Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra gerai žinomas reiškinys visoje Europos Sąjungoje (ES). „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. ES moterys uždirbo 12 proc. mažiau nei vyrai, tai reiškia, kad moterys uždirbo tik 88 eurus už kiekvienus 100 eurų, kuriuos uždirbo vyrai. Nepaisant to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad ES skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijų dydžių yra dar didesnis nei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai. Kai kuriose šalyse vyrų ir moterų pensijos skiriasi daugiau nei 30 proc. Taigi, kaip atrodo pensijų atotrūkis ES?
Lyčių atlyginimų skirtumas ES valstybėse
Pensijų atotrūkis ES šalyse
Labiausiai vyrų ir moterų pensijos skiriasi Nyderlanduose ir Austrijoje, kur vyrai gauna vidutiniškai 36 proc. daugiau nei moterys. 33 proc. didesnės nei moterų vyrų pensijos yra Liuksemburge, o 31 proc. - Belgijoje ir Airijoje.
Mažiausius skirtumus tarp abiejų lyčių pensijų galima užfiksuoti Estijoje, kur skirtumas yra vos 6 proc. Ne ką labiau nuo jos atsilieka ir Slovakija, kur moterų ir vyrų pensijos skiriasi 8 proc. 10 proc. pensijų dydis skiriasi Danijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje.
Tiesa, Lietuva šiame sąraše taip pat patenka tarp šalių, kurios fiksuoja vienus mažiausių pensijų dydžių skirtumų tarp lyčių ES. Lietuvoje vyrų pensijos vidutiniškai 12 proc. didesnės nei moterų.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Pensijų skirtumai ES šalyse
Situacija Lietuvoje
Situaciją Lietuvoje apžvelgusi Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė dr. Jurgita Butkevičienė pasidalijo prieš kelis metus pasirodžiusiu „Eurostat“ tyrimu, kuris parodė, kad vyresnės nei 65 metų moterys Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai gaudavo 29 proc. mažesnę pensiją nei vyrai. Atitinkamai Lietuvoje moterų pensijos buvo vidutiniškai 13,2 proc. mažesnės nei vyrų.
„Vis dėlto laikui bėgant lyčių pensijų skirtumas mažėja - palyginti su 2010 m. (kai skirtumas siekė 34 proc.), dabar jis sumažėjo beveik 5 procentiniais punktais“, - kiek anksčiau su naujienų portalu tv3.lt dalijosi J. Butkevičienė. Pasak jos, gilesnių tyrimų nagrinėjančių pensijų dydžių skirtumus pagal lytį Lietuvoje nėra, o juos atlikti yra labai sudėtinga.
„Tokie tyrimai reikalauja ne tik kiekybinių analizių, bet ir giluminių, išsamių kokybinių tyrimų, įvairių atvejų bei scenarijų analizės, o tokie tyrimai yra brangūs ir jiems atlikti reikalinga solidi mokslinė kompetencija“, - atkreipė dėmesį VU mokslininkė.
„Sodros“ duomenimis, 2025 m. kovą vyrų, turinčių būtinąjį stažą senatvės pensija siekė 793 eurus, moterų - 675 eurus. Tai reiškia, kad pensijų skirtumas tarp lyčių tuo metu siekė apie 15 proc.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Visgi svarbu pabrėžti, kad moterų pensijos yra pastebimai mažesnės, tačiau jų gyvenimo trukmė ilgesnė. Tai reiškia, kad dėl trumpesnės gyvenimo trukmės vyrams pensijos paprastai mokamos trumpesnį laikotarpį, o moterys jas gauna ilgiau ir galutiniame rezultate per visą pensijos laikotarpį gali gauti didesnę bendrą išmokų sumą.
Motinystės įtaka pensijų atotrūkiui
Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių atotrūkį tarp pensijų dydžių, yra motinystė. J. Butkevičienė pastebi, kad šį skirtumą daugiausia lemia pertraukos darbo karjeroje ir mažesnės viso gyvenimo pajamos.
