Ilgalaikės Pagyvenusių Žmonių Slaugos Galimybės "Gema"

Pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, vyksta didžiuliai demografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja vaikų ir didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius, ilgėja gyvenimo trukmė, daugėja socialinių ir ekonominių šio reiškinio sąlygojamų problemų. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl sąlygų sveikam ir oriam senėjimui sudarymas turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys. Šiame straipsnyje aptarsime pagyvenusių ir senų žmonių psichikos sveikatos ypatumus, iššūkius ir galimybes gerinti jų gyvenimo kokybę.

Vienas didžiausių Lietuvoje privačių slaugos ir reabilitacijos centrų, kuriame skirtingos įvairių sričių sveikatos priežiūros kompetencijos leidžia greitai ir efektyviai suteikti reikalingas paslaugas kiekvienam svečiui. Siekiame būti pirmu pasirinkimu ieškantiems šiuolaikinį požiūrį atitinkančių slaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų.

Demografiniai Pokyčiai ir Senėjimo Iššūkiai

2005 m. apie trečdalį Europos gyventojų sudarė vyresni nei 60 metų asmenys. Iki 2014 m. 33 proc. padidės vyresnių nei 80 m. žmonių skaičius. Lietuvoje vyresni nei 60 m. gyventojai 1990 m. sudarė 16 proc., 2003 m. - 20 proc.; prognozuojama, kad 2030 m. tokie asmenys sudarys apie 27 procentus. Todėl Jungtinių Tautų iniciatyva kasmet spalio 1 d. minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 700 tūkst. pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių. Daugiausia jų yra Ignalinos, Anykščių, Alytaus, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybėse, mažiausiai - Visagino, Neringos, Mažeikių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Pagyvenusių žmonių daugiau gyvena kaime. Vyresnio amžiaus moterų yra 1,8 karto daugiau negu vyrų.

Mažėja vyresnių žmonių užimtumas, daugėja skurstančių ir išlaikytinių (2003 m. šimtui 15-59 m. gyventojų teko 32, prognozuojama, kad 2030 m. tokių asmenų bus jau - 48), jie dažniau serga, dažniau naudojasi sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugomis, jiems reikia daugiau globos ir ilgalaikio gydymo. Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kaip pagrindiniai minimi šie gyventojų senėjimo iššūkiai sveikatos apsaugai (V. Kanopienė, S. Mikulionienė, 2006):

• sveikatos apsaugos tolygaus finansavimo užtikrinimas;
• ligų prevencijos, gydymo, ilgalaikės globos ir slaugos paslaugų subalansuotos plėtros užtikrinimas;
• kokybiškų paslaugų prieinamumo visiems visuomenės nariams užtikrinimas;
• sveikos gyvensenos propagavimas ir skatinimas.

Vienas svarbiausių veiksnių, kuris ateityje ne tik galės pristabdyti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų poreikio augimą, bet ir paskatins aktyvesnį pačių pagyvenusių žmonių dalyvavimą teikiant neformalias paslaugas, yra sveiko ir aktyvaus senėjimo politikos įgyvendinimas.

Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa

Kas Yra Senėjimas ir Kaip Senti Sveikai?

Senėjimas yra normalus, laipsniškas procesas, susijęs su tam tikrais pokyčiais. Nacionalinėje gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijoje rašoma, kad ,,gyventojų senėjimas - sudėtingas reiškinys, sukeliantis įvairių socialinių ir ekonominių pasekmių“. Senėjimas - tai natūralus procesas, vykstantis visą žmogaus gyvenimą, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės.

Galima, jeigu vadovausimės Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtomis aktyvaus senėjimo rekomendacijomis, jei pasinaudosime šalių, įgyvendinusių Europos Sąjungos Sveiko senėjimo projektą, patirtimi. Sveikas senėjimas ─ tai procesas, įgalinantis vyresnio amžiaus žmones optimizuoti savo fizines, socialines ir dvasinės sveikatos galimybes, džiaugtis nepriklausomu bei geros kokybės gyvenimu. Sveikatą gerinti niekada nevėlu.

