Autizmas - neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Tai - ne liga, autizmu nesergama. Tokia būklė tęsiasi visą gyvenimą. Lietuvoje kas 70-as vaikas serga bent vienu autizmo spektro sutrikimu (ASS). Šiame straipsnyje aptarsime rekomendacijas, kaip sėkmingai integruoti autizmą turintį vaiką į darželį, kokie ugdymo metodai yra veiksmingiausi ir kaip užtikrinti gerą ryšį tarp tėvų ir darželio komandos.
Vilniaus technologijų mokymo centro psichologė Milda Anužytė skyrė popietę pedagogų švietimui, sukvietė kolegas pagilinti žinias ir diskutuoti tema „Darbo su autistiškais vaikais galimybės mokykloje“.
Susitikime aptarti keli svarbūs aspektai:
- kaip atpažinti autizmo spektro sutrikimus,
- kokią naudą autizmo spektrą turinčiam vaikui gali atnešti mokykla,
- kaip bendradarbiaujant grupių vadovams, mokytojams ir tėvams padėti tokiam vaikui.
Paskaitos dalyviai, mokytojai, grupių vadovai, švietimo administratoriai džiaugėsi mokymų turiniu. Atsiliepimuose akcentuojamos atnaujintos žinios. „Ugdymo procese panaudosiu autizmo sutrikimų turinčio mokinio privalumus.
Autizmo spektro sutrikimas: 10 dalykų, kuriuos turėtumėte žinoti
Autizmo supratimas
Autizmas nėra liga, tai - būdas būti. Svarbu suprasti, kad autistiški vaikai pirmiausia yra vaikai, turintys tas pačias teises ir poreikius, kaip ir visi kiti. Kiekvienas autizmo spektro sutrikimą turintis žmogus yra unikalus, todėl svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Neuroįvairovė puošia pasaulį, nes esame visi labai skirtingi, ir tame yra pasaulio žavesys. Autizmo negalima išgydyti, tačiau galima padėti žmogui adaptuotis visuomenėje. Kuo anksčiau nustatysime ASS ir pradėsime teikti pagalbą, tuo rezultatas bus geresnis.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Ankstyvieji požymiai ir diagnostika
Mokslas teigia, kad pakankamai anksti galima pastebėti, jog vaiko raida kitokia. Jei pakankamai įdėmiai stebėsime, kad santykis, kuris pirmiausiai vystosi su mama, formuojasi šiek tiek kitonišku būdu nei įprastinės raidos vaikams, tą tikrai pastebėsime. Toks vaikas dažnai nežiūri į mamą arba neatspindi tos emocijos, kurią jam siunčia mama, ar jai kalbant dėmesys nukrypsta kitur.
4-6 mėnesių amžiuje ASS pamatyti gali tik žmogus, turintis didelę patirtį, rimčiau įvertinama apie metų amžiaus vaikus - jie neatsiliepia į vardą, nerodo pirštu, nėra dėmesio tarp mamos ir vaiko, nežiūri į akis. Kitas dalykas kalbant apie ankstyvuosius požymius dar yra regresija - netekimas įgūdžių, kas aprašoma apie 30 proc. atvejų. Vaikas kitaip reaguoja į pasaulį, kitokia reakcija susijusi su bendravimu, komunikacija ir vėluoja kalbos vystymasis.
Pagrindinis tėvų skundas ir būna, kad dvejų metų nekalba arba keistai elgiasi darželyje. Dauguma tėvų ateina į konsultacijas 2-3 metų ir žiūrėdami atgal tėvai jau būna pastebėję kažkokius požymius, kas ne visai buvo taip, kaip turėtų būti. Norėtųsi, kad tėvus tai taip neramintų, kad jie ateitų iki specialistų.
Tėvų išgyvenimai ir pagalbos pradžia
Nors tėvai atėję į konsultaciją spėja, kad ne viskas gerai, bet patvirtinus jiems tai, jiems būna labai sunku. Tai šeimos, kurios patiria didžiausią stresą, nes auginti vaiką, kurio nesupranti, negali jo paaiškinti, keisti jo elgesio, tai labai didelė problema. Tada grįžtu prie ankstyvos diagnostikos, kad tėvai turėtų ateiti ir išsiaiškinti, kodėl šitas kažką dar ne taip.
