis stresas ir nerimas; pernelyg didelė atsakomybė už kitą žmogų; bandymas išspręsti kitų problemas; darymas už kitus to, ką jie galėtų padaryti patys; atrodo griežtas ir linkęs smerkti kitus; gūdus jausmas kai gina ribas; sunku priimti gerumą iš kitų; stengiasi būti tobulas, kad išvengtų kritikos; nuolat siekia kitų pritarimo; trauka emociškai priklausomiems ir silpniems žmonėms; jausmas, kad esate nuolat emociškai išsekęs.
Emocinė priklausomybė santykiuose gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei ir psichologinei būklei, todėl svarbu laiku atpažinti jos požymius ir ieškoti būdų, kaip ją įveikti. Traukia emociškai priklausomi ir silpni žmonės; priklausomybė gali sukelti nuolatinį streso ir nerimo jausmą, tuo pačiu keliantį poreikį nuolatos būti su partneriu.
Emocinė priklausomybė: ką ji reiškia
Emocinė priklausomybė - tai psichologinė būsena, kurios metu žmogus pamina savo emocinius poreikius ir rūpinasi tik savo partneriu. Kaip atpažinti: nuolatinis poreikis būti kartu; baimės ar nerimas, kai partneris nėra šalia; nepasitikėjimas savimi be partnerio palaikymo; pernelyg didelė kontrolė arba noras įtikti partneriui bet kokia kaina; pasitraukimas nuo draugų ar šeimos.
Kai brandžios emocinės būklės žmogus sako: „Žiūrėkime, ką galime padaryti, o jeigu ne, galbūt mes nebefunkcionuojame kartu“, - tai rodo galimybę sureguliuoti santykius. Vaikai dažnai išmoksta taip elgtis, tad suaugusieji gali įveikti šią priklausomybę per savęs pažinimą ir darbą su savimi. Emociniškai priklausomi žmones paprastai yra linkę susitapatinti su žmogumi, nuo kurio yra priklausomi, ir jaučiasi kaltė kai bando būti atviri savo poreikiams.
Taip pat skaitykite: Žemos savivertės įveikimas: patarimai
Priežastys ir augimo mechanizmai
Tamsiosios šaknys gali būti vaikystėje: konfliktų vengimas, kai tėvai neatitinka vaiko poreikių, ar neturėjimas emocinio saugumo šeimoje. Tokie patirtiniai mechanizmai padaro vaiką labiau prisitaikančiu, bet tuo pačiu užslopina poreikių girdėjimą ir emocijų išreiškimą. Mokymasis įsiklausyti į save - vienas iš esminių įveikos kelių. Kaip sako porų psichologė A. Kašinska, praktikos, namų darbai ir kantrybė skatina klausytis savo vidinio balso ir užduoti sau klausimus: „Kaip aš jaučiuosi?“, „Ko iš tikrųjų noriu?“
Savigarbos ir santykių kokybės sąsajos
Žemą savivertę turintys asmenys dažnai linkę į įvairias priklausomybes, nes pasąmoningai bando ją padidinti. Kaip pagerinti savivertę - keli pagrindiniai principai:
- Ugdyti savivertę per savo stiprybes ir pasiekimus; priimti savo trūkumus ir sunkumus.
- Kurti asmeninį gyvenimą už santykių ribų: draugai, šeima, hobiai; leisti sau būti vieniems.
- Nustatyti ribas ir mokytis pasakyti „ne“ bei išreikšti savo poreikius.
- Spręsti problemas savarankiškai pirmiausia, o esant poreikiui - kreiptis pagalbos į draugus ar profesionalus.
- Kreiptis į specialistą, kai emocinė priklausomybė trukdo kasdieniam gyvenimui.
