Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2015 m. sausio 1 d., aiškiai atskyrė socialinį darbą nuo kitų socialinių paslaugų sričių. Taip pat svarbu paminėti, kad atskiriama, jog socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai ir tik jie turi šią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Kas galidirbti socialiniu darbuotoju nustatoma įvairiais kvalifikacijos keliais: socialinio darbo kvalifikacinis laipsnis (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitas kvalifikacijas su socialinio darbuotojo kvalifikacija, arba įgijus kitas socialinių mokslų studijų srities kvalifikacijas ir išklausius bent 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinių darbuotojų rengiančioje aukštojoje mokykloje; taip pat laikomi atvejai, kai iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgyjamos kitos kvalifikacijos ir buvo baigta socialinio darbo studijų programa.
Nors kvalifikacijos šaltiniai išlieka įvairūs, svarbiausia - suprasti, kad socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas susijęs su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Paprasčiau tariant, siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga (plačiąja prasme) yra atsakinga už paslaugų kokybę. Neneigiama asmeninė socialinio darbuotojo atsakomybė už savo kompetenciją, tačiau atsakomybė už įstaigos paslaugų kokybę nėra perkeliama vien socialiniam darbuotojui.
Tačiau kaip ir anksčiau, socialiniai darbuotojai privalo tobulinti profesinę kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Naujovė ta, kad iš tų 16 val. tik 60 proc. turi būti įsivertinti pagal Departamento, aukštųjų mokyklų socialinio darbo programas, bei Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programas ar kitas Departamento ar Sozialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas programas. Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. iš 16 val. bent dalis turi būti įgyjama per supervizijas.
Profesinės kompetencijos tobulinimas neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Socialiniai darbuotojai įsivertina savo kompetencijų poreikius pagal skirtingas kompetencijų rūšis ir įvertina, kurios konkrečiai kompetencijos turi būti tobulinamos, kad būtų galima kuo geriau atlikti funkcijas ir padėti klientams. Po asmeninio įsivertinimo rekomenduojama aptarti rezultatus su vadovu ar kolega, siekiant išlaikyti objektyvumą ir nukreipti tobulinimą ten, kur labiausiai trūksta žinių ar įgūdžių. Įsivertinimai turėtų būti atliekami kartą per metus. Įstaigos turi numatyti biudžete lėšas socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio darbo esmė - gintis žmogų kaip individualybę, puoselėti jo teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas įtvirtina bendrąsias socialinio darbo nuostatas. Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalbą klientui ir nuolat kelia savo kvalifikaciją, atnaujina žinias ir jas pritaiko realioje veikloje. Jis siekia klientų gerovės, vertina jų interesus labiau negu savo, ir pasisako prieš diskriminaciją bei žmogiškai neteisingą elgesį.
Profesinėje veikloje socialinis darbuotojas pripažįsta visus asmenis, kuriems reikalinga pagalba, nepaisant jų amžiaus, lyties, tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų, odos spalvos ar kitų požymių. Jis siekia kompetentingai padėti klientui įveikti gyvenimo sunkumus, informuoja apie galimą pagalbą ir teikia išsamią informaciją apie teises ir pareigas. Nutraukia ryšius su klientu, kai visos galimybės buvo išnaudotos arba pagalba pasidarė nereikalinga. Socialines paslaugas teikiantys asmenys dažnai dirba komandoje su kitais socialinių paslaugų teikėjais ir socialinių darbuotojų asistentais. Svarbu bendradarbiauti su vietos savivaldos administracijos atstovais, teisėsaugos atstovais ir kitais partneriais, ypač rizikos grupių šeimos atvejais.
Socialinis pedagogas atstovauja vaikams, tačiau už mokyklos ribų padėti vaikams gali ir socialinis darbuotojas kartu su tėvais. Remiantis pateikta schema, svarbiausia - susikurti stiprią komandą, kuri padėtų pasiekti maksimalų rezultatą. Socialinio darbuotojo veiklą galima suskirstyti į sritis kaip subjektas, valdymas, priemonės, sąlygos, aplinka, kontrolė ir t.t. Gebėjimas analizuoti aplinką ir klientą, išsikelti darbo tikslus - būtini norint sėkmingai vykdyti veiklą. Kompetencijos apima žinias, įgūdžius ir vertybes, kurios leidžia profesionaliai taikyti žinias konkrečioje situacijoje ir spręsti iškylančias problemas.