Suprantu, kad labai baisu ir matau pilnas ašarų akis, bet visą laiką galvoju, kad sužinojimas, jog tavo vaikas turi ASS ar jo požymius, tai ne pasaulio pabaiga, bet pagalbos pradžia, kurią galime suteikti vaikui, nes yra daug veiksmingų metodikų. Tai svarbu ir tėvams, ir vaikams. Labai smagu matyti, kaip vaikai keičiasi, atranda bendravimo būdą, mokosi išreikšti poreikius, nusiraminimą ir tas ryšys gerėja.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Svarbu suprasti, kad visiems didelis iššūkis pradėti lankyti ugdymo įstaigą. Kadangi autistiški vaikai sunkiai prisitaiko naujoje aplinkoje ir prie pokyčių, tai adaptacija gali užtrukti ilgiau, tad reikėtų kiek įmanoma daugiau laiko skirti laipsniškai adaptacijai. Reikėtų išsakyti auklėtojams viską, ką žinote apie vaiką, visus jo ypatumus. Gera pradžia ypatinga svarbi vaikui, tas labai padės jam adaptuotis.
Ugdymo metodai ir šeimos vaidmuo
Svarbu, kad visi principai būtų taikomi ir šeimoje, ir ugdymo įstaigoje. Svarbiausia priimti, kad autistiškas vaikas yra pirmiausia vaikas, turi tas pačias teises ir poreikius, kaip būti priimtas, jaustis saugiai. Mes, kaip suaugę, kaip tėvai ir specialistai, turime atsižvelgti į konkretaus vaiko poreikius.
Tėvai gali labai daug padėti pirmaisiais metais, nekalbu jau ir apie toliau. Tėvai gali padėti vaikui savo mimikomis, mokyti bendrauti ir suteikti vaikui pojūčių, kurie sukelia malonumą ir tai irgi bus bendravimas. Skatinkite vaiką įsitraukti. Dainuokite, nes tai nepaprastai veiksminga girdėti mamos balsą ir tai stimuliuoja kalbos vystymąsi, santykius. Glauskite, žiūrėkite į vaiką, neužmirškite, kad jei negaunate atsako - jis jus vis tiek mato ir jis išmoks. Ankstyvas ugdymas labai svarbus, o paskui prisideda specialistai, kai mokomės kalbėti ar bendrauti alternatyviu būdu, kaip elgesį suformuoti.
Adaptacija darželyje
Autistiško vaiko adaptacija darželyje reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų galimų sensorinių, socialinių ir bendravimo ypatumų. Lyginant su neurotipiniais vaikais, autistiški vaikai gali patirti sunkumų dėl nepritaikytos ir nestruktūruotos aplinkos, neaiškios komunikacijos, padidinto nerimo lygio, todėl adaptacijos procesas tampa sudėtingesnis. Tam, kad vaikas jaustųsi geriau, glaudus bendravimas tėvų ir darželio komandos yra labai reikšmingas.
Leiskite vaikui, kuris eina į kolektyvą, pasiimti mėgstamus daiktus - meškas, automobilius. Tai jo saugumo garantas, kad jis yra su mėgstamais daiktais ir kai pasidarys baisu ar graudu, galės save nuraminti juos glausdamas. Jei tėvai sugebės iš anksto dalintis su auklėtoja apie savo vaiko, net ir nediagnozuotus dalykus, tai ir patiems bus lengviau priimti vaiko išėjimą į ugdymo įstaigą. Svarbu užmegzti santykį su auklėtojomis. Informuokite, kada miegos, kada valgymas, kokios laukia veiklos, kada pasiimsite. Kitas dalykas, kad ASS vaikai turi jautrumo aplinkos dalykams, bet tai individualus dalykas konkrečiam dalykui - bijo garsų, baisu liesti kažką, o gal kaip tik žiūrėsimas į šviesą suteikia nusiraminimą. Čia jau tėvai daugiausiai žino apie savo vaiką ir informuoti aplinkinius.
Taip pat skaitykite: Brolių ir seserų patirtys auginant vaikus su autizmu Lietuvoje
Patarimai, kaip dirbti su autistiškais vaikais
Dirbant su autistiškais vaikais, svarbu atsižvelgti į jų individualius poreikius ir taikyti veiksmingus ugdymo metodus.
- Vizualinė pagalba: Naudokite paveikslėlius, simbolius, tvarkaraščius, kad padėtumėte autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti supančią aplinką. Klasėje gali būti stendas, kuriame visa vaikų dienotvarkė pavaizduota paveikslėliais: pasisveikinimas, žaidimai, pusryčiai ir kiekvienas tolimesnis užsiėmimas, kol vaikus jau pasiimdavo tėveliai, tai užtikrindavo sklandų dienos ritmą.
- Nuoseklumas: Autistiškiems vaikams svarbi rutina ir nuspėjamumas. Laikykitės dienotvarkės ir stenkitės, kad pasikeitimų būtų kuo mažiau.
