Pirmoje XX a. pusėje psichologijoje vyravo bihevioristinė teorija. Šiame straipsnyje išnagrinėsime kognityvinę mokymosi teoriją, apibrėšime jos pagrindinius principus, aptarsime įvairių autorių indėlį ir panagrinėsime praktinį pritaikymą. Kognityvinė mokymosi teorija yra svarbi švietimo, psichologijos ir kitose srityse, siekiant geriau suprasti, kaip žmonės įgyja žinių ir įgūdžių. Mokymasis yra nuolatinis elgesio arba fizinės ir psichinės veiklos pakitimas, kuris nėra tiesiogiai susijęs su įgimtomis fiziologinėmis reakcijomis. Tai procesas, kuris vyksta dėl ankstesnės patirties ir veiklos. Kognityvinė mokymosi teorija, atsiradusi kaip atsakas į biheviorizmą, pabrėžia pažinimo svarbą mokymosi procese.
Pagrindiniai mokymosi aspektai
- Elgesio pakitimai: Mokymasis visada susijęs su elgesio pokyčiais.
- Pastovumas: Šie pakitimai turi būti sąlygiškai pastovūs, atskiriant juos nuo momentinių pokyčių, sukeltų nuovargio, cheminių medžiagų ar brendimo.
- Praktika ir patirtis: Mokymasis visada yra praktikos arba patirties rezultatas, reikalaujantis pakartojimo.
- Pastiprinimas: Patirtis arba praktika turi būti pastiprinta, stiprinant veiksmus, kurie veda prie tikslo.
Biheviorizmas ir kognityvinės teorijos
Biheviorizmas teigia, kad mokymasis yra elgesio formavimo mechanizmas, kurį lemia aplinka, gretimumo ir pastiprinimo principai. Kognityvinės elgesio teorijos atsirado kaip priešprieša biheviorizmui, pabrėždamos atminties sistemos svarbą kaip informacijos procesorių, o anksčiau įgytas žinias - kaip mokymosi pagrindą. Socialinio išmokimo teorijos pabrėžia mokymosi socialinį kontekstą. Imitacija, mokymasis stebint ir modeliavimas yra svarbūs elementai, aiškinantys žmonių elgesį. Stebėdami kitų žmonių elgesį ir jo padarinius, mes gauname informaciją, kurią apdorojame ir priimame sprendimus, kaip veikti panašiomis aplinkybėmis.
Kognityvinės asmenybės teorijos, atstovaujamos A. Banduros, J. Rotterio ir W. Mischelio, pabrėžia pažinimo svarbą asmenybės formavimuisi ir elgesiui. Bandura akcentuoja socialinį mokymąsi ir agresijos išmokimą stebint kitus - agresija gali būti išmoktas elgesys. Rotterio Socialinio išmokimo teorija aiškina elgesio motyvus ir lūkesčius, o Mischelio Kognityvinė-Afektinė Asmenybės Sistema akcentuoja, kad elgesį lemia kaip žmogus save suvokia konkrečioje situacijoje ir kokie tikslai jam svarbūs.
Albertas Bandura ir socialinis mokymasis
Bandura teigė, kad mokymasis vyksta stebint kitus, vadinamas modeliavimu. Bobo lėlės eksperimentas iliustravo, kaip vaikų elgesys gali būti paveiktas stebint agresyvų suaugusįjį. Eksperimento metu skirtingos vaikų grupės matė skirtingus modelius (tiesioginį agresyvų elgesį, filmuotą vaizdą, animacinį filmuką ar nieko nematančių), o vėliau vaikai demonstravo skirtingą agresiją lėlėje Bobai. Bandura išskyrė saviveiksmingumą - žmogaus įsitikinimą, kad jis gali sėkmingai atlikti užduotį, kurį sustiprina patirtis, stebėjimas, verbalinis įtikinimas ir emocinė būsena. Triadinio priežastingumo modelis teigia, kad elgesys, asmenybė ir aplinka veikia vienas kitą (abipusis determinizmas).
