Socialinių įmonių atsiradimo istorija ir raida

Socialinė ekonomika - tai ypatinga ekonominės veiklos forma, grindžiama bendruomenių susitelkimu ir socialinės atsakomybės principais. Ji žengia į Lietuvą kaip nauja ekonominė sistema, kuri grindžiama švietimu, ryšiais ir bendruomenių vienijimusi, siekiant patenkinti socialinius poreikius ten, kur nei liberali rinka, nei valstybė, nei labdaros organizacijos jų negali visiškai patenkinti.

Socialinės ekonomikos samprata ir pagrindinės formos

Europoje socialinė ekonomika apima juridines formas, tokias kaip kooperatyvai (žemės ūkio, kredito unijos ir kt.), savitarpio paramos organizacijos (savidraudos bendrijos), asociacijos, fondai ir socialinės įmonės. Taip pat socialinės ekonomikos ekosistemai priskiriamos organizacijos, kurios įgalina šią ekonomiką veikti, - federacijos, konsorciumai, paramos struktūros, socialinės ekonomikos įmonių tinklai ir kai kurios nevyriausybinės organizacijos (NVO), veikiančios pagal socialinės ekonomikos chartijos principus.

Socialinė ekonomika pasižymi sprendimų autonomija bei laisva naryste. Labiausiai vyraujanti nuosavybės forma - kooperatinė nuosavybė, o veiklos principas - solidaraus dalinimosi ekonomika ir socialinių inovacijų kūrimas. Socialinis verslas, kuris yra socialinės ekonomikos dalis, paprastai sudaro apie 10 proc. socialinės ekonomikos rinkos, tačiau turi uždarą vidinę narystę ir vykdo pasirinktą socialinę veiklą.

Socialinės ekonomikos istorija ir plėtra pasaulyje

Socialinė ekonomika turi gilias tradicijas Šiaurės Amerikoje, Anglijoje, taip pat Europos Sąjungos šalyse, ypač pietinėse ES valstybėse. Jau nuo XX a. socialinė ekonomika veikė kaip reikšmingas ekonomikos sektorius, kuris sudarė apie 10 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Skirtingai nuo liberalių ir viešųjų ekonomikos sektorių, socialinė ekonomika beveik nepatyrė krizių ir stabiliai augo, dėl ko socialinės ekonomikos modeliai ir praktikos imti diegti ir Lietuvoje. Socialinės ekonomikos populiarinimo priemonėmis tapo specialūs tinklaraščiai bei mokymai, kurie stiprina švietimą ir sąmoningumą apie šios ekonomikos svarbą.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Socialinių įmonių vystymasis Lietuvoje

Lietuvoje socialinė ekonomika yra nauja, bet sparčiai besivystanti sritis, įkūnijanti gerąsias užsienio praktikų patirtis. Lietuvoje pradėta taikyti nauja socialinės ekonomikos rinkos infrastruktūra, kurios pagrindą sudaro organizacijos kaip Socialinės ekonomikos institutas, Socialinė birža ir Socialinės ekonomikos skatinimo taryba.

Naujoji socialinės ekonomikos specifika Lietuvoje remiasi socialinės demokratijos principais, kurie įgyvendinami rato principu veikiančiu valdymu - tai yra visi yra atsakingi vieni kitiems, skatindami visuomenės dalyvavimą ir skaidrumą.

Socialinės ekonomikos administravimo institucijos užtikrina veiklą per socialinės ekonomikos dalyvių registrą SOCIALTOP.LT, kuris fiksuoja socialinės atsakomybės lygį ir vienija ekonomikos subjektus, deklaruojančius socialinius tikslus.

Socialinė ekonomika ir socialinis verslas

Socialinis verslas yra viena iš socialinės ekonomikos dalių, naudojanti verslo modelius, tačiau skirta ne vien pelno siekimui, o socialiniams tikslams. Socialinio verslo pajamos dažniausiai gaunamos iš ekonominės veiklos, o pelnas yra reinvestuojamas socialinių tikslų įgyvendinimui. Nors socialinis verslas veikia pagal verslo principus, jis privalo atitikti socialinės atsakomybės reikalavimus ir veikti kartu su socialinės ekonomikos infrastruktūra.

