Analizuojant esamą įmonių socialinės atsakomybės situaciją Lietuvoje, svarbu tampa tai, kad vis garsiau kalbama apie verslo etiką, vis dažniau nagrinėjamos socialiai atsakingo verslo idėjos. Nuo klausimų: "ar reikia?", "kokia iš to nauda?" pereinama, perimant Vakarų valstybių sėkmės patirtį, į kitą etapą, kur ieškoma atsakymo į klausimą "kaip?". Aktualu, kad vystosi naujas požiūris į tai, kokia turėtų būti XXI amžiaus sėkmingo verslo formulė.
Vis dažniau įmonės, šalia finansinių tikslų, daugiau dėmesio skiria aplinkai bei visuomenei. Toks verslo gestas nėra netikėtas, juk aplinka ir verslas glaudžiai susiję, verslo ilgalaikę sėkmę lemia gebėjimas harmoningai įsilieti į aplinką, pajausti visuomenės socialines nuotaikas. Ilgalaikė darni ekonomikos ir visuomenės plėtra - tai būtinybė, kurią turi užtikrinti pilietinės visuomenės atstovai, Vyriausybė, verslininkai.
Įmonių socialinės atsakomybės samprata ir evoliucija
Terminas, rekomenduojamas naudoti Lietuvos lingvistikos specialistų - "įmonių socialinė atsakomybė". Darbo aktualumą aktualizuoja tai, kad socialinė atsakomybė yra svarbi ne tam tikrai siaurai rinkos nišai, bet ir visoms įmonėms, visai visuomenei, kad nepriklausomai nuo įmonės kapitalo, dydžio, priklausomybės tam tikrai ūkio šakai ar veiklos pobūdžio, užsienio šalių praktikoje gausu pavyzdžių, kada įmonės veikia socialiai atsakingai.
Verslo socialinės atsakomybės mintis ima formuotis XIX - XX amžių sandūroje. XX a. pradžioje tarp Amerikos verslininkų ima plisti "tarnavimo" koncepcija, pagal kurią, be pelno siekimo, įmonės privalo turėti ir kitus tikslus. Šis: pirma- pati koncepcija nebuvo aiškiai įvardinta, trūksta konkretumo, neapibrėžiamas sąvokos turinys; antra- XX a. Šiajame dešimtmetyje susiklosto nepalanki ekonominė situacija, kuri sukelia pasaulinę ekonominę krizę (1929-1933 m.), tuo metu verslo uždaviniai yra ne "tarnavimas", ne pelno siekimas, bet išlikimas.
Svarbu išnagrinėti verslo socialinės atsakomybės sampratos ir reikšmingumo kaitą vadybos ir ekonomikos teorijų kontekste. Vystantis rinkos ūkiui galima pastebėti, kad keitėsi verslo funkcijų traktuotės. Šiau klausimai apie tokią atsakomybę jau gvildenami ir anglų klasikinės politinės ekonomijos atstovų darbuose. "Svarbiu įmonių socialinės atsakomybės tyrinėjimo etapu tapo suinteresuotosioms grupėms teorijos plėtra ir raida."
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Pasaulinis susitarimas (Global Compact) ir jo reikšmė
Taip pat įkurtas Nacionalinis atsakingo verslo tinklas, veikiantis kaip Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) tinklo dalis, kuris apima darbo sąlygas, kovos su korupcija, žmogaus teises, aplinkosaugos principus. Viešojo sektoriaus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai nuo 2004 metų dalyvauja Europos Komisijos įmonių socialinės atsakomybės (angl. CSR- Corporate Social Responsibility) plėtros darbo grupėje.
Pasaulyje vis svarbesnis tampa organizacijų socialinės atsakomybės klausimas, kai jos, laikydamosi įstatymų, tarptautinių susitarimų ir sutartų elgsenos normų, į savo veiklos vidinius procesus ir išorinius santykius savanoriškai integruoja socialinius, aplinkosaugos ir skaidraus verslo principus. JT dokumente Global Compact for Higher Education Institutions 2012 akcentuojamas socialinės pažangos atskaitomybės naudingumas aukštosioms mokykloms, pasireiškiantis tiek rengiant ataskaitą (vidinė nauda organizacijai), tiek viešai dalijantis informacija (išorinė nauda).
Tarptautiniai standartai ir gairės: ISO 26000
ISO 26000 - tai socialinės atsakomybės rekomendacijų standartas. Šis tarptautinis standartas nustato gaires, rekomendacijas apie socialinę atsakomybę užtikrinančius principus, socialinės atsakomybės pripažinimą, suinteresuotųjų šalių įtraukimą, pagrindines socialinės atsakomybės sritis, iššūkius ir būdus, kaip integruoti socialiai atsakingą elgesį visos organizacijos mastu. Šis tarptautinis standartas nėra vadybos sistemos standartas, jis neskirtas trečios šalies sertifikavimui. Šis standartas pateikia tik rekomendacijas, o ne reikalavimus.
