Psichikos ligos yra sudėtinga ir daugialypė problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Psichikos ligos - tai įvairios būklės, turinčios įtakos žmogaus emocinei, psichologinei ir socialinei gerovei.
Diagnostika, prieinamumas ir pirmo lygio paslaugos
Didžiausioje ir plačiausią psichiatrijos paslaugų spektrą Lietuvoje siūlančioje ligoninėje teikiama pagalba visais įmanomais psichikos ligos periodais: tiek pirmą kartą pasireiškus simptomams ir siekiant nustatyti tikslią diagnozę, tiek norint sugrįžti į pilnavertį gyvenimą po jau pažengusios ligos ar esant jos atkryčiams.
Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas Lietuvos gyventojas turi teisę būti prirašytas prie pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio psichikos sveikatos centro. Psichikos sveikatos centruose pirminio lygio paslaugos juose prisirašiusiems apdraustiesiems yra nemokamos ir norint jas gauti siuntimo nereikia.
Jeigu šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga psichikos sveikatos centro neturi, savo pacientams ji turi suteikti galimybę šias paslaugas gauti kitame psichikos sveikatos centre. Tačiau visi pacientai, jei pageidauja, gali pasirinkti bet kurį psichikos sveikatos centrą savo teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje ir jame prisirašyti. Svarbiausia, kad dėl šių paslaugų centras turėtų sutartį su ligonių kasa.
Skubi psichologinė ar psichiatrinė pagalba psichikos sveikatos centruose yra teikiama be eilės jų darbo valandomis. Psichikos sveikatos centrų ne darbo laiku pagalbos galima kreiptis nemokamomis telefono linijomis, internetu ar pasirinktose gydymo įstaigose.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Ambulatorinės ir nuotolinės paslaugos, dienos stacionaras
Be to, pacientai ar jų atstovai gali gauti nuotolines paslaugas, jei tai įmanoma atsižvelgiant į paciento būklę ir aplinkybes. Pavyzdžiui, nuotoliniu būdu gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, identifikavęs pacientą, gali tęsti anksčiau paskirtų vaistų skyrimą, jei žmogaus būklė stabili, skirti pakartotinius tyrimus, paaiškinti pacientui ar jo atstovui tyrimų rezultatus, pagal juos koreguoti gydymą.
Pavyzdžiui, kai vien ambulatorinis gydymas neefektyvus, o gydyti ligoninėje nebūtina arba kai po gydymo ligoninėje pacientui reikalinga tam tikra tęstinė pagalba, žmonės gali būti siunčiami gauti psichoterapijos ar psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų. Jomis siekiama pagerinti psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo veiksmingumą ir kokybę. Gali būti taikoma individuali ar grupinė psichoterapija, žaidimų, muzikos terapija, ergoterapija ir pan.
Psichoterapija - rūšys, eiga ir efektyvumas
Kas yra psichoterapija? Psichoterapija arba pokalbių terapija yra būdas padėti žmonėms, turintiems įvairių psichikos ligų ir emocinių sunkumų. Psichoterapija gali padėti pašalinti arba kontroliuoti nerimą keliančius simptomus, kad žmogus galėtų geriau funkcionuoti ir pagerinti savijautą bei emocinį gijimą.
Psichoterapija vyksta individualiai, šeimoje, poroje ar grupėje ir gali padėti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tiek pacientas, tiek terapeutas turi aktyviai dalyvauti psichoterapijoje. Pasitikėjimas ir santykiai tarp asmens ir jo psichoterapeuto yra būtini norint veiksmingai dirbti kartu ir gauti naudos iš gydymo.
Psichoterapija gali būti trumpalaikė (dešimt - dvylika sesijų), sprendžianti neatidėliotinas problemas, arba ilgalaikė (mėnesių ar metų), sprendžianti ilgalaikes ir sudėtingas problemas. Gydymo tikslus ir susitarimus, kaip dažnai ir kiek laiko susitikti, pacientas ir psichoterapeutas planuoja kartu.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, kuriems taikoma psichoterapija, patiria simptomų palengvėjimą ir gali geriau funkcionuoti savo gyvenime. Apie 75 procentai žmonių, kurie pradeda psichoterapiją, sako jaučią tam tikrą jos naudą. Nustatyta, kad psichoterapija pagerina emocijas ir elgesį bei yra susijusi su teigiamais smegenų ir kūno pokyčiais.