Rekomendacijos Sveikam Senėjimui

• Sveika mityba ir fizinis aktyvumas: Rekomenduojama naudoti mažiau sočiųjų riebalinių rūgščių (riebios mėsos) ir daugiau augalinių skaidulų turintį maistą, žalias daržoves ir vaisius, vartoti maisto produktus turinčius daugiau kalcio ir vitamino D kaulų lūžių (osteoporozės) profilaktikai. Pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems žmonėms, tačiau maisto poreikis dažniausiai išlieka toks pat. Todėl ypač daug dėmesio reikia skirti sunaudojamos energijos ir suvalgomo maisto pusiausvyrai. Rekomenduojama 4-5 kartus per savaitę, o geriausia kasdien, skirti ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.
• Profilaktinė sveikatos priežiūra: Aktyviai naudotis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis (pvz., skiepytis nuo gripo, erkinio encefalito, mokytis saugotis ligų ir traumų, kontroliuoti lėtinių ligų paūmėjimus).
• Psichikos sveikatos stiprinimas: Mokytis kontroliuoti stresą, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių, rūpintis dvasinės sveikatos stiprinimu. Aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime, metimas rūkyti (epidemiologiniai tyrimai rodo, kad net 65-70 metų žmogui nustojus rūkyti, ankstyvos mirties grėsmė sumažėja perpus), užimtumas (nedarbas pripažįstamas sveikatos rizikos veiksniu), nusimanymas apie pagyvenusiems žmonėms svarbias psichikos sveikatos problemas gerina pagyvenusių žmonių dvasinę sveikatą.
• Vaistų vartojimo kontrolė: Reikia sumažinti per didelį vaistų vartojimą. Racionalus vaistų vartojimas ir ligonių sauga turėtų tapti pagyvenusių žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo prioritetu.
• Saugios aplinkos kūrimas: Reikia kurti sveiką ir saugią fizinę aplinką, mokytis išvengti traumų.

Pagyvenusių Žmonių Psichikos Sveikatos Ypatumai

Pokalbiai su pagyvenusiais žmonėmis rodo, kad daugelis jų baiminasi su amžiumi susijusių pokyčių, pvz., prastėjančios sveikatos, mylimų žmonių mirties, depresijos ir užmaršumo. Psichikos sveikatos problemos nėra neišvengiama senėjimo proceso dalis, tačiau dažnai ir specialistai, ir patys pagyvenę žmonės mano kaip tik taip. Ko gero, depresija yra labiausiai paplitusi liga, kuria serga maždaug vienas iš septynių 65 m. ir vyresnių žmonių. Vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos sutrikimai gali būti nulemti ne tik biologinių, bet ir psichologinių bei socialinių priežasčių.

Psichikos Sveikatos Sutrikimų Rizikos Faktoriai:

• Lėtinės ligos
• Neįgalumas
• Prastas miegas
• Nevisavertė mityba
• Alkoholio vartojimas
• Vienišumas ir socialinė izoliacija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių (60+) gyvena vieni. Vienas iš penkių neturi į ką kreiptis pagalbos ištikus bėdai, o socialinio įsitraukimo rodikliai yra triskart mažesni, nei Europos vidurkis. Higienos instituto duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimai 2018m. užėmė pirmą vietą po kraujotakos sistemos ligų 65m. ir vyresnių moterų grupėje, o depresijos simptomus jaučia kas penktas vyresnio amžiaus žmogus.

Taip pat skaitykite: Kategorijos ilgalaikės slaugos paslaugų

Dažniausiai Pasitaikantys Psichikos Sveikatos Sutrikimai:

• Demencija: „Pirmiausia norėčiau paminėti demencijos pradžią. Jei tai nėra kažkokių traumų, insulto padarinys, įprastai ji vystosi palengva ir būna sunkiai pastebima, požymiai nebūna labai išreikšti," - kalbėjo pašnekovė.