- Teigiamas paskatinimas: Girkite vaikus, kai jie elgiasi tinkamai arba naudoja naują neseniai išmoktą įgūdį, tuo pačiu aiškiai formuluodami, už ką giriate vaiką.
- Saugi aplinka: Išskirkite vaikui erdvę grupėje, kur jis galėtų atsipalaiduoti, pasijusti apsaugotu ir pabūti saugiai.
- Asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas: Stenkitės parodyti stipriąsias jų vaikų puses, patarti ir, jaučiu, kad tėvai mane išgirsdavo. Asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas yra ypatingai svarbus.
Rekomendacijos tėvams
Tėvams, auginantiems autistiškus vaikus, svarbu būti informuotiems ir pasiruošusiems suteikti tinkamą pagalbą.
- Sužinokite daugiau apie autizmą: Kuo daugiau žinosite apie ASS, tuo pagrįstesni bus Jūsų priimti sprendimai, susiję su autistiško vaiko ugdymu.
- Būkite savo vaiko ekspertas: Išsiaiškinkite, kas sukelia Jūsų vaiko „probleminį” elgesį ir kas veikia teigiamas jo reakcijas. Kas veikia Jūsų vaiką kaip dirgiklis ir kelia stresą ar priešingai, ramina, kas kelia diskomfortą, o kas teigiamus pojūčius?
- Priimkite savo vaiką: Vietoje to, kad užsiciklintume į Jūsų vaiko ir kitų vaikų skirtumus, į tai, ko jam (ar jai) trūksta, stebėkite ir mokykite bei džiaukitės išmoktu. Savo vaiką reikia lyginti tik su juo pačiu.
- Būkite nuoseklūs: Autistiškiems vaikams reikia laiko, kad adaptuotų įgūdžius, gautus vienoje aplinkoje (pavyzdžiui, terapeuto kabinete ar darželyje), kitomis sąlygomis, įskaitant ir namų aplinką. Sukurdami nuoseklumą Jūsų vaiko aplinkoje - Jūs pasirūpinsite, kad jo įgyti įgūdžiai geriausiai ir greičiausiai įsitvirtintų.
- Laikykitės dienotvarkės: Autistiški vaikai, dažnai, jaučiasi komfortiškiau, jei turi aiškiai struktūruotą tvarkaraštį. Sudarykite tvarkaraštį, kuriame būtų numatytas konkretus maitinimosi, terapijos, ugdymo įstaigos ir miego laikas. Pasistenkite, kad pasikeitimų tvarkaraštyje būtų kuo mažiau.
- Skatinkite gerą elgesį: Teigiamas paskatinimas gali žymiai pagelbėti Jums judant į priekį, todėl skirkite visas jėgas tam, kad rastumėte tai, „už ką galima vaiką skatinti”. Girkite vaikus, kai jie elgiasi tinkamai arba naudoja naują neseniai išmoktą įgūdį, tuo pačiu aiškiai formuluodami, už ką Jūs giriate vaiką.
- Sukurkite saugią namų aplinką: Išskirkite vaikui erdvę namuose, kur jis galėtų atsipalaiduoti, pasijusti apsaugotu ir pabūti saugiai.
- Skirkite laiko linksmybėms: ASS vaikas vis tiek yra vaikas. Kaip vaikui, taip ir jo tėvams, reikia džiaugtis gyvenimu ir stengtis jo nepaversti išskirtinai terapija. Vaiko aktyvaus laiko metu suplanuokite laiko žaidimams. Raskite būdų linksmai praleisti laiką kartu, pagalvokite, kas sukelia vaikui šypseną, juoką ir leidžia jam „atsiskleisti”.
- Atkreipkite dėmesį į savo vaiko sensorinius pojūčius: Yra autistiškų vaikų, jautrių šviesai, garsui, skoniui ir kvapams. Kai kurie kaip tik yra gerokai mažiau jautrūs sensoriniams pojūčiams.
- Nepasiduokite: Neįmanoma nuspėti autizmo spektro sutrikimo eigos. Neskubėkite su išvadomis dėl Jūsų vaiko ateities.
Specialistų pagalba ir ugdymo įstaigos
Tėvai, auginantys autistiškus vaikus, gali kreiptis pagalbos į įvairius specialistus:
- Logopedas: Padeda lavinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius.
- Ergoterapeutas: Padeda lavinti kasdienio gyvenimo įgūdžius.
- Psichologas: Padeda spręsti emocines ir elgesio problemas.
- Specialusis pedagogas: Padeda pritaikyti ugdymo programas pagal vaiko poreikius.