Rotterio Socialinio išmokimo požiūris
J. B. Rotterio teorija teigia, kad elgesį motyvuoja noras maksimalizuoti pasitenkinimą ir minimalizuoti bausmę. Elgesio potencialas priklauso nuo lūkesčio ir paskatinimo vertės. Kontrolės lokusas parodo asmens polinkį priskirti atsakomybę už veiksmus savo gebėjimams (vidinis lokusas) arba išoriniams veiksniams (išorinis lokusas).
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Walterio Mischelio kognityvinė-afektinė asmenybės sistema
Mischelis teigė, kad elgesį lemia ne tik stabili asmenybės ar bruožų savybės, bet kaip žmogus save suvokia konkrečioje situacijoje. Svarbūs yra tikslai, kuriuos jis kelia sau, ir kokie kognityviniai procesai užsiima informacijos suvokimu, simbolių išsaugojimu ir atgaminimu ateityje.
Psichopatologija ir sutrikimų priežastys
Kognityvinė socialinio išmokimo teorija teigia, kad psichopatologiniai sutrikimai gali kilti iš per didelio savęs baudimo, neteisingų neigiamų paskatinimų arba grubiai susiformavusių lūkesčių. Kreipiant dėmesį į savireguliaciją, tikslų nustatymą ir savęs efektyvumą, galima gerinti emocinę būklę ir elgesio reguliavimą.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija remiasi kognityvinės ir elgesio teorijų principais. Ji padeda identifikuoti ir keisti neigiamas mintis bei elgesį, siekiant pagerinti emocinę būklę ir gyvenimo kokybę. Terapijoje dažnai taikoma ekspozicija, įvardijami problemų sprendimo žingsniai, pastiprinimas ir savireguliacijos technikos. KET gali būti taikoma depresijai, nerimui, fobijoms, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, posttrauminio streso sutrikimui ir kt. Ekspertų nuomone, integruojant KET su kitais gydymo metodais, galima pasiekti teigiamų rezultatų įvairiomis psichinėmis sąlygomis.
Taikymas švietime, sveikatos priežiūroje ir sporte
Socialinė kognityvinė teorija yra plačiai taikoma švietimui: ji skatina mokinių savęs efektyvumą, savireguliaciją ir įsitraukimą į mokymosi procesą. Sveikatos sektoriuje SKT yra naudinga kuriant intervencijas, skatinančias sveiką elgesį, pavyzdžiui, fizinį aktyvumą ar mitybą. Versle SKT principai taikomi didinant darbuotojų motyvaciją ir savęs efektyvumą, o sporte - skatinti psichologinį atsparumą ir naujų įgūdžių įsisavinimą. Psichoterapijoje socialinė kognityvinė teorija turi ilgametę įtaką, o KET yra vienas iš pagrindinių gydymo metodų.
Kritika ir istorinis kontekstas
Kai kurie kritikų teigia, kad SKT per daug dėmesio skiria kognityviniams procesams ir nepakankamai įtraukia emocijas bei nesąmoningus veiksnius. Tačiau istorijoje psichologijos raidai svarbi dalis buvo sujungti elgesio ir kognityvinius požiūrius: elgesio terapija atitiko ankstesnį požiūrį, o kognityvinė revoliucija 1960-1970 m. atvėrė kelią nagrinėti vidinius procesus. Bandura, Rotteris ir Mischelis prisidėjo prie šiuolaikinės sociokognityvinės perspektyvos plėtros, kuri integruoja elgesio, pažinimo ir aplinkos veiksnius.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Praktiniai įrankiai ir šaltiniai studijoms
Kognityvinė psichologija studijuojama tiek universitetuose, tiek savarankiškai. Pateikiame kelis svarbiausius teoretinius šaltinius ir rekomendacijas:
- Kognityvinė psichologija - Mark T. Keane
- Mąstymas, greitas ir lėtas - Daniel Kahneman
- Mišrios prefiksai: Mirksnis - Malcolm Gladwell
- Mistakes Were Made (But Not by Me) - Carol Tavris & Elliot Aronson
Tiksliai, praktiniai įžvalgos studijoms gali būti papildytos per privatus korepetitorių mokymąsi. Personalizuotas dėmesys, patirtis, greitesnis įsisavinimas, aiški struktūra ir nuotolinis mokymasis dažnai lemia geresnius rezultatus. Pasirinkti pagal savo poreikius galima ir Moodle ar kitų platformų kursus, taip pat privataus mokytojo pagalba.
