Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai reikalavimai, taikomi projektuojant, statant ar rekonstruojant pastatus, kad juose galėtų laisvai ir saugiai judėti žmonės su negalia. Remiamasi įstatyminiais nuostatais, jų taikymo praktika ir ekspertų komentarais, pateikiami konkrečiai aktualūs pavyzdžiai bei pasiūlymai projektų vadovams ir savivaldybėms.
Teisiniai pagrindai ir projekto rengimo etapai
Kai rengiamas šio straipsnio 1 dalies nuorodų statinio projektas, statinio projektas turi būti parengtas dviem etapais: pirmiausia - projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau - techninis darbo projektas. Kai statinio projektas rengiamas vienu etapu arba kai statybą leidžiančio dokumento nereikia, projektas gali būti rengiamas vienu etapu, kuris atitinka abu rengimo etapus ir jiems taikomus reikalavimus. Specialieji paveldosaugos, saugomos teritorijos, architektūros reikalavimai ir jų paskelbimas Infostatyba užtikrina sklandų procesą bei viešą prieigą prie informacijos.
Statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, galiojusius projektavimo bei statybos pradžios metu. Jei taikomi specialieji reikalavimai (paveldosaugos, saugomos teritorijos, architektūriniai reikalavimai), jie įtvirtinami ir derinami su atitinkamomis institucijomis; jų paskelbimas vyksta Infostatyba.
Specialieji reikalavimai ir jų derinimas
Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai nagrinėjami ir, kai reikia, siūloma keisti institucijoms per savivaldybės vyriausiojo architekto tarnybas. Jei reikia, suderinimai užtrunka, o galutinis sprendimas gali būti išduotas per komisijų nustatytą laiką.
Viešai paskelbtų specialiųjų reikalavimų paskirtis - informuoti visuomenę ir užtikrinti atitiktį teisės aktams, o tuo pačiu metu įtraukti savivaldybių architektus į proceso eigą. Jei derinimas nepavyksta, ginčas perduodamas spręsti specialiai įgaliotos komisijos.
Taip pat skaitykite: Pensininko pajamos iš nuomos: ar reikia mokėti mokesčius?
Projektavimo praktika: universalus dizainas ir įgaliotų žmonių atsiliepimai
NT įstatymas įpareigoja pritaikyti projektus pagal žmonių su negalia poreikius. Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) įgaliota Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija dalyvauja statinių užbaigimo komisijose ir atlieka pastatų atitikties patikrinimus. Jie tikrina, ar pastatas atitinka pradinio projekto reikalavimus.
Miesto teritorijose turi būti įrengiami būtini aptarnavimo objektai, kad žmonės su negalia galėtų naudotis jais netoli gyvenamųjų vietų. Tie patys reikalavimai galioja ir negyvenamosioms, tačiau svarbioms erdvėms. Universalus dizainas turi būti realiai įgyvendinamas, o ne tik formalus ženklas - klaidos dažnai pastebimos tada, kai jau sunku keisti esamą situaciją.
Praktiniai pavyzdžiai ir patarimai projektavimo komandoms
Pavyzdžiai iš vidaus rodo, kad kai projektui trūksta informacijos apie įvažas, liftais ar tualetais neįgaliesiems, kelia klausimų vyr. architektui ar projektų vadovei. Svarbu įtraukti negalią turinčius atstovus nuo pradžios iki pabaigos projektavimo proceso.
Patalpų pritaikymo trūkumai gali būti išspręsti su laikinais sprendimais, o vėliau - su nuosekliais ir kokybiškais techniniais projektais. Svarbiausia - užtikrinti, kad įvažai, durys, liftai ar keltuvai būtų pritaikyti įvairių negalių žmonėms, o ne tik vienai tikslinei grupei.
Profesinės diskusijos ir visuomenės įsitraukimas
Projektavimo viešumas ir galimybė visuomenei teikti pastabas padeda užkirsti kelią neatitikimų gimimui. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, savivaldybių vadovai ir kitos institucijos gali būti įtrauktos į proceso stebėjimą, o negalią turintys žmonės turi būti skatinami aktyviai dalyvauti projekto viešumuose svarstymuose.
Taip pat skaitykite: reikalavimai globos namų patalpoms ir mitybai
Tarpdisciplininiai aspektai: higiena, gaisro sauga, erdvių išplanavimas
Projektavimas turi atsižvelgti į higienos normas, gaisrinės saugos reikalavimus, situacijas evakuacijoje ir pagrindinius lankytojų srautus. Erdvės turi būti tokių dydžių, kad būtų galimybė savarankiškai patekti, judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis bei pagalbinėmis patalpomis.
Ką svarbu žinoti savivaldybių atstovams ir projektuotojams?
Reikšminga - nuoseklus dialogas tarp projektuotojų, savivaldybės, NRD ir negalią turinčių žmonių atstovų. Turėtų būti atliekama nuolatinė projektų stebėsena ir viešas jų viešinimas, kad būtų galima laiku išspręsti galimus trūkumus. Taip pat svarbu įtraukti į procesą skirtingas bendruomenės grupes, įskaitant mokyklų, gydymo įstaigų ir kultūros paveldą turinčius objektus.
Rinktinės rekomendacijos projektų vadovams
- Įtraukti žmonių su negalia atstovus į pradinių projektinių pasiūlymų kūrimą ir jų peržiūrą.
- Užtikrinti realų prieinamumą: liftai ar keltuvai, įvažos, tualetai ir patekimai į visus aukštus.
- Konsultuotis su savivaldybės architektu ir NRD atstovais dėl specialiųjų reikalavimų įgyvendinimo.
- Viešinti projektinius pasiūlymus visuose savivaldybių portaluose ir užtikrinti, kad visuomenė galėtų teikti pastabas.
- Sudaryti laiką, per kurį gali būti išspręstos derinimo problemos, ir užtikrinti jų įgyvendinimą iki projekto pabaigos.
Projektavimo patvirtinimo ir įgyvendinimo pavyzdžiai
Literatų g. 8 Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai priklausantis pastatas buvo rekonstruojamas; pradžioje buvo nuspręsta netaikyti prieigos priemonių žmonėms su negalia, bet vėliau nuomonės pasikeitė. Nuo tada buvo įrengtas lifto tipo keltuvas, platintos durys, įrengti neįgaliesiems pritaikyti sanitariniai mazgai. Projekto rengėjai su savivaldybės ir NRD atstovais diskutavo ir pasiekė sprendimą, jog rekonstrukcija turi būti pritaikyta visiems.
Sklandus procesas taip pat priklauso nuo nuoseklaus projekto viešinimo ir visuomenės įsitraukimo. Pilaitės rajone ir kitose vietovėse buvo pastebėta, kad keltuvai neatitinka reikalavimų arba trūksta informacijos apie pritaikymą, todėl buvo pareikšti prašymai, o projektai koreguojami atsižvelgiant į negalią turinčių žmonių atsiliepimus.
Svarbiausia, kad universali aplinka - tai ne tik teisės aktų laikymasis, bet ir socialinis įsipareigojimas: žmonės su negalia turi turėti teisę patekti į bet kurį pastatą, naudotis jo patalpomis ir būti nepriklausomi nuo pagalbos.
Taip pat skaitykite: Ar priklauso subsidija remontui, jei patalpos nuomojamos pagal panaudos sutartį?
Architektai ir projektavimo komandos turi siekti įtraukti ne tik pritaikymo sprendimus, bet ir nuoseklų pasitikėjimą visuomenei, kad ateities pastatai (ir ne tik kultūros objektai) būtų patogūs visiems gyventojams.
tags: #projektuoti #patalpas #neigaliesiems