Lietuvai susidūrus su išorinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip neteisėta migracija, Rusijos agresija Ukrainoje, pandemija, jų poveikį pirmiausia patiria pažeidžiami žmonės - senyvo amžiaus, turintys negalią, imigrantai. Asmeninių socialinių paslaugų (toliau - ASP) sistema ne tik turi tęsti savo funkcionavimą, bet ir transformuotis, kad galėtų patenkinti naujus esamų klientų ir naujų atsiradusių klientų poreikius.
Šio straipsnio tikslas: apibrėžti „ribų“ ir „ribų valdymo“ sampratą ASP atsparumo išorinėms grėsmėms perspektyvoje bei atskleisti, kaip skirtingi veikėjai - formalių (institucionalizuotų) socialinių paslaugų teikėjai bei neformalią (neinstitucionalizuotą) socialinę pagalbą teikiantys asmenys - apibūdina tarpusavio sąveiką ir valdo savo teikiamų paslaugų ribas. Pasitelkiant ribų valdymo sampratą straipsnyje siekiama atskleisti formalios ir neformalios pagalbos sąveiką bei formalios paslaugų sistemos atvirumo pokyčiams problemą.
Neformalių veikėjų dalyvavimas teikiant socialines paslaugas krizių kontekste analizuojamas pasitelkiant „Sienos grupės“ atvejį, todėl analizės rezultatai traktuotini kaip atvejo studija ir įžvalgos tolesniam tyrimui, pasitelkiant platesnę neformalių paslaugų teikėjų, veikusių krizių kontekste, patirtį.
Teorinėje straipsnio dalyje pirmiausia aptariama socialinių erdvių ir ribų tarp jų samprata bei ribų valdymo ypatumai. Ši analizė padės apsibrėžti platesnį asmeninių socialinių paslaugų kontekstą ir jo kaitą pastarųjų metų krizėse, remiantis „Sienos grupės“, kurios inovatyvūs veikimo būdai gali būti laikomi skirtingas socialines erdves jungiančiais „paribio objektais“, atveju. Toliau pristatoma tyrimo metodologija ir pateikiami tyrimo duomenys, atskleidžiantys, kokios ribų tarp formalių ir „kitų“ paslaugų teikėjų valdymo strategijos išryškėjo tyrime.
Tyrime dalyvavo įvairių formalių socialinių paslaugų teikėjai, atstovaujantys skirtingoms Lietuvos savivaldybėms, biudžetinėms ir nevyriausybinėms socialinio darbo įstaigoms ir vienai neformalią socialinę pagalbą teikiančiai „Sienos grupei“, padedančiai neteisėtai sieną kirtusiems migrantams. Šios organizacijos veiklos analizė ne tik leido išryškinti takoskyrą tarp formalių ir „kitų“ socialinių paslaugų teikėjų, bet ir stebėti, kaip augo organizacijos pripažinimas, autoritetas, stiprėjo visuomenės, politikų ir valdininkų suvokimas apie jos veiklos svarbą ir iš dalies vyko organizacijos formalizavimasis (nors pastarasis aspektas peržengia šio straipsnio tikslo ribas, tad plačiau nebus analizuojamas).
Taip pat skaitykite: Teisės aktai ir atsakomybė
Socialinės erdvės ir ribų samprata
„Ribų valdymo“ koncepcija nurodo reiškinius (objektus, procesus, taisykles), kuriuos galima apibrėžti vartojant jų esatį įrėminančią „ribų sąvoką“ (Friedman, Sykes, Lapidot-Lefler ir Haj, 2016). Šiame straipsnyje toks objektas, turintis realias ar įsivaizduojamas veikimo ribas, remiantis Liu ir Emirbaer (2016) socialinių erdvių koncepcija, vadinamas ASP erdve. Lietuvos socialinių paslaugų sistemos erdvės ribas apibrėžia socialinių paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai, kur į socialinių paslaugų erdvės koncepciją patenka socialinių paslaugų teikėjai, jų funkcijos, paslaugų turinys, gavėjai, kt.
Kiekviena socialinė erdvė turi tvarkos principą, siejantį jos dalyvius ir išskiriantį ją iš kitų erdvių - ši principą Bourdieu (1997) savo lauko teorijoje vadina nomos. Vadovaudamiesi šiuo tvarkos principu, socialinės erdvės viduje ir išorėje esantys veikėjai įvairiai valdo ribas ir keičiasi įvairiomis kapitalo formomis, taip kurdami erdvines ribas socialinėse erdvėse ir tarp jų (Liu ir Emirbaer, 2016). Socialinės erdvės metafora leidžia mąstyti apie tai, kokią tikrovę kuriame ir kaip ta tikrovė kuria mus (Friedman et al., 2016).
