Kognityvinė Teorija Socialiniame Darbe: Apibrėžimas ir Taikymas

Socialinis darbas, kaip profesija, nuolat ieško efektyvių metodų, padedančių žmonėms įveikti įvairias gyvenimo sunkumus. Vienas iš tokių metodų, plačiai taikomas ir pripažintas dėl savo efektyvumo, yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapijos forma, paremta moksliškai įrodytais principais, leidžia socialiniams darbuotojams padėti klientams spręsti problemas, keičiant jų mąstymą ir elgesį. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime KET principus, taikymo sritis socialiniame darbe ir jos naudą, remiantis tiek teorinėmis žiniomis, tiek praktine patirtimi.

Kognityvinės Elgesio Terapijos Esminiai Principai

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) remiasi moksliškai įrodytu faktu, kad žmogaus savijautą lemia jo mąstymas. Tai reiškia, kad tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Iš esmės, KET grindžiama koncepcija, kad mintys, jausmai, fiziniai pojūčiai ir veiksmai yra tarpusavyje susiję, o neigiamos mintys ir jausmai gali įstrigti užburtame rate.

KET nėra vien tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas su specialistu. Tai yra tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama pašalinti nepageidaujamus simptomus ar geriau adaptuotis. Terapeutas naudoja technikas, kurios gali būti lengvai įsimenamos ir atkartojamos, o po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą.

Ši psichoterapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai.

Negatyvios mintys (pavyzdžiui, „man ir vėl nepasiseks gauti darbo“) formuoja neigiamas emocijas (atsiranda nusivylimas, liūdesys, nerimas) ir neadaptyvų elgesį (t. y. žmogus nesistengia gauti norimo darbo). Tokia situacija (nepasitenkinimas turimu darbu arba jo neturėjimas) savo ruožtu vėl sustiprina negatyvias mintis ir kertinius įsitikinimus („man nesiseka“, „esu nevykėlis“) bei sukelia neigiamas emocijas.

Taip pat skaitykite: Principai ir nauda: kognityvinė terapija

KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti.

KET Ypatybės

• Struktūriškumas: Sukurtos labai tikslios metodikos, kaip valanda po valandos reikia dirbti su asmeniu, patiriančiu vienokį ar kitokį sutrikimą.
• Orientacija į pokyčius: Ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja intervencijas, kurios gali būti lengvai atkartojamos ir palyginamos.
• Trumpa trukmė: KET yra palyginti trumpa psichoterapija.
• Besimokanti ir besivystanti: Šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą.

KET Taikymo Sritis Socialiniame Darbe

KET yra itin universali ir gali būti taikoma sprendžiant įvairias problemas, su kuriomis susiduria socialiniai darbuotojai:

• Skyrybos ir atsiskyrimas: KET gali padėti asmenims prisitaikyti prie skyrybų ir atsiskyrimo iššūkių.
• Karjeros konsultavimas: KET metodai gali būti naudingi karjeros konsultavimo procese, padedant klientams įveikti neigiamas mintis ir elgesio modelius, trukdančius siekti profesinių tikslų.
• Porų konsultavimas: KET gali būti taikoma sprendžiant santykių problemas ir gerinant poros tarpusavio supratimą.
• Net psichozės: t. y.

KET Socialiniame Darbe: Praktiniai Aspektai

KET socialiniame darbe yra labai struktūriška. Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai. Kitas žingsnis yra suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą.

Po to einantis žingsnis yra psichoedukacija, kai klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai.

Pats gydymas susideda iš minčių restruktūrizavimo, kurio metu klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

KET Nauda Klientams

KET suteikia klientams įrankius, reikalingus savarankiškai spręsti problemas. Tai ne tik padeda įveikti esamas sunkumus, bet ir išmokyti klientus, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant - pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui.

KET Apribojimai

KET, be abejo, nėra panacėja ir turi apribojimų. Bene didžiausias apribojimas yra tai, kad KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti.