Svarbiausios koncepcijos ir lentelė
| Konceptas | Aprašymas |
|---|---|
| Abipusis determinizmas | Elgesys, asmeninės savybės ir aplinka nuolat veikia vienas kitą. |
| Modeliavimas | Stebėjimas, dėmesio sutelkimas, atminties išsaugojimas, motorinis atgaminimas, motyvacija. |
| Savęs efektyvumas | Pasitikėjimas savimi atlikti užduotį; formuojasi patirtimi, stebėjimu, žodiniu įtikinimu, emocine būsena. |
| Lūkesčiai | Tikėjimas pasekmėmis ir elgesio vertinimas (rezultatų lūkesčiai, savęs vertinimo lūkesčiai). |
| Savireguliacija | Stebėjimas, vertinimas ir elgesio pakeitimas siekiant tikslų. |
Vizualizacijos ir papildomi medijos elementai
Albert Bandura Social Cognitive Theory
Neretai naudingos schemos: modeliavimas, elgesio pasiekiamumas, abipusio determinizmo raiška. Šias koncepcijas galima iliustruoti diagramomis, kurios padeda suprasti santykius tarp žinių, elgesio ir aplinkos veiksnių.
Kognityvinė psichologija Lietuvoje: studijos ir nacijos perspektyvos
Kognityvinę psichologiją galima studijuoti universitetuose Lietuvoje: Vilniaus universitetas (VU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siūlo programas, susijusias su pažintiniais procesais, atmintimi, suvokimu ir kt. Abiejų institucijų programos suteikia tvirtą pagrindą tolesnei specializacijai magistrantūroje ar doktorantūroje.
Kokios kognityvinės funkcijos egzistuoja?
Nors programos daugiausia dėmesio skiria psichologijos mokslui apskritai, jų moduliuose gausu temų, tiesiogiai susijusių su kognityvine psichologija: atmintis, suvokimas, dėmesys, kalba, sprendimų priėmimas ir mąstymas. Kognityviniai procesai taip pat paaiškina spalvų įtaką mūsų suvokimui ir emocijoms bei kitus kognityvinius reiškinius.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Knygos ir ištekliai pamatams įsisavinti
Rekomenduojamos knygos: Cognitive Psychology - Mark T. Keane; Mąstymas, greitas ir lėtas - Daniel Kahneman; Mirksnis - Malcolm Gladwell; Mistakes Were Made (But Not by Me) - Carol Tavris & Elliot Aronson. Taip pat verta išsiklausyti podkastų, tokių kaip The Psych Files arba Speaking of Psychology, ir siekti šviežių tyrimų bei straipsnių.
Albert Bandura Social Cognitive Theory
Taikymo sritis ir praktiniai patarimai
Taikant SKT principus mokyme, svarbu skatinti savęs efektyvumą, aiškius tikslus (SMART), savireguliaciją ir mokiniams suteikti galimybes stebėti bei modeliuoti tinkamą elgesį. Psichoterapijoje KET gali būti taikoma diagnozuojant ir gydant nerimą, depresiją, fobijas bei kt. Svarbu derinti su individualiais poreikiais ir kultūrine kontekstu, kad moksleiviai jaustųsi įtraukti ir įgalinti.
tags: #socialine #kognityvine #teorija