Nors erdvės sąvoka sociologijos, geografijos, kt. disciplinų tyrimuose pastaruoju metu yra plačiai vartojama (Silber, 1995; Liu, 2021), asmeninių socialinių paslaugų tyrimuose ši metafora taikyta ribotai, daugiausia turint galvoje vietą, kurioje teikiamos paslaugos (Spatscheck ir Wolf-Ostermann, 2009; Stanley, Larkins, Austerberry, Farrelly, Manthorpe ir Ridley, 2016), ar neigiamų reiškinių, pavyzdžiui, skurdo paplitimą skirtingose vietovėse (Mattisson, Stroh, Carlsson, Fange, Lethin ir Axmon, 2023; Fairbanks, 2024).
Išorinių grėsmių valdymo metu patiriami iššūkiai skatina permąstyti asmeninių socialinių paslaugų sistemos (ASPS) suvokimą. Jei į ASPS žvelgiame kaip į socialinę erdvę, susidedančią iš formalių paslaugų teikėjų, gavėjų, paslaugų organizatorių, konkrečioje srityje veikiančių NVO, kurios veikėjų funkcijas ir veikimo principus apibūdina šalies teisės sistema, tada, nagrinėdami ,,ribų valdymą“, turime galvoje ASP erdvės sąveiką su kitomis socialinėmis erdvėmis, tokiomis kaip neformalios organizacijos, pilietinės iniciatyvos.
Šios sąveikos analizė įgyja naują perspektyvą, kai į ASPS žvelgiame kaip į platesnės socialinės pagalbos erdvės, kurioje potencialiai esama daug pagalbos teikėjų ir pagalbos galimybių, dalį. Pavyzdys galėtų būti už formalios sveikatos sistemos ribų susikūrusi organizacija ,,Raudonos nosys“, kurios nariai veikia ne kaip sveikatos apsaugos sistemos atstovai, bet kaip pagalbos erdvės veikėjai, inicijuojantys kūrybiškas pagalbos veiklas ir prisiimantys už jas atsakomybę.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Institucionalizuotų sistemų, kurios dalyvauja sprendžiant iššūkius, kilus grėsmių, yra daug (sveikatos, socialinių paslaugų, švietimo ir kitos) ir jos susijusios daugybiniais ryšiais (Bergstrom ir Dekker, 2014). Pavyzdžiui, siekiant suvaldyti neteisėtos migracijos krizę, pagrindinės atsakomybės ėmėsi vidaus reikalų sistema (sienos apsaugos), kuri konfrontavo su kitomis sistemomis: viena vertus, į grėsmę buvo reaguojama pasitelkiant atstūmimo, atgrasymo (angl. push back) strategiją bei apribojant neteisėtai valstybės sieną kirtusių migrantų laisvę. Kita vertus, tarp šių migrantų buvo ir motinų su mažais vaikais, senyvo amžiaus ar negalią turinčių asmenų, kuriems buvo reikalinga kitų sistemų (medicinos, švietimo, socialinės apsaugos) pagalba, tačiau kadangi dominavo jėgos struktūroms įprasti darbo metodai, buvo pasitelktas šiuo atvejų griežtas „ribų valdymas“ atskiriant įvairius pagalbos teikėjus bei izoliuojant potencialius pagalbos gavėjus.
Taigi ribos tarp šių skirtingais darbo metodais besivadovaujančių sistemų žymi jų skirtingumą (angl. markers of difference) (Lunkka, Jansson, Mainela, Suhonen, Meriläinen, Puhakka, ir Wiik, 2022). Plėtodami įvairių autorių holistinį požiūrį į sistemas erdvės perspektyvoje, galime daryti prielaidą, kad pagalbos erdvė yra platesnė už formalias paslaugų sistemas aprėpties požiūriu ir kūrybiškos veikimo laisvės požiūriu, nes, nereguliuojami formalių institucijų, šios erdvės veikėjai yra mažiau ribojami savo veiksmų. Veikimo laisvė yra ypač svarbi, kai problemas reikia spręsti nedelsiant ir nelaukiant, kol formali sistema (ribojama biurokratinių procesų) galės įsitraukti į paslaugų teikimą.
Bergstrom ir Dekker (2014) teigimu, kiekvienas kompleksinės sistemos dalyvis mažai ką kontroliuoja pats, bet tuo pačiu viskam daro įtaką. Tai yra nė vienas atskiras veikėjas neužtikrina, kad visumos atsparumas stiprėtų, tačiau visi kartu savo lokaliais veiksmais, ryšiais ir sąveikomis daro įtaką visumos atsparumui (Bergstrom ir Dekker, 2014). Todėl galima manyti, kad socialinės pagalbos erdvės veikėjų ir jų ryšių bei veiklos heterogeniškumas yra svarbi sąlyga socialinės pagalbos kaip visumos atsparumui stiprėti.