KET ir Socialinio Darbuotojo Kompetencija

Socialinis darbuotojas, taikantis KET, turi būti tinkamai apmokytas ir turėti praktinės patirties. Svarbu nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, dalyvaujant mokymuose ir seminaruose. Pavyzdžiui, LSMU Medicinos fakulteto tarybos patvirtinta programa (2014 06 26) ir įregistruota VU ir LSMU podiplominių studijų sistemoje (www.medas.lt, kodas KMU 668) suteikia puikias galimybes specialistams įgyti reikiamų kompetencijų. Taip pat, mokymai specialistams, tokie kaip "Socialinis darbas su priklausomybių turinčiais žmonėmis", "Darbo su nemotyvuotais klientais ypatumai ir taikytini metodai", "Pozityvi tėvystė", "Savęs pažinimas", "Kūrybiniai metodai socialiniame darbe", "Emocinio išsekimo spąstuose: kaip išvengti profesinio perdegimo", yra labai naudingi praktiniame darbe.

KET ateitis

KET yra besimokanti ir besivystanti psichoterapija: šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą.

Biheivioristinė Teorija Socialiniame Darbe

Biheiviorizmo teorija susiformavo maždaug XIX-XX a. sandūroje kaip reakcija į iki tol vyravusią psichoanalizę. Šios teorijos šalininkai atmetė sąmonę kaip mokslo pažinimo dalyką, objektu pasirinkdami žmogaus elgesį, kitaip sakant tai, ką jie gali tiesiogiai matyti. Teorijos pagrindine prielaida laikytina nuostata, kad žmogaus elgesiui įtakos turi įvykiai, vykstantys jo aplinkoje. Elgesys yra pažinimo ir poveikio objektas, kurį galima determinuoti tinkama stimulų sistema, o ne ankstesniais žmogaus raidos įvykiais, konfliktais, emocine patirtimi. Pats svarbiausias ir esminis biheiviorizmo indėlis į socialinį darbą - empirinių mokslinių tyrimų pritaikymas socialinio darbo praktikoje.

Taip pat skaitykite: Socialinės identifikacijos svarba

Biheivioristinės Teorijos Taikymas Socialiniame Darbe

Socialiniai darbuotojai, kurie vadovaujasi šia teorija, turi išsiaiškinti ir pabandyti išnagrinėti, ką galima pakeisti kliento artimiausioje aplinkoje, kad pasikeistų jo problemiškas elgesys. Esminiais dalykais tampa dabarties įvykiai, turintys įtakos elgesiui, bei tikslūs poveikio būdai. Socialiniam darbuotojui, kuris laikosi šios teorijos logikos, rūpi kaip, kada ir ką daryti. Profesionalas domisi ne kliento elgesio priežastimis, bet pasekmėmis. Ši teorija socialiniam darbui suteikia tikslumo, objektyvios analizės ir vertinimo. Taip pat pokyčiai aplinkoje tampa labiau nuspejamais.

Labai svarbi ir reikalinga teorija yra - operantinio determinavimo taikymas socialiniame darbe. Ši teorija gana plačiai taikoma socialiniame darbe. Manipuliuojant skatuliais (paskatinimu), galima modeliuoti elgesį.

Žingsniai Dirbant Pagal Biheivioristinę Teoriją

Socialiniams darbuotojams dirbant pagal biheiviorsitinę teoriją, svarbu žinoti keletą svarbių dalykų ir žingsnių. Kliento įvertinimas yra svarbus elgesio rodiklis. Pirmiausia socialinis darbuotojas turi nustatyti stimulo ir reakcijos ryšį, kuris lemia kliento elgesį. Tai vadinama elgesio analize. Būtina tiksliai išsiaiškinti sąlygas, kurioms esant pasireiškia netinkamas elgesys. Tam gali būti taikomas kliento elgesio stebėjimas, pokalbis su klientu bei jo aplinkos žmonėmis ir panašiai.