Daugybė tyrimų nustatė, kad dėl psichoterapijos psichikos ligomis sergančių žmonių (įskaitant depresiją, panikos sutrikimą, PTSD ir kitas sąlygas) smegenys pakito. Daugeliu atvejų smegenų pokyčiai, atsirandantys dėl psichoterapijos, buvo panašūs į pokyčius, atsirandančius vartojant vaistus.
Psichoterapijos rūšys
- Kognityvinė elgesio terapija padeda žmonėms nustatyti ir pakeisti mąstymo ir elgesio modelius, kurie yra žalingi arba neveiksmingi, pakeičiant juos tikslesnėmis mintimis ir funkciniu elgesiu.
- Geštalto psichoterapija kurioje stengiamasi suprasti, kaip klientas žvelgia į pasaulį ir kaip organizuoja savo gyvenimą, atkreipiant dėmesį dėmesį į momentus, kuriuose klientas nuslopinami impulsai ar kitaip nutraukiamas kontaktas su psichoterapeutu.
- Dialektinė elgesio terapija yra specifinė kognityvinio elgesio terapijos rūšis, padedanti reguliuoti emocijas.
- Psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad elgesiui ir psichinei gerovei įtakos turi vaikystės patirtis ir netinkamos pasikartojančios mintys ar jausmai, kurie yra nesąmoningi.
- Psichoanalizė yra intensyvesnė psichodinaminės terapijos forma. Užsiėmimai paprastai vyksta tris ar daugiau kartų per savaitę.
- Humanistinė egzistencinė psichoterapija kurioje nesiekiama pakeisti žmogaus charakterio, jo prigimties, ar gyvenimo realybės.
- Palaikomoji terapija - nurodymai ir padrąsinimas, siekiant padėti pacientams plėtoti savo išteklius.
Papildomos terapijos ir specializuotos programos
Kūrybinė menų terapija - dailės, šokio, dramos, muzikos ir poezijos terapijų taikymas. Muzikos, dailės, judesio, maisto gaminimo terapija, kaniterapija (šunų terapija). Žaidimų terapija - padėti vaikams atpažinti ir kalbėti apie savo emocijas ir jausmus. Grįžtamuoju neuroryšiu papildyta psichoterapija - gydymas pasitelkiant grįžtamojo neurologinio ryšio technologiją (neurofeedback - angl.), papildančią įprastas psichoterapijos rūšis.
Taikomos terapijos priklauso nuo besikreipiančių asmenų poreikių ir specialistų teorinės orientacijos. Pagal vyraujančias problemas pirminės konsultacijos metu psichologas-psichoterapeutas gali pasiūlyti individualią arba grupinę psichoterapiją. Gyvenime kiekvienas žmogus nuolat susijęs su kitais žmonėmis, todėl nemažai sunkumų kyla dėl tarpasmeninių santykių problemų.
Medicininiai gydymo metodai
Taip pat gydomos ir psichikos ligos - kuo anksčiau pajutęs negalavimą žmogus kreipiasi į gydytoją, tuo didesnė tikimybė, jog gydymui pakaks profesionalaus specialisto žodžio ir su minimalia vaistų pagalba žmogus grįš į visavertį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Esant neišvengiamam poreikiui gali būti skiriami įvairūs šių vaistų grupių medikamentai: neuroleptikai, antidepresantai, trankviliantai, nootropai, smegenų degeneraciją mažinantys vaistai, simptominis gydymas.
TMS (transkranijinė magnetinė stimuliacija). Tai ypač modernus, neinvazinis, beskausmis metodas, naudojamas nervų sistemos ligų diagnostikai bei gydymui. EIT (Elektros impulsų terapija) Terapija taikoma esant sunkiam depresijos sutrikimui, kai yra kontraindikacijų farmakoterapijai arba kai kitos terapijos rūšys nėra pakankamai efektyvios.
Naudojant elektros impulsų terapiją, esant sunkiai depresijai, kai vaistai ir psichoterapija neveiksmingi, taip pat esant savižudiškoms mintims ar psichozei, iki 80 proc. pacientų patiria reikšmingą pagerėjimą.