Lamont, Molnar (2002, 186) teigimu, ribos pasižymi pralaidumu, iškilumu, ilgaamžiškumu ir matomumu. Kai krizės metu vykstantys socialiniai pokyčiai kuria naujų paslaugų poreikį, profesinio veikimo ribos perkeliamos, tampa difuzinės (Abbott 553). Kartu, keičiantis socialinės erdvės riboms, keičiasi ir jos kaip visumos struktūra (Abbott 556). Tai reiškia, jog darbas su ribomis (pavyzdžiui, ribų peržengimas) gali keisti pagalbos pobūdį.
Savo ruožtu išorinės grėsmės, socialiniai ir geopolitiniai pokyčiai gali skatinti naujų socialinių erdvių susidarymą, nes ,,socialinės erdvės formuojasi labai lakioje fazėje, kai veikėjai ir pozicijos vienas kitą formuoja ir greitai keičia savo santykius erdvėje ir laike“ (Liu, Emirbaer, 2016, p. 75). Be to, ribos tarp socialinių sistemų ar plačiau erdvių yra kartu ir šių erdvių sąlyčio taškai, palengvinantys žinių perdavimą ir kūrimą (Lamont, Molnar, 2002, 180). Todėl riboms valdyti svarbi bendra kalba, bendro žodyno kūrimas (Wenger-Trayner, Wenger-Trayner, Cameron, Eryigit-Madzwamuse ir Hart, 2017).
Taip pat skaitykite: Teisės aktai dėl motinystės ir tėvystės
Darbas su ribomis - tai ir kategorijų kūrimas, ir samprotavimas apie tas kategorijas, taigi - bendra prasmės kūrimo praktika (Lunkka et al., 2022). Ilgainiui perkeltos ribos gali būti institucionalizuojamos, siekiant įtraukti tam tikras veiklas į profesinės veiklos sąrašą (Lamont ir Molnar, 2002). Ribų peržengimo svarbą skirtingų sričių profesionalų veikloje kvestionuoja Farchi, Dopson ir Ferlie (2023). Aptardami hibridines pagalbos teikėjų medicinos srityje grupes, autoriai neatsitiktinai vartoja erdvės sąvoką, kaip leidžiančią išeiti už įprastos sistemos sampratos ribų.
Konstatuodami, kad ribos nebūtinai turi būti peržengtos, o gali būti pertvarkytos (angl. rearranging), autoriai vis dėlto teigia, kad kažkiek jas išsaugoti yra svarbu, ne tai leidžia skirtingiems veikėjams susivokti, ko tikėtis iš kito veikėjo kompetencijų, veikimo būdų tikslams pasiekti. Cituodami Quick ir Feldman (2014), Farchi ir kt. pritaria, kad ribos gali būti suvokiamos kaip „sankryžos“, kuriose dalykai gali būti sujungti, o ne kaip skiriamieji ženklai, kuriuos reikia apeiti (2023, p. 280). Pavyzdžiui, pandemijos metu greta įprastų sveikatos priežiūros paslaugų atsirado daug savanorių iniciatyvų, kurios užsiėmė maisto pristatymu, vaistų nupirkimu ir kitomis paslaugomis, kurios tiesiogiai nesusijusios su gydymu, bet padėjo užtikrinti žmonių gerovę.
Tyrimo metodologija
Siekiant atskleisti, kaip skirtingų socialinių erdvių veikėjai valdo savo veiklos ribas, buvo atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant dvi pagrindines metodikas: fokus grupių interviu su formalių socialinių paslaugų teikėjais ir individualūs interviu su neformalią pagalbą teikiančiais asmenimis.
- Fokus grupės: Buvo surengtos 8 fokus grupės su formaliais socialinių paslaugų teikėjais, atstovaujančiais skirtingoms Lietuvos savivaldybėms, biudžetinėms ir nevyriausybinėms socialinio darbo įstaigoms.
- Individualūs interviu: Buvo atlikta 10 individualių interviu su neformalią pagalbą teikiančiais asmenimis, veikiančiais skirtingo dydžio savivaldybėse. Tarp jų buvo ir „Sienos grupės“ atstovai, padedantys neteisėtai sieną kirtusiems migrantams.
Duomenų analizė buvo atlikta naudojant kokybinę turinio analizę, siekiant identifikuoti pagrindines temas ir tendencijas, susijusias su ribų valdymu ir sąveika tarp formalių ir neformalių socialinių paslaugų teikėjų.
