Socialinė padėtis apibrėžia žmogaus arba grupės vietą visuomenės hierarchijoje, nusakoma per ekonominius, kultūrinius ir socialinius išteklius bei galimybes. Socialinė atskirtis ir nelygybė yra sąvokos, kurios apibūdina skirtumus tarp žmonių arba grupių visuomenėje dėl jų socialinės padėties, ekonominės padėties arba kultūros.
Socialinės padėties demonstravimas ir Vebleno efektas
Turtingi žmonės, norėdami sudaryti įspūdį ir siekdami parodyti savo padėtį visuomenėje, perka prabangos daiktus, retus meno kūrinius, brangius automobilius, dėvi garsių dizainerių drabužius. Tai vadinamasis Vebleno efektas. Teko girdėti anekdotą: susitiko du naujieji rusai, vienas iš jų su nauju kaklaraiščiu. Kitas ir klausia: kiek mokėjai už naują kaklaraištį? 500 eurų - sako šis. Ot kvailas, aš gi čia pat už kampo mačiau tokį už 1000! Tai minėto Vebleno dėsnio pavyzdys.
Kai 1899-aisiais T. Veblenas pasiūlė vadinamąją turtingiausios klasės teoriją, pagrindinė žmogaus pastebimo vartojimo elgesio motyvacija buvo siekis įgyti prestižą kaupiant turtą ar įvairias prabangos prekes, tačiau šiandieninėje visuomenėje toks pastebimas vartojimas tapo kur kas sudėtingesniu ir subtilesniu reiškiniu. Šiandien, kai vartotojas įsigyja naują prekę, dažniausiai ji turi ir simbolinę prasmę: dažnu atveju tai net nerodo didelio turto, bet kadangi yra nukreipta į tam tikrą socialinę grupę, atsidaro keliai ta preke pasipuikuoti ir taip įgyti prestižą tarp pažįstamųjų, nors pats T. Veblenas parodomąjį vartojimą aprašė kaip būdingą pasiturinčiųjų klasės atstovams.
Socialinė padėtis vaikų ir paauglių gyvenime
Dar būdamas darželyje vaikas, nors ir ne visai suprasdamas, gali pradėti didžiuotis tuo, kokius žaislus turi, kokį ar kokius automobilius vairuoja jo tėvai, kokias pareigas jie užima. Tačiau ryškiausias sąmoningas savo socialinės padėties demonstravimas greičiausiai prasideda kartu su paauglyste. Paauglystė yra itin jautrus amžius, kai pradedamos savo tapatumo paieškos, atsiskiriama nuo namų „sienų“.
Paaugliai neretai nori pasirodyti, kad pritaptų prie bendraamžių ir, kas svarbiausia, nori būti mylimi, nes šiame amžiaus tarpsnyje draugystė yra kone gyvybiškai svarbi. Ne veltui sakoma, kad pasitinka pagal išvaizdą, išlydi pagal protą, jei parodysi gražų, fasadą kur kas lengviau įsiliesi į bendraamžių tarpą. Tai tarsi pranašumas, kurį nešiesi kartu su savimi. Išsiskirti iš kitų, pavyzdžiui, nesirengti tuo metu madingais drabužiais, neturėti išmaniojo telefono, tampa itin „pavojinga“, nes galima susidurti su šiuo metu itin aktualia problema - patyčiomis.
Taip pat skaitykite: Studijų prieinamumas Lietuvoje
Įtaka: šeima, visuomenė ir vertybės
Be abejonės, labai svarbus vaidmuo atitenka tėvams. Šeima yra pati pirmoji terpė, į kurią patenka vaikas ir kurios elgesio modelį pradeda stebėti. Pagalvokite: kol vaikas eina į darželį, nuo jo nelabai priklauso, kaip aprengtą jį atves, tačiau mokykla jau yra visai kas kita, čia vyrauja savos mados, kurioms norom nenorom vaikas yra linkęs paklusti. Vis dėlto mokyklinio amžiaus vaikas jau pradeda ieškoti savo tapatumo, ir tėvų nuomonė patenka į antrą planą.
Ar vis dėlto tai daugiau priklauso nuo auklėjimo, ar didesnę įtaką turi visuomenė? Kaip jau minėjau, tėvai yra tie asmenys, nuo kurių prasideda vaiko vertybių formavimasis. Paprastai žmogus yra linkęs kreipti dėmesį į tai, kokie lūkesčiai yra keliami visuomenėje, todėl siekia bent dalinai juos atitikti. Visada svarbu žinoti, kodėl kažką darai. Visi žmogaus pasirinkimai yra tikslingi, net ir tada, kai būna impulsyvūs. Savo veiksmais nuolat kažko siekiame, todėl ir padėtis visuomenėje kiekvienam turi tam tikrą konkrečią prasmę.