ĮSA yra laikoma svarbiu konkurencingumo veiksniu. Taip pat įrodyta, kad ji yra naudinga įvairiais aspektais: rizikos valdymo, sąnaudų mažinimo, galimybių gauti kapitalo, ryšių su klientais, žmogiškųjų išteklių valdymo ir inovacinio pajėgumo.
ES ir JT vaidmuo ĮSA plėtroje
2011 m. Europos Komisijos ĮSA strategijoje įmonės raginamos diegti „socialinių, aplinkosaugos, etinių, žmogaus teisių ir vartotojų aspektų integravimo į verslo veiklą ir pagrindinę strategiją, glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, procedūras“. Nuo to laiko ES parodė savo įsipareigojimą palaikyti ĮSA, įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekti JT darnaus vystymosi tikslų, įskaitant: skelbti dokumentus, tokius kaip komunikatas „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“; priimti teisės aktus, tokius kaip Direktyva 2014/95/ES dėl didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo; remti tarptautines iniciatyvas, tokias kaip Tarptautinės darbo organizacijos principai, susijusias su tarptautinėmis įmonėmis ir socialine politika, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbą išsamaus patikrinimo srityje.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
ĮSA Lietuvoje: praktika ir iššūkiai
Lietuvoje, taip kaip ir visoje Europoje, populiarėja socialiai atsakingos veiklos idėjos. Vis daugiau mūsų šalies verslo atstovų, paveikti globalizacijos procesų, orientuoja savo veiklą ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės poreikius, atsakingai žiūri į žmogaus teises, aplinkos tausojimą, socialinį solidarumą ir sanglaudą.
Lietuvos ir užsienio valstybių patirtis įmonių socialinės atsakomybės srityje yra labai skirtinga. Užsienyje pagrindine socialinės atsakomybės varomąja jėga yra visuomenės, vartotojų spaudimas, o socialinės veiklos vykdymas Lietuvoje dažniausiai ateina ir yra skatinamas tarptautinių partnerių ar pirminių kompanijų. Lietuvos organizacijos dažniausiai vadovaujasi vidiniais- moraliniais poreikiais, ir tai tik įrodo, kad mūsų šalyje dar pilnai neveikia įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, kur pagrindiniu socialiai atsakingos veiklos impulsu yra atsakas į atsakingų vartotojų reikalavimus.
Įmonių socialinė atsakomybė reiškia, kad įmonės prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir jų poveikį visuomenei. Ji apima darbo sąlygas ir darbo normas, asociacijų laisvę, darbuotojų gerovę, nediskriminavimą ir lyčių pusiausvyrą, suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, žmogaus teises, žalos aplinkai prevenciją, įskaitant išmetamo teršalų kiekio ir taršos mažinimą, ir kovą su kyšininkavimu bei korupcija.
Praktiniai pavyzdžiai ir gerosios praktikos diegimas
Bendrovė, kurios veiklos istorija siekia daugiau nei 60 metų, atsakingai vysto verslą. Suprasdama užsakovų, visuomenės, akcininkų, darbuotojų lūkesčius ir savo atsakomybę, Bendrovė siekia savo veikloje atrasti darnius sprendimus, apjungiančius aplinkosauginius, socialinius bei ekonominius aspektus. Bendrovė palaiko ryšius su vietos bendruomenėmis, kuriose veikia įmonės padaliniai. AB „Detonas“ tvarumą supranta kaip atsakingą, ilgalaikę vertę kuriantį veiklos principą, apimantį darbuotojų saugą ir gerovę, poveikio aplinkai mažinimą, skaidrią valdyseną bei atsakingą santykį su klientais ir bendruomenėmis.
UAB „Kvalitetas“ sukaupęs didžiulę patirtį įmonių socialinės atsakomybės srityje, ISO 26000 standarto reikalavimų diegime. UAB „Kvalitetas“ parengė šiuos strateginius ĮSA dokumentus valstybės mastu: įmonių socialinės atsakomybės gaires valstybės valdomoms ir biržoje listinguojamoms įmonėms, atliko ĮSA pažangos Lietuvoje vertinimą. Įdiegėme daugiau kaip 10-yje Lietuvos organizacijų integruotą ISO 14001 ir ISO 26000 sistemą. Esame socialiai atsakinga įmonė, sertifikavusi savo veiklą socialinės atsakomybės standartu SA 8000.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Tyrimai ir vertinimai: kaip suprantama ĮSA Baltijos šalyse
Pasaulio bankas tyrė Lietuvos Latvijos bei Estijos verslo įmonių vadovų nuomonę apie ĮSA ir apie tai, kaip ĮSA įgyvendinama praktiškai. Estijoje apklausta 80 įmonių, Latvijoje - 83, Lietuvoje- 80. Klausimai buvo užduodami interviu metu, kompanijų vadovams. Apibendrinus gautus rezultatus, matyti, kad visų trijų šalių įmonės socialiai atsakingą veiklą suvokia skirtingai (žr. 1 pav. ). Estijoje ir Lietuvoje socialiai atsakinga įmonių veikla suprantama kaip etiškas elgesys.