Svarbūs Aspektai Gerinant Psichikos Sveikatą:

• Socialinis įsitraukimas: Aktyvus dalyvavimas bendruomenės veikloje, socialiniai ryšiai, bendravimas su artimaisiais.
• Fizinis aktyvumas: Reguliari fizinė veikla gerina ne tik fizinę, bet ir psichikos sveikatą.
• Mokymasis visą gyvenimą: Aktyvus dalyvavimas III amžiaus universitetų veikloje, sveikatos mokymo ir sveikatinimo renginiuose.
• Pasirengimas pensijai: „Jau ruošiantis nutraukti darbinę veiklą verta pagalvoti: o koks mano tolimesnis planas? Ir galbūt kažkokių veiklų imtis iš anksto, kad ramiau ir sklandžiau būtų galima išeiti į pensiją, kad netektų jausti nereikalingam.

Pagalba ir Parama

Šalyje turime pakankamai organizuotą psichikos sveikatos sistemą, sako R. Įvairių programų, stiprinančių psichikos sveikatą, siūlo ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Gal kai kuriems vyresniems žmonėms sudėtingiau naudotis įvairiomis išmaniosiomis programėlėmis, susirasti vertingos informacijos internete, tačiau telefoninės pagalbos linijos tikrai daugeliui nesunkiai prieinamos, neabejoja R.

„Kad ir tų pačių veiklų organizavimas - miestuose vyksta įvairių nemokamų renginių, tačiau čia labai svarbu būtų informacijos prieinamumas. Nes vėlgi ne visi vyresnio amžiaus žmonės naudojasi moderniais sklaidos kanalais ir ta informacija jų gali nepasiekti. Todėl ji turėtų būti prieinama ten, kur tokie žmonės dažniausia lankosi: vaistinėse, šeimos gydytojų klinikose ar kitose medicinos įstaigose“, - patarė gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė R.

Pagalbos Šaltiniai:

• Šeimos gydytojai
• Psichikos sveikatos centrai
• Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai
• Telefoninės pagalbos linijos
• Bendruomenės centrai ir paramos grupės

Situacija Vilniuje

Kultūriškai turtingame ir istoriškai giliame Vilniuje diskusijose apie psichikos sveikatą dažnai pamirštama svarbi demografinė grupė - senjorai. Miestui tobulėjant labai svarbu atsižvelgti į unikalius senstančių gyventojų psichikos sveikatos poreikius. Senjorų psichikos sveikatos problemos dažnai apima depresiją, nerimą, vienatvę ir kognityvinių funkcijų pablogėjimą. Jas gali sustiprinti tokie veiksniai kaip fizinės sveikatos problemos, artimųjų netektis, sumažėjęs judrumas ir perėjimas į pensiją.

Socialinė izoliacija yra didelė problema daugeliui pagyvenusių asmenų Vilniuje. Šeimoms tampant labiau užimtoms arba išvykstant, daugelis senjorų lieka vieni, o tai sukelia vienišumo ir apleistumo jausmą. Kognityvinių gebėjimų silpnėjimas ir demencija taip pat kelia didelį susirūpinimą vyresnio amžiaus žmonėms. Šios ligos turi įtakos ne tik asmens atminčiai ir mąstymo įgūdžiams, bet ir gebėjimui atlikti kasdienes užduotis ir išlaikyti savarankiškumą.

Taip pat skaitykite: Socialinės globos finansavimas Lietuvoje

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams Vilniuje tenka itin svarbus vaidmuo nustatant ir gydant vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos problemas. Reguliarus psichikos sveikatos būklių tikrinimas turėtų būti įprastų senjorų sveikatos patikrinimų dalis. Sprendžiant vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos problemas labai svarbi bendruomenės parama. Vilniuje yra galimybių kurti bendruomenės centrus, paramos grupes ir socialines programas, specialiai skirtas vyresnio amžiaus žmonėms. Jos gali suteikti bendruomeniškumo jausmą, sumažinti izoliacijos jausmą ir pasiūlyti veiklos, kuri palaikytų senjorų protinį ir fizinį aktyvumą.

Šeimos dalyvavimas yra labai svarbus palaikant senjorų psichinę sveikatą. Daugelyje vilniečių šeimų yra stiprios tradicijos rūpintis vyresnio amžiaus giminaičiais.