Socialiniam verslui būdinga uždara vidinė narystė, o socialinė ekonomika skatina atvirą bendradarbiavimą ir demokratinę kontrolę, apjungdama skirtingas organizacijas ir sektorius.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Socialinės ekonomikos principai ir vertybės

Pagrindiniai socialinės ekonomikos veiklos principai yra socialinė atsakomybė, demokratija ir solidarus dalijimasis. Socialinė ekonomika skatina atsakingą vartojimą, sąmoningą pirkimą, mainus ir taupymą. Ji veikia per vartotojų platformas ir socialinius ryšius, sudarant sąlygas laisvai konkuruoti ir dalyvauti ekonomikoje visiems rinkos dalyviams vienodomis sąlygomis.

Socialinė ekonomika yra grindžiama Europos asociacijos „Social Economy Europ“ Chartijos principais ir socialinių inovacijų, kurios numato naujus metodus spręsti socialines problemas per tarpsektorinį bendradarbiavimą ir piliečių įgalinimą.

Socialinių inovacijų reikšmė socialinėje ekonomikoje

Socialinės inovacijos (SI) - tai naujos idėjos, metodai ir modeliai, kurie suteikia galimybę spręsti socialines problemas. Šios inovacijos skatina bendradarbiavimą tarp visuomenės grupių, dalyvavimą, prisitaikymą prie vietos aplinkybių ir individualių poreikių tenkinimą. SI funkcija socialinėje ekonomikoje yra itin svarbi, nes būtent socialinės ekonomikos sektorius kuria novatoriškus sprendimus bendrojo gėrio labui.

Socialinės biržos inovacija - naujas žingsnis socialinėje ekonomikoje

Socialinė birža - tai inovatyvus socialinės ekonomikos rinkos elementas, veikiantis pagal bendruomenės nustatytas taisykles. Ji sujungia socialinės pagalbos teikėjus ir paramos gavėjus per vartotojų platformą, remiasi solidaraus dalinimosi ekonominiu modeliu, kuris numato lėšų skyrimą socialiniams tikslams.

Socialinė birža iš esmės yra nauja sistema, kuri siekia sisteminių socialinių pokyčių ir tampa svarbiu įrankiu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES socialinės ekonomikos rinkoje.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Socialinių mainų teorija: apibrėžimas ir pavyzdžiai (per 3 minutes)

Socialinės ekonomikos vaidmuo visuomenėje ir ekonomikoje

Socialinė ekonomika vaidina svarbų vaidmenį stiprinant pilietinę visuomenę, nes jos dalyviai artimiau pažįsta ir reaguoja į socialinius poreikius, kuria aukštos kokybės darbo vietas ir skatina vietinį bei regioninį vystymąsi. Socialinė ekonomika skatina socialinio dialogo vystymąsi, kviesdama socialinius partnerius dalyvauti strateginiame planavime ir socialinėje atsakomybėje.

Daugelis komunikacijos ir veiklos efektyvumo trukdžių kyla dėl informacijos sklaidymo spragų, kurias sprendžia tokios iniciatyvos kaip „Apvalusis socialinės ekonomikos stalas“ bei mokymai, propaguojantys socialinės ekonomikos vertybes ir infrastruktūrą.

Socialinės ekonomikos tendencijos ir ateities perspektyvos

Tendencija Aprašymas
Socialinės įmonės pažeidžiamiems asmenims Socialinės įmonės kuriamos neįgaliesiems, jaunimui ir socialiai pažeidžiamiems asmenims - viena sparčiausiai augančių socialinės ekonomikos sričių Lietuvoje.
Socialinės biržos plėtra Socialinė birža tampa pagrindiniu infrastruktūros elementu, skatindama socialinių inovacijų diegimą ir socialinės atsakomybės didinimą.
Socialinis verslas Plėtojami socialinio verslo modeliai, kurie papildomai integruojasi į socialinės ekonomikos infrastruktūrą, siekdami didesnio tvarumo.
Švietimas ir bendradarbiavimas Užtikrinama socialinės ekonomikos populiarinimo strategija, organizuojami mokymai ir renginiai, skatinantys bendradarbiavimą tarp sektorių.

Socialinė ekonomika Lietuvoje remiasi pasaulinėmis gerosiomis praktikomis, tokios kaip Kanados apskritasis socialinės ekonomikos stalas, Ispanijos socialinės ekonomikos įstatymai ir Pietų Amerikos solidarus dalinimosi ekonomikos modelis. Įgyvendindama šiuos principus ir struktūras, Lietuva žengia į naują socialinės ekonomikos erą.

tags: #kaip #atsirado #socialines #imones