Ataskaitingumas, aukštosios mokyklos ir socialinė atskaitomybė
Reikia pažymėti, kad K. Straipsnyje nagrinėjami socialinės atsakomybės ir atskaitomybės klausimai aukštojo mokslo institucijose (AMI). AMI socialinė atsakomybė, palyginti su verslu, yra dviguba. Pirmasis atsakomybės lygis yra bendras visoms organizacijoms ir apima socialinę, aplinkosauginę bei ekonominės veiklos dimensijas. Antrasis atsakomybės lygis būdingas mokymo institucijoms, nes čia rengiami atsakingi piliečiai, formuojamos būsimų specialistų nuostatos ir gebėjimai profesinėje veikloje vadovautis JT Pasaulinio susitarimo principais.
Siekiant šių sudėtingų AMI tikslų, socialinė atskaitomybė yra reikšminga priemonė, parodanti praktinius veiksmus ir mokyklų pasiektą pažangą įgyvendinant 10 vystymosi principų ir prisidedant prie Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslų pasiekimo. Tačiau Lietuvoje AMI socialinė atskaitomybė nagrinėjama retai; ataskaitas galima rengti pagal įvairias JT, ES ir Lietuvos institucijų rekomendacijas, tačiau nėra bendrų nuostatų dėl socialinės atskaitomybės aukštosioms mokykloms; šis klausimas ištirtas nepakankamai.
„Aktualusis interviu“: Ar „valstiečiams“ rūpi Kinijos klausimas ir kaip jie spręs demografinę krizę?
ĮSA kaip įrankis konkurencinei pozicijai gerinti
Ar gali socialiai atsakinga įmonės veikla lemti suinteresuotųjų pusių sprendimus? ĮSA - instrumentas teikiantis pranašumą konkurencinėje kovoje? Kaip organizacijos vertina tokias iniciatyvas? Priešingai nei teisinė atsakomybė, socialinė atsakomybė remiasi savanorišku organizacijos atsiliepimu ir prisiėmimu pareigos spręsti tam tikras socialines problemas. Socialinė organizacijos atsakomybė turi tendenciją didėti. Šio, vartotojų teisės, aplinkos apsaugos ir kt. Šiau realiai verslo socialinis funkcijas klausimas nagrinėjamas jau anglų klasikinės politinės ekonomijos atstovų darbuose.
Verslo bendruomenės raginamos viešai demonstruoti savo įsipareigojimą remti tvarų vystymąsi, ekonominį augimą ir kurti daugiau geresnių darbo vietų bei labiau įsipareigoti palaikyti įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotomis šalimis. Šiaurės reikalingi aktyvūs verslininkai, teigiamas požiūris į verslumą, pasitikėjimas verslu. Šia verslo atstovus būti atsakingus už savo veiksmus. Įmonė yra atsakinga už kiekvieną savo veiksmą, tai ir yra socialinė atsakomybė, tai veikia žmones jų bendruomenes ir aplinką.
Tyrimų metodologija ir šaltiniai
Darbo tikslas. Teorinėje darbo dalyje naudojami šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė (Lietuvos ir užsienio autoriai), antrinių dokumentų (straipsnių, internetinių šaltinių) analizė, statistinių duomenų analizė, atliktų tyrimų, teisinis dokumentų, projektų apžvalga. Nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių autorių mintys, pasisakymai apie socialiai atsakingas įmones.
Didelis indėlis į mokslą, nagrinėjant įmonių kultūrą, etiką, socialinę atsakomybę, yra įneštas profesoriaus Valdo Pruskaus. Jo knyga "Verslo etika. Laiko iššūkiai ir atsako galimybės" buvo remiamasi rašant darbą. Verslo etikos srityje taip pat gilinasi ir profesorė Nijolė Vasiljevienė, knygos "Verslo etika ir elgesio kodeksai" mintimis remtasi siekiant darbo tikslo, atliekant tyrimą.
| Temos | Šaltiniai / praktika |
|---|---|
| Pasaulinis susitarimas / Global Compact | Nacionalinis atsakingo verslo tinklas, JT rekomendacijos |
| ISO 26000 | Tarptautinis standartas, rekomendacijos, UAB „Kvalitetas“ diegimo patirtis |
| ES gairės ir direktyvos | 2011 m. ĮSA strategija, Direktyva 2014/95/ES |
| Praktiniai pavyzdžiai Lietuvoje | AB „Detonas“, ilgametės bendrovės, viešos iniciatyvos |
Įmonių socialinė atsakomybė kaip sąvoka ir praktika toliau vystosi, o Pasaulinio susitarimo ir kitų tarptautinių iniciatyvų vaidmuo yra esminis skatinant organizacijas integruoti socialinius ir aplinkosaugos principus į savo veiklą. ĮSA diegimas reikalauja tiek politinės valios, tiek verslo iniciatyvos ir visuomenės įsitraukimo.
tags: #kokia #yra #pasaulinio #susitarimo #reiksme #imoniu