Lyčių skirtumai socialinės padėties demonstravime
Padėtis visuomenėje gali būti vienodai svarbi tiek vyrui, tiek moteriai, tik dažniausiai skiriasi jos demonstravimas. Vyras ją demonstruoja tokiomis prabangos prekėmis, kaip prabangūs laikrodžiai ar automobiliai. Be to, jis nepraleidžia progos parodyti savo išmanumo, intelekto, dažnai labai vertina išsilavinimą. Moterys savo socialinę padėti dažniau atskleidžia per išvaizdą. Jos renkasi prabangesnius, žinomų prekinių ženklų drabužius, nešioja brangius aksesuarus, daug dėmesio skiria savo išvaizdai.
Mobilumas ir galimybės keisti socialinį sluoksnį
Mes jau gimstame tam tikrame socialiniame sluoksnyje, ar sunku norint jį pakeisti? Šiuolaikinėje visuomenėje hierarchija jei nėra visai išnykusi, tai bent jau gerokai ištirpusiomis ribomis. Net jei esi gimęs žemesnės socialinės ekonominės padėties šeimoje, turi puikias galimybes susikurti tokią padėti, kokios pats nori, viskas priklauso tik nuo asmeninių pastangų. Tai labiau priklauso nuo asmeninės motyvacijos, tikslų ir siekių gyvenime. Gali tapti kuo nori - tiek aukštas pareigas užimančiu asmeniu, tiek nusikaltėliu.
Sociologai vartoja tokį terminą, kaip „vertikalusis mobilumas“, kai „keliaujama“ per socialinius sluoksnius. Vienareikšmiškai negalima pasakyti, kad aukštesnės socialinės padėties tėvų vaikai patys suaugę lieka tame pačiame socialiniame sluoksnyje, nors dažnai aukštesni lūkesčiai keliami ir tėvų. Vaikas dažnai ne tik perima tam tikrus elgesio modelius iš tėvų, bet ir yra linkęs daliai jų priešintis.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Vertybės ir Socialinė Padėtis
Socialinė atskirtis, nelygybė ir diskriminacija
Socialinė atskirtis gali būti sukelta dėl įvairių priežasčių, tokių kaip etninė priklausomybė, lytis, amžius, socialinė padėtis arba rasė. Socialinė atskirtis ir nelygybė gali turėti įtakos žmonių gyvenimo kokybei ir galimybėms. Pavyzdžiui, jei žmogus gyvena skurdesnėje vietovėje arba turi mažesnę ekonominę padėtį, jis gali turėti mažiau galimybių mokytis, gauti gerą darbą arba gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
Norint sumažinti socialinę atskirtį ir nelygybę, reikia imtis veiksmų, kurie padėtų visiems žmonėms gauti lygias galimybes ir panaikintų bet kokias formas diskriminacijos. Tai gali apimti įvairias iniciatyvas, tokias kaip vienodos mokesčių sistemos, viešųjų paslaugų teikimo gerinimas skurdesnėse vietovėse, galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenėje bei lyčių lygybės užtikrinimas.
Psichologija ir anglų kalbų mokslai (ELT) – socialinė atskirtis
Empiriniai duomenys apie diskriminaciją ir kreipimusis Lietuvos kontekste
Paskelbta | 2022 Gruodžio 26d. 2023-aisiais į Tarnybą iš viso kreiptasi 1655 kartus: pateikti 236 oficialūs skundai, 1419 kartų gyventojai konsultavosi žodžiu arba raštu. Per metus iš viso nustatyti 54 lygių galimybių pažeidimai, tuo tarpu 2022-aisiais jų buvo 40. Daugiausia jų - dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu (20).
Pernais metais Tarnyba gavo pusšimtį skundų socialinės padėties pagrindu, tuo tarpu 2022-aisiais jų buvo 29. Dar smarkiau šioje srityje šoktelėjo užklausų skaičius - nuo 106 iki 281. „Reikia pastebėti, kad tokiam skundų ir kreipimųsi skaičiaus augimui įtakos turėjo pernai įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymo pakeitimas, į socialinės padėties apibrėžimą įtraukęs šeiminės padėties sąvoką. Šioje srityje dažniausiai kreiptasi dėl paslaugų teikimo šeimoms su vaikais - dėl nuolaidų taikymo įsigyjant šeimos bilietus, renkantis atostogų paketus šeimoms.