Technologijos taip pat gali būti pagalba gerinant senjorų psichinę sveikatą. Nuotolinės sveikatos paslaugos, internetinės paramos grupės ir net paprastos bendravimo priemonės, pavyzdžiui, vaizdo skambučiai, gali padėti sumažinti izoliaciją ir suteikti galimybę naudotis psichikos sveikatos ištekliais. Labai svarbu kovoti su senatvine diskriminacija ir skatinti teigiamą požiūrį į senėjimą. Vilniuje visuomenės informavimo kampanijos gali padėti keisti požiūrį į senėjimą ir psichikos sveikatą.

Vilniui toliau vystantis, svarbu užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos poreikiai būtų ne tik pripažįstami, bet ir aktyviai tenkinami. Tai apima palankios senatvei politikos kūrimą, investicijas į senjorų psichikos sveikatos paslaugas ir bendruomenės, kuri vertina ir remia savo vyresnio amžiaus gyventojus, puoselėjimą.

Slauga ir Priežiūra

Kokybiška ir ori senatvė dažnai priklauso nuo to, ar senyvo amžiaus žmogus turi sveikatos sutrikimų, ar turi šeimą, ar yra vienišas. Skirtinga yra ir senyvų amžiaus žmonių priežiūra. Labai svarbu atsižvelgti, ar senolis turi lėtinių ligų, dėl kurių jis yra priklausomas nuo aplinkinių pagalbos. „Nesant galimybių prižiūrėti namuose, artimieji turi surasti saugią vietą, pvz., slaugos ar globos namus, kur senoliui būtų teikiama socialinė ir medicininė priežiūra“, - teigia reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ gydytoja geriatrė Vitalija Machnin.

Senatvę dažnai lydi lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, sąnarių, akių, cerebrovaskulinės ir plaučių ligos. Taip pat dažnai susiduriama su psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip demencija, depresija, nerimas. Artimiesiems būtina prisiminti, kad slaugant senolį teks reguliariai lydėti pas gydytojus, padėti ligoniui laikytis medikų rekomendacijų. „Reikia išmanyti apie slaugą, nuolat domėtis apie tai. Nesidrovėkite prašyti pagalbos, nes ne visada, kad ir labai norint, galima padėti sergančiam artimajam“, - sako centro „Gemma“ gydytoja geriatrė V. Machnin. Ji primena, kad slaugant svarbi tiek slaugančio, tiek ir ligonio psichinė būsena. „Slaugomas žmogus gali jaustis vienišas, bejėgis, našta artimiesiems, o šiems tenka nelengva užduotis, mat jiems reikia derinti artimojo slaugą ir asmeninį, profesinį gyvenimą. Artimieji turi įsisąmoninti, kad namų aplinka ne visada geriausia vieta slaugyti artimąjį.

Brandus amžius be ligų - Dievo dovana, ligos - tai išbandymas tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems. Slaugos ir senelių namai - vis dar karštų diskusijų objektas ar net tabu. Viena vertus, tai lyg ir negarbė šeimai, kurie neva „atsikrato“ pareiga. Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrenginių. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku sugirdyti ar suleisti vaistus. Medikai pataria - padėkite savo artimiesiems jaustis geriau. Rūpinkitės savo ir artimųjų sveikata bet kuriame amžiuje. Suteikiame visas galimybes profesiškai augti, tobulėti bei savo žiniomis ir patyrimu kasdien padėti slaugomiems svečiams jaustis geriau ir gyventi ilgiau.

"Gemma" Vievio Namai

„Gemma“ Vievio Namai - moderniausi ilgalaikės priežiūros namai Lietuvoje, veikiantys pagal pažangiausią Vakarų šalių patirtį. Čia ypatingas dėmesys skiriamas gyventojams, sergantiems įvairiomis demencijos formomis, suteikiant jiems pritaikytą aplinką, sveikatinimo paslaugas ir skatinant bendruomeniškumą bei socialinį aktyvumą.

Ilgalaikės senjorų globos „Gemma“ Vievio namai duris atvėrė 2023 m. lapkritį. Tai naujas, modernus, beveik 5 tūkst. kv. m. ploto kompleksas, kuriame teikiamos ilgalaikės priežiūros paslaugos. Naujuose „Gemma“ Vievio namuose galės įsikurti iki 160 senjorų.