Socialinis darbuotojas turi nustatyti, kokiomis aplinkybėmis, kada, kaip dažnai kartojasi toks elgesys, kokios būna jo pasekmės šiame etape svarbu užmegzti bendradarbiaujančius santykius su klientu. Įvertinus situaciją, aiškiai apibrėžiamas nepageidaujamas elgesys. Tada labai aiškiai turi būti įvardytas pageidaujamas elgesys, kurio siekimas yra apibrėžiamas kaip tikslas šiuo atveju netinka abstrakčiai įvardyti elgesio. Nemažiau svarbu yra sudaryti planą. Išskiriami uždaviniai, kas bus daroma, keičiant elgesį. Svarbu, kad elgesio keitimo žingsniai atitiktų kliento galimybes, nebūtų užsibrėžti nerealūs tikslai.

Visa tai, kas buvo apibrėžta ir numatyta, surašoma sutartyje. Labai svarbu įvardyti, koks bus atlygis už pasiektus rezultatus ir numatyti pasekmes (kai kuriais atvejais bausmes), jei nebus laikomasi susitarimo. Taip pat norėčiau paminėti vertinimą ir analizę. Turi būti stebimi, analizuojami ir vertinami pasikeitimai, jų veiksmingumas ar neveiksmingumas, atlygio turinio ir tvarkos tinkamumas. Pasiekti rezultatai arba pokyčiai turi būti įtvirtinami. Svarbu, kad klientas pritaikytų įgytus įgūdžius realiame gyvenime. Kartais prašoma, kad klientai rašytų dienoraštį apie tai, kaip jiems sekasi įgytą patirtį taikyti gyvenimiškose situacijose.

Motyvacijos Teorijos

Lietuva pastaruoju metu vis dar išgyvena didelių permainų metą, bando prisitaikyti prie naujų, Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. Dar yra išlikęs netinkamas požiūris į darbą, darbuotojus ir visą ekonominį mechanizmą. Organizacijų vadovams sunku pritaikyti naujoves žmogiškųjų išteklių srityje, nes dažniausiai susiduriama su finansavimo problema. Norint, kad Lietuva tinkamai integruotųsi į Europos Sąjungos bendriją, reikia taikytis prie jos keliamų reikalavimų.

Pirmoje vietoje turi atsidurti teikiamų paslaugų ir gaminamos produkcijos kokybė. Kokybė susijusi su žmonėmis, kurie galima produkciją ir teikia paslaugas. Todėl suprantama, kad siekiant darbo kokybės, reikia tinkamai motyvuoti darbuotojus.

Kiekvienas žmogus turi įgimtų savybių, gabumų, kurie, jam sąveikaujant su aplinka, kinta ir vystosi. Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas ir tik su didelėmis išlygomis galima žmones jungti į grupes, turinčias bendrų siekių ir interesų. Priklausomai nuo charakterio, kiekvienas darbuotojas toje pačioje situacijoje elgiasi skirtingai. Yra daug motyvavimo teorijų. Visos jos iš dalies yra teisingos, tačiau iki šiol nėra visiems priimtinos vienos teorijos.

Tai galima aiškinti tuo, kad pagrindinę žmogaus elgesio priežastį sąlygoja susidariusi situacija, kurioje jis atsiduria, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir tam tikru laiku. Kadangi motyvacija priklauso nuo individo, sąlygų ir laiko, ji nėra pastovi, o nuolat kinta. Motyvacija apima visas žmogiškos veiklos sferas.

Motyvacija - vienas iš svarbiausių veiksnių, į kurį turi atkreipti dėmesį bet kurios įmonės vadovybė, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso jų veiklos rezultatai. Planuodamas ir organizuodamas darbuotojų veiklą, vadovas privalo koordinuoti darbą ir pasiekti, kad darbuotojas tą darbą atliktų.

Motyvavimo Principai

Iš seno yra žinoma, kad apgalvotai paveikus žmones galima pasiekti savo tikslų. Tai daro vadovai, savo sprendimams įgyvendinti panaudodami motyvavimo principus. Motyvavimas - savęs ir kitų raginimas veikti organizacijos ar asmens naudai.