„Dabartinės pensijų sistemos ir sutuoktinių finansiniai sprendimai dažnai neatsižvelgia į vaikų priežiūros pareigas, kurias daugiausia prisiima moterys, todėl šios atsakomybės dar labiau gilina ekonominę nelygybę. Tai rodo būtinybę reformuoti pensijų sistemas taip, kad jos pripažintų ir tinkamai kompensuotų šias priežiūros funkcijas, finansiškai nebausdamos motinų. Kadangi motinystė tampa vienu iš veiksnių, lemiančių pensijų nelygybę, todėl socialinė politika turėtų ne tik skatinti vaikų auginimą, bet ir mažinti ekonominius nuostolius, kuriuos patiria moterys, užtikrinant jų orų ir saugų gyvenimą senatvėje“, - pažymėjo VU dėstytoja.
Manheimo (Vokietija) universiteto profesorė Alexandra Niessen-Ruenzi pabrėžė, kad atotrūkis tarp lyčių labiausiai padidėja tada, kai moteris sukuria šeimą. Ji pastebėjo, kad sukūrę šeimą daugelis moterų sumažina darbo valandas, kad galėtų rūpintis vaikais, o tai paprastai lemia mažesnį darbo užmokestį, o vėliau - ir pensiją.
„Motinystė ir sutrumpintas darbo laikas mažina tiek dabartines pajamas, tiek vėlesnes pensijas. Dėl to moterys gauna mažesnes pajamas per visą gyvenimą ir turi trumpesnę karjerą, o taip pat turi mažiau disponuojamų pajamų, kurias galėtų investuoti į privačias pensijas“, - pridūrė ji.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Profesorė taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtumai tarp šalių atspindi ten vyraujančius stereotipinius lyčių vaidmenų modelius, susijusius su priežiūros darbu ir namų ūkio pareigomis. „Konservatyviose valstybėse, tokiose kaip Vokietija, moterys dažnai dirba ne visą darbo dieną, ilgam nutraukia karjerą ir bendrai moka už namų ūkio išlaidas, o visa tai didina šį atotrūkį“, - pastebėjo ji.
Priešingai, Šiaurės ir kai kurios Vidurio bei Rytų Europos šalys paprastai pasižymi daug mažesniais lyčių pensijų skirtumais. „Šiose šalyse moterų darbo istorija paprastai labiau primena vyrų, vaikų priežiūros paslaugos yra plačiai prieinamos, o pensijų sistemos apima daugiau perskirstymo elementų arba kreditų už priežiūros metus“, - aiškino A. Niessen-Ruenzi.
Pokyčiai bėgant metams
Visgi stebint ilgalaikius pokyčius galima matyti, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų ES yra reikšmingai sumažėjęs. Pavyzdžiui, vidutinis vyrų ir moterų pensijų skirtumas Europos šalyse sumažėjo nuo 28 proc. 2007 m. iki 22 proc. 2024 m.
Didžiausias atotrūkio sumažėjimas buvo užfiksuotas Slovėnijoje (18,6 proc.), Vokietijoje (17 proc.) ir Graikijoje (15,4 proc.), kur per šiuos 17 metų skirtumas sumažėjo daugiau nei 15 proc. Tuo metu Norvegijoje, Portugalijoje, Turkijoje ir Liuksemburge skirtumas tarp moterų ir vyrų pensijų taip pat sumažėjo daugiau 10 proc.
Tik trijose valstybėse - Austrijoje, Estijoje ir Belgijoje - pensijų dydžių skirtumas padidėjo 2 proc. Visose kitose šalyse šis skirtumas sumažėjo, nors kai kuriais atvejais pokytis buvo labai nedidelis. Lietuvoje per 17 metų skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijų sumažėjo 4,5 proc.
EBPO pažymi, kad daugelyje šalių pensijų dydžių skirtumai mažėja dėl darbo rinkoje smarkiai mažėjančių skirtumų tarp vyrų ir moterų. Visgi, kad šie pokyčiai dar labiau atsispindėtų mažesniame pensijų atotrūkyje, tam prireiks laiko.