Kaip savivertė formuojama ir kaip ją galima didinti
Savivertė formuojasi nuo pat gimimo. Socialinė aplinka, ypač tėvai, turi didžiausią įtaką: jie gali teikti pagyras už konkrečias pastangas ir pripažinti vaiko vertę. Vėliau aplinkiniai - bendraamžiai, mokykla - toliau formuoja savivertės jausmą. Taigi tėvams svarbu derinti pagyras už pasiekimus su realių pagerbimu už pastangas. Vystant savivertę svarbu atsižvelgti į skirtingas sritys, kuriose jaučiamės stiprūs, ir akcentuoti ne tik išvaizdą, bet ir intelektą, įgūdžius bei pasiekimus.
Kaip auklėti vaiką, kad savivertė būtų aukšta?
Vaiko raidos etapuose - kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje - savivertę formuoja aplinkinių įvertinimai. Todėl svarbu pagirti už stropumą, tvarkingumą ir panašiai. Taip pat reikia pripažinti jo pasiekimus ir nuopelnus. Be to, savivertės ugdymas vyksta per sąmoningą savistabą ir įgalinimą - vaikai turi išmokti įsiklausyti į savo poreikius ir jausmus, pradėti nuo paprastų fiziologinių poreikių: ar nori valgyti, gerti, atsipalaiduoti. Tyrimai rodo, kad savęs klausymas ir reguliari savęs refleksija gali padėti suvokti, kad galima patenkinti poreikius ir be nuolatinio partnerio patvirtinimo.
Kaip atpažinti ir valdyti žemą savivertę santykiuose
Žema savivertė santykiuose dažnai sukelia šiuos elgesio modelius: nuolatinis dominuojančio partnerio poveikis ir kontrolė, baimė būti paliktam, noras įtikti ir vengti konfliktų, dažnas poreikis patvirtinimo. Norint įveikti tokias tendencijas, svarbu pripažinti problemą, ugdyti savivertę, kurti gyvenimą už santykių ribų, nustatyti ribas, išmokti spręsti problemas savarankiškai, ir jei reikia - ieškoti profesionalios pagalbos. Keičiamas požiūris į santykius - jie turėtų būti grindžiami pagarba ir abipusia laisve, o kontraktai tarp partnerių turėtų apimti atvirą dialogą apie kas vyksta ir kaip spręsti kilusias problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Priklausomybė nuo santykių gali būti pasąmoningas atsakomybės permalinkimas už savo poreikių patenkinimą partneriui. Rūpintis savimi yra ne gėda, o būtina. Nesvarbu, kad vaikystėje buvo kitaip kalbama - žmogaus savivertė formuojasi per socialinę aplinką ir patirtis visoje gyvenimo kelyje.
Apibendrinimas: praktiniai žingsniai įveikti priklausomybę ir didinti savivertę
- Priimkite, kad emocinė priklausomybė egzistuoja ir ją reikia spręsti.
- Gaukite įgūdžių kurti ribas ir išreikšti savo poreikius be kaltės jausmo.
- Dalyvaukite savęs pažinimo praktikose: meditacijoje, dienoraštyje, kūno signalų stebėjime.
- Stiprinkite savivertę per asmeninius pasiekimus ir santykių įvairovę - investuokite į draugystes, hobius, savarankišką laiką.
- Ieškokite profesionalios pagalbos, kai reikia - psichologas ar psichoterapeutas gali suteikti įrankių ilgesniam rezultatui.
- Eksperimentuokite su naujais sprendimais santykiuose, siekdami abipusės laisvės ir pagarbaus bendravimo.
Emocinė priklausomybė gali būti iššūkis, tačiau ją įveikus santykiai gali tapti kur kas sveikesni ir harmoningesni. Priklausomybė nuo santykių - tai pasąmoningas atsakomybės perdavimas už savo poreikių patenkinimą partneriui. Savigarė formuojasi nuo gimimo laikų, o aplinka - šeima, mokykla ir draugai - stiprina ją arba silpnina. Todėl svarbu derinti pagarbią, laisvensnę ir savarankišką gyvenseną, kuri padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir sąmoningai kurti sveikus santykius.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
tags: #priklausomybe #zmogui #ir #zema #saviverte