Profesinės kompetencijos vystymas yra nuolatinis procesas: socialinis darbuotojas turi turėti aukštąjį išsilavinimą socialiniame darbe ar jam prilygintą, o kvalifikacijos kėlimas ir atestacijos taisyklių laikymasis užtikrina profesinį augimą. Socialinių darbuotojų rengimo centras (SDRC) organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursus ir bendradarbiauja su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, kad būtų įgyvendinami aktualūs programų poreikiai. 2001 m. pradėta vykdyti patikra ir atestavimas darbuotojams, neturintiems socialinio darbo išsilavinimo, bet dirbantiems praktiniame darbe. Supervizijos forma laikoma svarbia kompetencijų tobulinimo dalimi, teikiančia praktinę paramą profesionalioje veikloje.
Socialinio darbo tikslas - stiprinti socialinį funkcionavimą asmenims ir grupėms, remiantis jų teisėmis ir žmogaus orumo apsauga. Kompetencija apima sritį ir kokybę: srities dimensija apibrėžia, kurioje srityje socialinis darbuotojas yra kompetentingas, o kokybės dimensija - gebėjimą taikyti žinias ir įgūdžius praktikoje. Žinios yra kompetencijos dalis, tačiau vien žinių turėjimas nereiškia gebėjimo jas įgyvendinti. Svarbu integruoti asmenines savybes, požiūrį ir įgūdžius į profesinę veiklą, siekiant kokybiškos pagalbos teikimo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Darbo aplinkos vaidmuo - socialinio darbuotojo gebėjimas bendradarbiauti su komanda, planuoti paslaugas, telkti bendruomenės išteklius ir atlikti prevencinę veiklą. Priklausomai nuo įstaigos, socialinis darbuotojas gali atlikti įvairius vaidmenis: analizuoti socialinę situaciją, atlikti tyrimus, planuoti paslaugas ir pan. Svarbu, kad komandoje vyrautų pagarba žmogaus orumui ir sklandus tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti efektyvią pagalbą klientams.
Taip pat būtina paminėti, kad socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija, reikalaujanti nuolatinio tobulėjimo - plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos vystymas apima kryptis: funkcinių sistemų pažinimas, interakcija su asmeniu ir įvykių suvokimas, bei iniciavimas socialinės politikos pokyčiams. Ministro nustatytas kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašas reglamentuoja, kaip tobulinti kompetencijas, kokias formas priemones galima pasitelkti ir kaip vertinti pasiektą pažangą.
Ši profesinė kelionė reikalauja bendro požiūrio, kad tęstinis kvalifikacijos tobulinimas yra būtina ir privaloma socialinio darbuotojo profesionalumo sąlyga. Tarp disciplinas, kurios dažnai susijusios su socialinio darbo praktika, yra bendruomenės įtraukimas, prevencijos programos, ir bendradarbiavimas su kalbėjimo ir informavimo kompetencijomis turinčiais specialistais. Bendrosios gairės ir etikos normos padeda socialiniam darbuotojui išlikti ištikimam žmogaus teisėms ir orumui, tuo pat metu siekiant efektyvaus pagalbos teikimo klientams.
| Kompetencijų sritys | Rodyklė praktikoje | Vaidmuo organizacijoje |
|---|---|---|
| Analizė ir situacijos tyrimas | Ūkio, socialinių ir asmens situacijų analizė | Planavimas ir programų kūrimas |
| Interakcija su klientu | Individualius, grupinius ir bendruomeninius poreikius įvertinti | Paslaugų teikimas ir koordinavimas |
| Komandinė veikla | Bendradarbiavimas su psichologais, gydytojais, srities specialistais | Kompleksinių paslaugų teikimas |
Apibendrinant, socialinio darbuotojo profesinė kompetencija apima gebėjimą derinti žinias, įgūdžius ir vertybes, siekiant teikti kokybiškas paslaugas, atsižvelgiant į kliento teisės, orumo ir savirealizacijos poreikius. Tai procesas, kuriame nuolatinis mokymasis ir asmeninis tobulėjimas yra neatskiriami nuo įstaigos veiklos kokybės užtikrinimo.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #darbuotojo #kompetenciju #aprasas