Globos skyriuje pirmas pastato aukštas yra skirtas senyviems ir nedidelę negalią turintiems judantiems senjorams, antrame aukšte apgyvendinami ribotą judėjimą turintys senjorai, trečiame aukšte - sunkią negalią turintys nevaikštantys senjorai. Gyventojai kambariuose apgyvendinami atsižvelgiant į pasirinktą kambarį (vienvietį ar dvivietį), jų lytį, sveikatos būklę, poreikius.

Globos skyriuje globos paslaugos teikiamos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Naujai atvykusį Gyventoją ir/ar jo atstovą socialinis darbuotojas supažindina su šiomis Taisyklėmis, suteikia išsamią informaciją apie Globos skyriaus veiklą, teikiamas paslaugas, Gyventojų teises, atsakomybes ir pareigas.

Maitinimas Globos skyriuje organizuojamas pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus maitinimo organizavimą socialinės globos įstaigose reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į Gyventojo sveikatos būklę ir jo savarankiškumą, Gyventojai turi galimybę valgyti Įstaigos restorane, aukštų virtuvėlėse arba kambariuose. Restorane Gyventojai turi savo nuolatines vietas. Gendantys maisto produktai yra laikomi šaldytuvuose. Neturint šaldytuvo gyvenamajame kambaryje, tokie maisto produktai laikomi bendro naudojimo šaldytuvuose. Gyventojai aptvertoje Įstaigos teritorijoje gali judėti laisvai.

Globos skyriuje Gyventojams yra teikiamos sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos: teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinamos pirminės sveikatos priežiūros (šeimos gydytojo, slaugos) paslaugos. Šeimos gydytojo siuntimu organizuojamos gydytojų specialistų konsultacijos kitose sveikatos priežiūros įstaigose ir/ar stacionarinis gydymas, užtikrinant gyventojo nuvykimą ir parvykimą.

Gyventojai lankytojus gali priimti kasdien nuo 10.00 iki 20.00 val. Lankytojai turi laikytis specifinių personalo reikalavimų dėl avalynės, aprangos, dezinfekcijos priemonių naudojimo.

Gyventojo artimuosius apie Gyventojo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininių tyrimų rezultatus, gydymo metodus ir gydymo prognozę informuoja šeimos gydytojas ar Globos skyriaus atsakingas darbuotojas. Bet kokia informacija apie gyventoją yra teikiama užtikrinant 2016 m. balandžio 27 d.

Už piktybiškai sugadintą, sulaužytą, prarastą Įstaigos inventorių, patalynę, rūbus ir kt. materialųjį turtą, kaltininkas padarytą žalą atstato asmeninėmis lėšomis. Kiekvienas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas yra fiksuojamas raštu. Esant sistemingiems Vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo atvejams, Gyventojo elgesys gali būti svarstomas Įstaigos tarybos posėdyje dalyvaujant pačiam Gyventojui.

Gyventojo pašalinimo iš Globos skyriaus procedūra vykdoma vadovaujantis Socialinės globos normų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Pagrindas inicijuoti Gyventojo pašalinimą iš globos namų - ne mažiau kaip 3 (trys) per metus raštu įforminti ir globos namuose užregistruoti grubūs šių Taisyklių pažeidimai arba teisėsaugos įstaigose registruoti Gyventojo nusižengimai arba sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas. Su užfiksuotais pažeidimais Gyventojas supažindinamas pasirašytinai.

Gyventojas gali būti pašalintas iš Globos skyriaus už Taisyklių ar teisėtvarkos pažeidimus tik nuodugniai išnagrinėjus įvykdytų pažeidimų priežastis ir neradus kitų efektyvių būdų paveikti Gyventojo neigiamą elgesį. Svarstant Gyventojo pašalinimo iš Globos skyriaus klausimą, kviečiamas dalyvauti pats asmuo ir kiti suinteresuoti asmenys, užtikrinama, kad pašalinant Gyventoją iš Globos skyriaus, bus sprendžiamas jo socialinės globos tęstinumo ir saugumo klausimas.

tags: #ilgalaike #pagyvenusiu #zmoniu #slauga #gema