Skundų amžiaus pagrindu pernai Tarnyba gavo beveik dvigubai daugiau - jei 2022 m. jų buvo 26, tai 2023 m. „Diskriminacija dėl amžiaus yra opi problema, kuri kasmet įgauna didesnį mastą. Taip rodo ir mūsų apklausų duomenys, liudijantys, kad trys ketvirtadaliai gyventojų įsitikinę, jog šalyje tokia diskriminacija labai ar iš dalies paplitusi. Tad ne nuostabu, jog skundų bei paklausimų iš vyresnių žmonių gauname dažnai. Dažniausiai dėl problemų darbo rinkoje, pavyzdžiui, skundžiamasi dėl skelbimų, kuriuose įvardijami kandidatų amžiaus rėžiai“, - teigia A.
Taip pat skaitykite: Vaiko socializacijos iššūkiai
Moterys į Tarnybą 2023-aisiais kreipėsi dažniau nei vyrai ar juridiniai asmenys - ir teikdamos oficialius skundus, ir kitomis formomis. Jos sudarė 38,5 proc. „Apžvelgdami metus, matome tam tikras tendencijas. Kalbant apie diskriminaciją lyties pagrindu, pastebime, kad moterys įgyja drąsos teikti skundus dėl nevienodo darbo užmokesčio su vyrais, mažiau palankių darbo sąlygų nustatymo arba priekabiavimo atvejų dar tebedirbdamos, o ne palikusios darbovietes. Vis dėlto išlieka tendencija proceso metu atsisakyti skundo nagrinėjimo, nes žmonės, ypač moterys, patyrusios priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą, jaučiasi nesaugiai tai viešindamos“, - sako Tarnybos Teisės grupės vadovė A.
Pastebima, kad gyventojai vis labiau atpažįsta ne tik diskriminaciją, bet ir priekabiavimą dėl negalios. „Kreiptasi dėl atvejų, kai paslaugų teikėjai dėl žmogaus negalios elgėsi nepagarbiai. Žmonės su negalia taip pat teikė skundus ne tik dėl fizinės aplinkos neprieinamumo, bet ir dėl informacinės. Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė teigia, kad 2023 m. „Pernai įmonės kreipėsi dažniau, nei turėjome galimybių tą poreikį atliepti. Panašu, kad darbdaviai vis dažniau patys imasi iniciatyvos, nelaukdami diskriminacijos pasireiškimo atvejų savo įstaigose. Matome, kad supratimas apie lygias galimybes plečiasi, tai tampa svarbia viešojo ir verslo sektorių kasdienybės dalimi“, - pažymėjo V.
Daug dėmesio skirta smurto artimoje aplinkoje prevencijos temai ir rizikoms, kurias išaugina asmens patiriama negalia. Su metine ataskaita Tarnyba politikos formuotojams teikia 25 išvadas ir rekomendacijas lygių galimybių užtikrinimui Lietuvoje. Tarp jų - ne vienerius metus iš eilės besikartojančios, tačiau vis dar neįgyvendinamo rekomendacijos: ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, priimti Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, orų partnerystės įstatymą bei Tautinių mažumų įstatymą, skirtą tautinių mažumų teisėms ir įtraukčiai užtikrinti.
Kodėl socialinė padėtis vis dėlto svarbi?
Tiek, kiek ji leidžia psichologiškai gerai jaustis, tiek ji ir turi būti svarbi, tačiau tai neturėtų peraugti į tuštybę. Patogiai gyventi visada yra patraukliau negu verstis vos suduriant galą su galu, tačiau žmogaus vidinė harmonija nesiremia vien socialinės padėties pagrindu. Visada svarbu žinoti, kodėl kažką darai.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Demonstracija | Prabangos prekės, simbolinis vartojimas, Vebleno efektas |
| Vaikai ir paaugliai | Padėties reikšmė tapatumo formavimuisi, įtaka draugams ir patyčioms |
| Auklėjimas | Tėvų poveikis vertybėms, visuomenės lūkesčiai |
| Mobilumas | Vertikalusis mobilumas, galimybės keisti socialinį sluoksnį |
| Diskriminacija | Amžius, lytis, negalia, šeiminė padėtis - praktiniai kreipimosi atvejai |
Apibendrinant, socialinė padėtis yra daugiasluoksnė sąvoka, kuri veikia ir asmeninius pasirinkimus, ir visuomenės struktūras. Ji gali nulemti galimybes, psichologinį komfortą ir tarpusavio santykius, todėl svarbu tiek suprasti jos mechanizmus, tiek siekti teisingesnių ir įtraukesnių sprendimų visuomenėje.