Tyrimo rezultatai
Tyrimas atskleidė, kad krizės paskatina skirtingų socialinių paslaugų teikėjų veiklos ribų kaitą, atveria naujų veiklos galimybių. Šioje takioje iššūkių ir paieškų, kaip juos atliepti, fazėje formuojasi naujų pagalbos formų kontūrai. Pagrindiniai tyrimo rezultatai apima:
- Ribų kaita: Krizės metu formalūs socialinių paslaugų teikėjai dažnai peržiūri savo veiklos ribas, siekdami prisitaikyti prie naujų poreikių ir iššūkių.
- Naujos galimybės: Atsiranda naujų galimybių neformaliems pagalbos teikėjams įsitraukti į socialinių paslaugų teikimą, užpildant spragas, kurių negali patenkinti formalios institucijos.
- Bendradarbiavimas: Didėja bendradarbiavimas tarp formalių ir neformalių socialinių paslaugų teikėjų, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą pažeidžiamiems asmenims.
- Formalizavimas: Neformalios organizacijos, tokios kaip „Sienos grupė“, palaipsniui formalizuojasi, įgydamos pripažinimą ir autoritetą visuomenėje bei tarp politikų ir valdininkų.
Šie rezultatai rodo, kad socialinių paslaugų sistema yra dinamiška ir nuolat kintanti, ypač krizių metu. Ribų valdymas yra svarbus procesas, leidžiantis skirtingiems veikėjams efektyviai bendradarbiauti ir užtikrinti, kad visi pažeidžiami asmenys gautų reikiamą pagalbą.
Šie išoriniai sukrėtimai ne tik verčia keistis formalius paslaugų teikėjus, bet ir suaktyvina visuomenės narių socialinį kapitalą: iškyla nauji veikėjai, kurie pastebi naujus žmonių poreikius, įsitraukia į pagalbą jiems, tam tikru būdu neformaliai papildydami socialinių paslaugų spektrą, užpildydami paslaugų spragas tarp skirtingų sektorių bei inicijuodami naujoviškus pagalbos būdus. Ši pagalba gali išeiti už esamos institucionalizuotos paslaugų sistemos ribų ir siūlyti naujus poreikius atliepiančias dar neteiktas paslaugas ar jų teikimo būdus.
Iš tokių naujų veikėjų Lietuvoje galima įvardyti viešosios įstaigos „Sienos grupė“ (toliau - „Sienos grupė“) savanorius, kurie padėdavo neteisėtai sieną kirtusiems migrantams patenkinti bazinius poreikius - sušilti, pavalgyti, gauti sausų drabužių, būtinąją medicinos pagalbą arba tiesiog nenumirti miške, kol migrantai yra „blaškomi“ tarp kelių šalių sienos apsaugos pareigūnų.
Naujų veikėjų atsiradimas, orientacija į nepatenkinamus poreikius, žmogaus teisių pažeidimus bei jų kuriami socialiniai tinklai rodo didėjantį bendruomenės atsparumą, kuris siejamas su augančiu socialiniu kapitalu. Bulley (2013) teigimu, atsparumas savo esme yra bendruomenės elgesio būdų kūrimas ir valdymas, o ne bendruomenės solidarumo stiprinimas.
Tokiomis sąlygomis, kai šalia formalios ASP sistemos veikėjų pradeda veikti ir asmenys arba jų grupės, nepriklausantys formaliai ASP sistemai, pagalbos teikėjams gali kilti poreikis ,,valdyti [veikimo] ribas“ (angl. boundary work), tai yra atrasti, už kokią pagalbą jie gali prisiimti atsakomybę ir kur rizikuoja įžengti į kitų profesionalų veikimo erdvę.
Šie rezultatai rodo, kad socialinės paslaugos yra dinamiška sistema, kurioje formalūs ir neformalūs veikėjai nuolat sąveikauja, ypač krizių metu. Ribų valdymas yra svarbus procesas, leidžiantis užtikrinti, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
1 lentelė. Pagrindiniai tyrimo rezultatai
| Rezultatas | Aprašymas |
|---|---|
| Ribų kaita | Krizės metu formalūs socialinių paslaugų teikėjai peržiūri savo veiklos ribas. |
| Naujos galimybės | Atsiranda naujų galimybių neformaliems pagalbos teikėjams įsitraukti į socialinių paslaugų teikimą. |
| Bendradarbiavimas | Didėja bendradarbiavimas tarp formalių ir neformalių socialinių paslaugų teikėjų. |
| Formalizavimas | Neformalios organizacijos palaipsniui formalizuojasi. |
tags: #teises #socialinio #veikimo #kliutis