Psichosocialinė reabilitacija ir dienos / stacionarinės paslaugos
Psichosocialinė reabilitacija. Gydymo įstaigoje yra parengta psichosocialinės reabilitacijos programa. Ilgalaikė - skiriama pabaigus trumpalaikės PSR programą ir nepasiekus norimo tikslo. Asmenys, besigydantys Psichiatrijos klinikoje ar neturintys galimybės lankytis dienos stacionare, gali dalyvauti stacionarinėje psichosocialinėje reabilitacijoje, kuri vykdoma II psichozinių ir afektinių būsenų bendros psichiatrijos skyriuje.
Psichikos sveikatos centrai atlieka ir savižudybės grėsmę išgyvenančių žmonių psichosocialinį vertinimą, teikia emocinę paramą jų artimiesiems ir kitiems savižudybės grėsmę patiriantį žmogų lydintiems asmenims.
Daugiau kaip 30 metų visi sunkiausi pacientai vežami į Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Skubią specializuotą pagalbą per metus gauna apie 500 pacientų. „Psichikos sutrikimų turintiems žmonėms skubią pagalbą šiuo metu gali suteikti tik RVPL medikai, nes regioninėse ligoninėse reanimacijos skyriai uždaromi, o Santaros klinikose ar Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje tokius pacientus dažniausiai gydo ne ilgiau kaip vieną ar dvi paras.
Prevencija, savipagalba ir skaitmeninės priemonės
Čia rasi informaciją apie emocinius sunkumus, jų požymius ir pagalbos galimybes - nuo savipagalbos iki profesionalios pagalbos. Nedelsk - pagalba yra šalia. Tai nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje pateikiama patikima ir aktuali informacija apie emocinę gerovę bei prieinamą psichologinę pagalbą.
Programėlė - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Kartu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti. Čia lavinsi savipagalbos įgūdžius, kurie ilgainiui padės savarankiškai įveikti panikos atakas bei sumažinti nerimą.
Mindletic programėlė yra saugi erdvė treniruoti savo protą individualiai, su bendruomene arba sertifikuotu psichologu vaizdo skambučio būdu, kad ir kur bebūtum. Ši nemokama programėlė apima moksliškai pagrįstus sąmoningumo ugdymo (angl. mindfulness) būdus, kuriuos galėsite išbandyti daugybės audio įrašų pagalba klausant psichologų įžvalgų, meditacijų ir kitų pratimų.
Savižudybių rodikliai ir visuomenės reikšmė
Ilgą laiką Lietuvoje buvo stebima savižudybių skaičiaus mažėjimo tendencija. Beveik per dešimtmetį mirčių nuo savižudybių skaičius sumažėjo kone 40 procentų: 2015 m. dėl šios priežasties netekome 896, o pernai - 562 žmonių. Tačiau šiais skaičiais vis dar gerokai lenkiame Europos šalių vidurkį.
Psichikos ligos supratimas yra labai svarbus ne tik sergantiems asmenims, bet ir visai visuomenei, nes tai skatina empatiją, mažina stigmą ir skatina asmenis kreiptis pagalbos. Skatinkite juos kreiptis profesionalios pagalbos, pasiūlykite savo paramą ir išklausykite be vertinimo. Būkite šalia, išklausykite, padrąsinkite juos kreiptis pagalbos ir sužinokite daugiau apie jų būklę.
Kaip rasti specialistą ir konfidencialumas
Psichoterapiją gali teikti įvairūs specialistai, įskaitant psichiatrus, psichologus, licencijuotus socialinius darbuotojus, licencijuotus profesionalius konsultantus, licencijuotus santuokos ir šeimos terapeutus, specialistus, turinčius specializuotą psichoterapijos mokymą. Svarbu rasti psichoterapeutą, su kuriuo galėtumėte gerai dirbti. Tai turėtų būti žmogus, su kuriuo jums lengva kalbėti, kuris supranta jūsų problemą ir gali padėti ją spręsti.
Psichologo darbe konfidencialumas yra labai svarbus. Tai yra psichologų ir psichoterapeutų profesinės etikos kodekso dalis. Psichologai į konfidencialumą žiūri taip rimtai, kad gali net apsimesti jūsų nepažįstantys, jei, pavyzdžiui, susidurs su jumis prekybos centre ar kur kitur.