Motyvavimas, kitaip skatinimas, aktyvinimas - tai konkrečių tarpusavyje susijusių aktyvinimo priemonių ir būdų visuma, naudojama darbuotojų suinteresuotumui, aktyvumui didinti. Anksčiau vadovai neteisingai suprato žmonių elgseną, nors jų veiksmai dažnai būdavo labai veiksmingi. Riestainio ir rimbo politika yra viena iš seniausių: nepaklusnūs naikinami, o paklusniems duodama tik tiek, kad galėtų išgyventi. Šį motyvavimo būdą derinant su specializavimu ir kooperavimu darbo našumas labai įspūdingai padidėjo ir tai dabar dar yra prisimenama.

Bet gerėjo žmonių gyvenimas ir vadovai pradėjo suprasti, kad paprastas riestainis ne visada verčia žmogų uoliau dirbti. Pirmieji darbuotojų elgsenos tyrimai buvo atlikti Hotorne. Juos užbaigus buvo suprasta, kad žmogiškieji veiksniai - socialinis poveikis ir grupuočių elgesena - yra reikšmingi asmeninam darbo našumui. Tyrimo išvados davė pradžią naujai vadybos krypčiai, bet nedavė modelio motyvavimui, kuris adekvačiai paaiškintų darbo paskatas.

Pasitenkinimo Darbu Motyvavimo Teorijos

Pasitenkinimo darbu motyvavimo teorijos remiasi identifikavimu, vidiniu poreikiu, kurie verčia žmones taip, o ne kitaip veikti ar elgtis. Elgesio reguliavimo teorijų pagrindas - žmonių elgesio keitimas organizacijai naudinga kryptim. Nors daugeliu klausimų šios teorijos yra prieštaringos jos viena kitos neneigia.

Žmogus patiria poreikius, kai jaučia fizinį ar psichinį nepriteklių. Nors jis tam tikru metu gali ir neturėti sąmoningo poreikio, bet yra tokių poreikių kuriuos pastoviai jaučia kiekvienas žmogus. Antriniai poreikiai pagal prigimtį yra psichologiniai (noras pritapti, valdžios troškimas, sėkmės poreikis ir kiti). Šie poreikiai yra suvokiami drauge su patirtimi. Poreikių negalima tiesiogiai stebėti ar išmatuoti. Spręsti apie juos galima tik iš žmogaus elgesio.

Žmonės aktyviai sieks organizacijos tikslų, kai supras, kad drauge patenkins ir savo poreikius. Atlyginimas - yra viskas ką žmogus brangina, o ne vien tik pinigai. Žmones vertybes supranta labai įvairiai ir skirtingai vertina tokį patį atlyginimą. Vidinį atlyginimą duoda pats darbas: pasitenkinimo jausmas darbą baigus; pasitenkinimas gavus reikšmingą darbą ir kt. Išorinį atlyginimą duoda organizacija (alga, paaukštinimas, simboliai ir kt.).

Pasitenkinimo darbu koncepcija remiasi šiais principais:

• Žmonės stengiasi patenkinti savo poreikius ir norus.
• Jai įmonė sudaro sąlygas šiems poreikiams tenkinti, žmogus darbe jaučia pasitenkinimą ir atsilygina efektyviu darbu.

Snyderio Kognityvinė Vilties Teorija

Viltis yra universalus žmogaus patirties aspektas, suteikiantis motyvacijos ir atsparumo jausmą susidūrus su iššūkiais. Psichologijoje viltis tapo reikšminga tyrimų sritimi, o įvairūs teoretikai siūlo skirtingus jos konceptualizavimo būdus. Vienas įtakingiausių požiūrių yra R. Snyderio kognityvinė vilties teorija, kuri viltį apibrėžia kaip teigiamą motyvacinę būseną, pagrįstą sėkmingu agentūros (valios) ir kelių (planavimo) jausmu, susijusiu su tikslais.