Istoriniai veiksniai
Salerno (Italija) universiteto profesorius Antonio Abatemarco pažymėjo, kad paprastai tokie skirtumai kyla iš ilgalaikių nelygybių, kurios kaupiasi per moterų darbinį gyvenimą ir atspindi darbo rinkų, šeimos politikos ir pensijų sistemos struktūros sąveiką.
„Todėl šis atotrūkis nėra pavienis reiškinys, bet trijų tarpusavyje susijusių struktūrinių veiksnių rezultatas“, - pastebėjo jis.
Profesorius paaiškino, daugelyje Europos šalių, ypač Pietų ir Rytų Europoje, moterų dalyvavimas darbo rinkoje istoriškai atsiliko nuo vyrų ir dažnai vyko neoficialiuose sektoriuose, kur nebuvo mokami pensijų įmokos. Tokios veiklos kaip namų ūkio paslaugos išlieka daugiausia neoficialios ir jose vyrauja moterys, o tai reiškia, kad per maži darbo metai gali nesuteikti teisės į pensiją.
Kitaip tariant, istoriškai moterys dažnai praleisdavo savo darbingą amžių prižiūrėdamos namus ir vaikus, todėl nesukaupdavo pensijos. Tačiau viena iš to priežasčių, anot profesoriaus, yra negrįžimas į darbo rinką.
Pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Vokietija ar Austrija moterys, grįžusios iš motinystės atostogų, dažnai pereina dirbti ne visą darbo dieną, dėl to gauna mažesnes pajamas, moka mažesnes įmokas.
Pensijų pokyčiai Lietuvoje 2026 m.
2026 m. pensijos Lietuvoje didėja apie 10-12 proc. Vidutinė senatvės pensija turėtų kilti 80 eurų iki 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - apie 90 eurų iki 810 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis šiemet yra 46,46 euro (pernai - 42,29 euro). Nuo 2026 m. valstybinės pensijos didėja nuo 73,62 euro iki 74,28 euro.
Šiemet padidėjo ir baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka siekia 74 eurus vietoje 70 eurų, šalpos pensijų bazė - 261 eurą vietoje 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - 219 eurų vietoj 208 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis - 233 eurus vietoje 221 euro. Dėl to, pvz., vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 m. padidėjo iki 814 eurų (buvo 770 eurų), vaiko pinigai - iki 129,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui - iki 205,7 euro.
Keičiantis vidutiniam darbo užmokesčiui, keičiasi ir su juo susietų kai kurių „Sodros“ išmokų dydžiai.
Pensijų kaupimas: ką reikia žinoti?
Artėjantys pokyčiai antroje pensijų pakopoje suteiks daugiau laisvės apsispręsti dėl savo kaupimo. Svarbu prisiminti, kad šiemet tvarka dar nesikeičia, o visi sprendimai bus priimami tik nuo 2026 m. Jeigu šiandien žmogus jau kaupia, šiais metais nieko daryti nereikia. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos bus galima apsispręsti: tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti.
Jeigu žmogus dar nekaupia ir niekada nedalyvavo pensijų kaupime, 2026 metų sausį jis gaus individualų kvietimą prisijungti prie kaupimo. Tai bus informacinis pranešimas. Jeigu žmogus nuspręs nedalyvauti pensijų kaupime, jokių veiksmų atlikti nereikės. Žmogus nebus automatiškai įtraukiamas į kaupimą.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. ta lėšų dalis, kuri buvo pervesta iš valstybės biudžeto ir iš „Sodros“ įmokų, bus grąžinta į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais. asmens įmokos kartu su investiciniu rezultatu bus pervestos į žmogaus banko sąskaitą. Šiai išmokai nebus taikomi papildomi mokesčiai ar atskaitymai.
Šiuo metu rengiama atnaujinta prognozuojamos pensijos skaičiuoklė.
Gavus „Sodros“ vardu siųstą laišką ar žinutę, kurioje prašoma paspausti aktyvią nuorodą, suvesti banko ar elektroninio parašo duomenis, pateikti kortelės informaciją ar skubiai patvirtinti kokią nors operaciją, reikia išlikti budriam - „Sodra“ nesiunčia tokio turinio laiškų. Oficialus „Sodros“ adresas yra sodra.lt.