Kada baigiasi terapija ir kokia tolesnė priežiūra
Kaip žinoti, kada esu pasiruošęs sustoti? Psichoterapija nėra įsipareigojimas visam gyvenimui. Jūs ir jūsų psichoterapeutas kartu nuspręsite, kada būsite pasirengę baigti psichoterapiją. Vieną dieną suprasite, kad problemos, kuri atvedė jus į psichoterapiją nebeliko, arba su ja išmokote tvarkytis.
Kas atsitinka pasibaigus psichoterapijai? Dėl bendrosios sveikatos tikriausiai periodiškai pasitikrinti lankotės pas savo bendrosios praktikos gydytoją. Tą patį galite padaryti su savo psichologu. Galbūt norėsite dar kartą susitikti su savo psichologu praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po psichoterapijos pabaigos, kad pasidalintumėte, kaip jums sekasi.
Renginiai, specialistų rekomendacijos ir praktiniai žingsniai
Pasak R. Pilipauskienės, psichologo konsultaciją gali rekomenduoti šeimos gydytojas ar gydytojas psichiatras. Psichologė psichoterapeutė R. Pilipauskienė teigia, jog pirmasis kontaktas su psichologu-psichoterapeutu prasideda konsultacija, kurios metu aptariamos problemos ir pacientą varginantys simptomai, jų sunkumas, trukmė ir intensyvumas, kliento lūkesčiai bei motyvacija.
Jei išryškėja, jog žmogų vargina psichologinio pobūdžio problemos dėl sunkaus gyvenimo tarpsnio, psichologas gali padėti suprasti savo gyvenimo situaciją ir priimti pagrįstą sprendimą. Kitaip tariant, konsultacijos metu žmogus gali pažvelgti į situaciją plačiau ir įvertinti savo vaidmenį joje bei koreguoti savo elgesį.
Psichoterapeuto kabinete susitinka du žmonės, vienas iš kurių yra psichikos sveikatos profesionalas, kitas - problemą ar net kančią patiriantis žmogus. Padedant psichoterapeutui, žmogus skatinamas pats atrasti elgesio, minčių, jausmų priežastis ir resursus asmeniniams pokyčiams, bei gerai savijautai.
Rizikos, įspėjamieji ženklai ir šeimos vaidmuo
Įspėjamieji ženklai yra staigūs nuotaikų svyravimai, socialinės veiklos atsisakymas, mintys apie savęs žalojimą ir drastiški elgesio pokyčiai. Būkite šalia, išklausykite, padrąsinkite juos kreiptis pagalbos ir sužinokite daugiau apie jų būklę.
Šeimos konsultavimas (Gydymo programa ir sveikimo motyvacijos formavimas visai šeimai. Psichosocialinė reabilitacija.)
Santrauka - ką verta žinoti
Psichikos ligų gydymas dažnai apima medicininių ir terapinių metodų derinį. Gydymas gali apimti vaistus, psichoterapiją, gyvenimo būdo pokyčius ir alternatyvią terapiją. Nors kai kurias psichines ligas galima veiksmingai valdyti arba išspręsti, kitoms gali prireikti nuolatinio gydymo ir palaikymo.
| Pagalbos būdas | Kada taikoma | Tikėtinas naudos pobūdis |
|---|---|---|
| Psichoterapija (įvairios rūšys) | Emociniai sunkumai, depresija, nerimas, traumos | Simptomų sumažėjimas, elgesio pokyčiai, ilgalaikė nauda |
| Farmakoterapija | Vidutinio ir sunkaus laipsnio sutrikimai | Sutriktų simptomų kontrole, greitesnis stabilizavimas |
| Elektros impulsų terapija (EIT) | Sunkios depresijos atvejai, kai kiti metodai neveikia | Iki 80% pacientų patiria reikšmingą pagerėjimą |
| Psichosocialinė reabilitacija | Po ūmių epizodų arba norint palaikyti integraciją į kasdienį gyvenimą | Socialinių ir kasdienių įgūdžių atstatymas |
tags: #kokia #pagalba #teikia #terapijos #psichikos #ligoniams