Vilniuje yra specializuotas valstybinis darželis su visa specialistų komanda - „Čiauškutis“. Taip pat yra privačių klinikų ir centrų, kurie gali padėti kompleksiškai vaikui: „Avevitus centras“, „Penki pojūčiai“, „ABA centras“.
Bendradarbiavimo svarba
Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Pavyzdžiui, tai užtikrina namų ir mokyklos aplinkos nuoseklumą, o tai labai svarbu autistiškiems vaikams, kurie dažnai pasikliauja rutina ir nuspėjamumu. Kai tėvai ir darželio komanda dirba kartu, jie įgyvendina nuoseklias strategijas visose aplinkose, o tai padeda vaikui jaustis saugiai ir būti suprastam.
Pedagogai, dirbantys su autistiškais vaikais, turėtų būti empatiški, kantrūs ir supratingi.
Pokalbis su vaiku apie autistišką bendraklasį
Artėja rugsėjo 1-oji… Vaikai keliaus į mokyklas, į darželius… Keliaus dauguma vaikų - įprastos raidos ir neįprastos. Kiek Lietuvoje turime austistiškų nepilnamečių - statistinių duomenų nėra (bent jau Google’as taip sako), bet pagal kitų šalių statistiką galime numanyti, kad bent 1 iš 100. Tai reiškia, kad daugmaž kas penktas, kas šeštas neturintis raidos sutrikimų vaikas susidurs su „kitokiuku”, „lietaus vaiku”, „ypatingu vaiku”, „netipiniu vaiku” - priklausomai nuo to, kaip tai nuspręs pateikti to asmens tėvai ir/arba ugdymo įstaiga, kurią jis lankys.
Pirmiausia, siūlau visuomet atminti, kad tango šokamas dviese, o ratelis - visa kompanija. Autistiškas vaikas turi išmokti dalyvauti dialoge ir dirbti grupėje, o kiti vaikai - būti drauge, bendrauti su juo. Tai yra naudingas įgūdis: gebėjimas suprasti labai įvairius žmones praplečia galimybių spektrą, sutikite. O autistiškų žmonių sutinkame taip dažnai, kad tokia patirtis būtinai taps reikalinga. Integracija nevyksta per vienišas autistiško žmogaus pastangas prisitaikyti, ji vyksta per sąveiką. O tam, kad ji vyktų, vaikai turi pasitikėti vieni kitais.
Pagrindinis dalykas, kurį kartais sunku įsisąmoninti netgi suaugusiems, yra tas, kad TAS vaikas, kaip bet kuris kitas vaikas, siekia ir nori pozityvaus bendravimo, nori elgtis tinkamai ir būti vertinamas, nori sėkmės ir būti harmonijoje su savo aplinka. Ir daugelis dalykų, kurie atrodo nepriimtini, jų atliekami nevalingai, jiems tiesiog jie nutinka, ir jie mokosi tvarkytis su tuo, padedami tėvų, pedagogų, specialistų, ir - idealiu atveju - bendraamžių vaikų. Šią tiesą turime turėti omenyje kiekviename aiškinime ar pokalbyje apie autistišką vaiką.
Taigi, pabandykim įsivaizduoti galimą pašnekesį su vaiku, kuris ugdymo įstaigoje susidūrė su trikdančiu autistiško kolegos elgesiu.
- Turbūt, išsigandai?
- Truputį.
- Tėti, jis jai spyrė ir bandė kibti į plaukus!
- Mantui yra autizmas. Jis mąsto ir jaučia kitaip nei tu, ir jam kartais nutinka tokie priepuoliai, kai jis nebesivaldo.
- Žmonės sako, Einšteinas buvo autistas. Taigi, kažin.
- Aš jo nesuprantu. Kai bandau jį pakviesti, jis net neatsisuka!
- Aš mačiau, kaip jis tau siūlė mašinėles užvakar, man pasirodė, jis tave mėgsta. Taip, kartais autistiški vaikai neatsiliepia, bet jis ir savo mamytės kviečiamas atsisuka ne iš karto, o jis ją mėgsta!
- Aha, tiesa, mačiau!
- Autizmo. Taip, tokie žmonės turi savo judesiukų, kurie jiems padeda nusiraminti arba kuriuos jie šiaip nevalingai atlieka, kai džiaugiasi, nustemba ar pan.
- Taip, labai juokingai straksi.
- Taip, Domai, tu gali.
- Mes ir taip kartu žaidžiame, tėti.
- Nevadink Manto autistu.