Pagrindiniai teorijos elementai

Snyderio vilties teorija remiasi trimis pagrindiniais elementais:

• Tikslai: Tikslai yra norimi rezultatai arba tikslai, kurių siekia individai. Jie gali būti įvairūs, nuo trumpalaikių užduočių iki ilgalaikių siekių.
• Agentūra: Agentūra reiškia individo įsitikinimą savo gebėjimu inicijuoti ir palaikyti kelius link norimų tikslų. Tai apima savęs efektyvumo jausmą ir tikėjimą, kad žmogus gali daryti įtaką savo gyvenimui.
• Keliai: Keliai apima suvokiamas galimybes arba strategijas, kurios gali būti naudojamos tikslams pasiekti. Tai apima gebėjimą generuoti skirtingus kelius ir pasirinkti efektyviausią.

Snyderis teigia, kad viltis atsiranda, kai individai tiki, kad jie turi tiek valią (agentūrą), tiek būdus (kelius) savo tikslams pasiekti. Be to, viltis nėra tiesiog kognityvinis procesas, bet ir socialinis konstruktas. Socialiniai santykiai ir kultūrinis kontekstas vaidina svarbų vaidmenį formuojant individo vilties suvokimą ir išraišką.

Viltis kaip socialinis konstruktas

Socialinis vilties aspektas pabrėžia, kad individo viltis yra įtakojama jo socialinės aplinkos. Socialinė parama, kultūrinės normos ir socialinė ekonominė padėtis gali turėti įtakos individo vilties lygiui. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad individai, kurie gauna didesnę socialinę paramą, linkę turėti didesnį vilties lygį.

Be to, kultūrinės normos gali paveikti, kaip viltis yra išreiškiama ir suvokiama. Kai kuriose kultūrose viltis gali būti išreiškiama atvirai, o kitose ji gali būti labiau subtili.

Vilties matavimas

Snyderis sukūrė įvairius instrumentus vilčiai matuoti, įskaitant Vilties skalę (Hope Scale). Ši skalė naudojama agentūros ir kelių komponentams įvertinti. Vilties skalė buvo plačiai naudojama įvairiose populiacijose ir kontekstuose, įrodant jos patikimumą ir validumą.

Vilties skalė susideda iš 12 teiginių, iš kurių 4 yra skirti agentūrai matuoti, 4 - keliams, o likę 4 yra užpildai. Respondentas įvertina kiekvieną teiginį pagal 4 balų Likerto skalę, kur 1 reiškia visiškai netiesa, o 4 - visiškai tiesa. Aukštesnis balas rodo didesnį vilties lygį.

Štai pavyzdys, kaip gali atrodyti vilties skalė:

Teiginys	Visiškai netiesa	Iš esmės netiesa	Iš esmės tiesa	Visiškai tiesa
Galiu galvoti apie daugybę būdų, kaip pasiekti savo tikslus.	1	2	3	4
Esu įsitikinęs, kad galiu sėkmingai siekti savo tikslų.	1	2	3	4

Praktinis pritaikymas

Snyderio vilties teorija turi daug praktinių pritaikymų įvairiose srityse, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą ir psichoterapiją. Švietimo srityje viltis gali būti ugdoma mokyklose, sukuriant aplinką, kuri palaiko tikslų nustatymą, problemų sprendimą ir savęs efektyvumą.

Sveikatos priežiūros srityje viltis gali padėti pacientams susidoroti su lėtinėmis ligomis ir pagerinti savo psichologinę gerovę. Intervencijos, skirtos vilčiai didinti, dažnai apima tikslų nustatymo, problemų sprendimo ir savęs efektyvumo strategijas. Pavyzdžiui, terapeutai gali padėti klientams nustatyti realius tikslus, sukurti kelius tiems tikslams pasiekti ir įveikti kliūtis, kurios gali iškilti.

Apibendrinant, R. Snyderio kognityvinė vilties teorija suteikia vertingą supratimą apie vilties prigimtį ir jos vaidmenį žmogaus gerovėje.

tags: #kognityvine #teorija #socialiniame #darbe