Toks yra vienas galimų dialogų. Iš tikro, visi pokalbiai apie negalią - sudėtingi, kadangi nelengva yra užčiuopti tą ribą tarp supratingumo ir gailesčio (kuris yra jau požiūris iš aukšto, kokio nesiekiame formuoti neįgaliųjų atžvilgiu), tarp poelgių išaiškinimo ir pateisinimo (pastarasis taip pat nėra tikslas).
Raktinis momentas būtų vis tik vengti demonizavimo ir pasistengti ne tik empatiškai sureaguoti į vaiko emocijas, kuomet jis būna ne tik išgąsdintas, o kartais gal ir nuskriaustas autistiško kolegos, bet ir neuždėti blogiečio etiketės „skriaudėjui”.
Pasiruošimas darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų
Mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, atrodo bauginanti užduotis, tačiau tinkamai pasirengus galima pradėti sklandžiai. Ruošiantis rugsėjui, Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialistai rekomenduoja mokytojo vadovą „Pasiruošimas darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų“.
Šis vadovas padės išsiaiškinti, ko verta tikėtis, ir parodys, kaip paversti savo klasę efektyvaus mokymosi erdve.
Kviečiame susipažinti su REKOMENDACIJOMIS, skirtomis tėvams, auginantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Rekomendacijas parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos skyriaus specialistai.
Šiame leidinyje rasite informaciją apie Lietuvoje teikiamas paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų, taip pat apie vaikų ugdymą, „draugiškas“ ugdymo įstaigas bei bendras rekomendacijas padėsiančias suprasti kaip tinkamai ugdyti vaiką namuose, pritaikius aplinką ir prisitaikius prie pagrindinių vaiko poreikių.
Pristatome Ugdymo plėtotės centro parengtą leidinį „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?” Metodiniame leidinyje ir jo prieduose pateikta informacija skirta susipažinti su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, požymiais bei skirtybėmis ir suteikti naudingos praktinės informacijos, paremtos edukologijos, psichologijos ir medicinos mokslų tyrėjų bei praktikų patirtimi.
Metodinėje knygoje pateikta informacija leis giliau susipažinti su ASS sampratomis, šių sutrikimų tipais ir priežastimis, raiška, probleminio elgesio prevencijos…
Įvairūs elgesio ir emocijų sutrikimai ugdymo įstaigose
Ne paslaptis, kad į ugdymo įstaigas vis dažniau atvedami įvairių elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai. Dažniausiai pasitaikantys - autizmo, įvairūs smegenų vystymosi sutrikimai. Ištirta, kad nėra vienos autizmą sukeliančios priežasties, beje, kaip ir nėra vieno autizmo tipo. Todėl, paprastai, vaikai, turintys autizmo sindromą, būna itin skirtingi, kiekvieno iš jų poreikiai individualūs. Suprantama, kad tokių vaikų ugdymas gali kardinaliai skirtis. Kaip juos integruoti į bendrojo…
Ugdymo plėtotės centras parengė interviu su ISADD supervizore Isabella O’Donovan (Australija). Interviu kalbama apie intervencijos pasirinkimą, socialinių įgūdžių ugdymo svarbą ir kaip siekti įtraukties mokykloje, klasėje.
Supervizorės pateikti intervencijos ir ugdymo bendrieji principai aktualūs ugdymo, socialinio darbo specialistams ir tėvams. Subtitrai lietuvių kalba: video apatiniame dešiniame kampe paspaudę ikoną „Subtitrai” pasirinkite „Lietuvių kalba”.
Pasiruošimas mokslo metams
Vasarai einant į pabaigą svarbu ne tik pasirūpinti mokyklinėmis priemonėmis, bet ir paruošti patį vaiką mokslo metams. Nauja mokykla, nauja klasė, naujos patalpos, mokytojai, vaikai - gali sukelti stresą bet kuriam vaikui. Ką bekalbėti apie vaikus turinčius autizmo spektro sutrikimą, kuriems ypač sunku prisitaikyti prie naujovių bei pokyčių. Mama Kimberlee Rutan McCaffery, auginanti vaikus su ASS savo tinklaraštyje pasidalino patarimais kaip paruošti vaikus su ASS…
Turintys išskirtinių gebėjimų, talentingi, labai protingi, užsisklendę, abejingi socialiniams ryšiams. Taip populiariojoje kultūroje neretai pristatomi vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų. Specialistai pabrėžia, kad taip piešiamas vaizdas nėra teisingas. Tam, kad žmonės su autizmo spektro sutrikimais būtų priimti visuomenėje, būtina ją šviesti apie šio sutrikimo įvairiapusiškumą ir sudėtingumą.