Psichologinis Smurtas: Apibrėžimas, Formos ir Apsauga Lietuvoje

Psichologinis smurtas - tai subtilus, bet griaunantis reiškinys, paliekantis gilias žaizdas žmogaus sieloje. Šis straipsnis siekia išsamiai apibrėžti psichologinį smurtą, aptarti jo pasireiškimo formas, poveikį aukoms ir pabrėžti svarbą atpažinti bei kovoti su šia smurto rūšimi.

Kas yra psichologinis smurtas?

Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Tai tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.

Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą.

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.

Psichologinio smurto apibrėžimas ir formos

Psichologinis smurtas - tai pasikartojantys veiksmai, kurie menkina, žemina, kontroliuoja arba manipuliuoja kitu žmogumi. Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis dėl neigiamų padarinių.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

• Ekonominis spaudimas: Grasinama išmesti iš namų, atimti turtą. Tai gali pasireikšti net namų spynų pakeitimu ar išdeklaravimu iš buto.
• Patyčios ir nuolatinis ujimas: Žeminantys komentarai ir elgesys.
• Kiti grasinimai ir bauginimai: Bet kokie veiksmai, keliantys baimę.

Psichologinis smurtas gali vykti šeimoje, poroje, draugų rate, darbe ar net viešoje erdvėje. Dažnai tai prasideda subtiliai, todėl svarbu atpažinti pirmuosius požymius.

Psichologinio smurto formos ir požymiai

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:

• Nuolatinė kritika: nuolatinis aukos kaltinimas, menkinimas, jos veiksmų ir sprendimų kritika.
• Izoliavimas: aukos atskyrimas nuo šeimos, draugų ir kitų socialinių kontaktų, siekiant ją padaryti priklausomą nuo smurtautojo. Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
• Baimės sėjimas: bauginimas, grasinimai, agresyvus elgesys, sukeliantis aukai baimę ir nerimą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
• Menkinimas: nuolatinis aukos žeminimas, jos vertės neigimas, įžeidinėjimai ir patyčios.
• Manipuliavimas: aukos jausmų ir emocijų išnaudojimas, siekiant ją kontroliuoti ir paveikti. Smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
• Kontroliavimas: aukos veiksmų, judėjimo, finansų ir socialinių kontaktų ribojimas.

Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių.

Kiti psichologinio smurto požymiai:

• Įtikinėjimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
• Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
• Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
• Kontroliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.

Kitos smurto formos

Nors šis straipsnis daugiausia dėmesio skiria psichologiniam smurtui, svarbu paminėti ir kitas smurto formas, kurios gali egzistuoti kartu:

Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba

• Fizinis smurtas: Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas.
• Ekonominis smurtas: Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.
• Seksualinis smurtas: Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
• Pasyvus smurtas (nepriežiūra): Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.

Psichologinio smurto priežastys ir pasekmės

Konfliktas šeimoje dažniausiai kyla dėl girtuokliavimo, narkotikų, negydomų psichikos ligų, neištikimybės ir ekonominių nepriteklių. Smurtautojai dažnai nori dominuoti ir jaustis kaip valdovai. Sisteminis psichologinis smurtas, ypač patirtas vaikystėje, neigiamai paveikia žmogaus psichiką. Tai pažeidžia asmenybės vystymąsi, sutrikdo savivertės ir pasitikėjimo savimi formavimąsi, išugdo negatyvų požiūrį į save ir pasaulį.

Psichologinio smurto poveikis

Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Jis gali sukelti:

• Emocines problemas: stresą, nerimą, depresiją, panikos atakas, savivertės sumažėjimą, kaltės jausmą, bejėgiškumą.
• Fizines problemas: nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, nuovargį, imuninės sistemos susilpnėjimą. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas.
• Socialines problemas: izoliaciją, sunkumus kuriant ir palaikant santykius, pasitikėjimo kitais žmonėmis praradimą.
• Psichologines traumas: potrauminio streso sindromą (PTSS), disociaciją, atminties ir koncentracijos sutrikimus.
• Savižudybės riziką: ypač sunkiais atvejais, kai auka jaučiasi visiškai bejėgė ir neturi vilties.

Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas.

Psichologinio smurto pasekmės

Psichologinio smurto pasekmės gali būti ilgalaikės:

• Depresija
• Nerimo sutrikimai
• Miego problemos
• Fiziniai sveikatos negalavimai
• Savižudybės rizika

Psichologinis Smurtas Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos

Nors psichologinis smurtas yra plačiai paplitęs, oficiali statistika neatspindi tikrojo masto. Dauguma atvejų lieka nepastebėti arba nepranešti.

Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje

2020 metais Lietuvoje psichologinis smurtas buvo antras pagal paplitimą smurto artimoje aplinkoje atvejis (172 atvejai). Tačiau realus šios smurto rūšies paplitimas yra kur kas didesnis.

Visuomenės sąmoningumas apie psichologinį smurtą didėja, tačiau vis dar yra svarbu šviesti žmones apie jo pavojingumą ir atpažinimo būdus.

Psichologinio Smurto Teisinis Reguliavimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą.

LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas apibrėžiamas kaip „veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“.

Teisinėje sistemoje plačiau naudojama sąvoka „psichinė prievarta“, kaip kai kurių nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse (BK), požymis.

Psichologinis smurtas yra kriminalizuotas tik iš dalies, o tai yra nepakankama. BK įtvirtinta psichinė prievarta neapima daugelio psichologinio smurto formų, todėl jos apimtis yra ribota. Psichinė prievarta paprastai yra tik vienas iš kvalifikuojančių (griežtinančių atsakomybę) nusikalstamos veikos požymių.

Už grasinimą nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, terorizavimą, bausmė gali būti laisvės apribojimas, bauda, viešieji darbai ar laisvės atėmimas iki dvejų metų. Sunkiausia bausmė - laisvės atėmimas iki 4 metų - skiriama, kai smurtautojas grasina padegti, susprogdinti ar sistemingai baugina naudodamas psichinę prievartą.

Kaip Įrodyti Psichologinį Smurtą?

Įrodymų trūkumas yra viena didžiausių problemų, keliant psichologinio smurto bylas. Svarbu rinkti bet kokius galimus įrodymus:

• Pokalbių įrašai: Įrašinėkite pokalbius, kurie vėliau įrodytų tokį smurtą buvus.
• SMS žinutės ir elektroniniai laiškai: Išsaugokite visus grasinimus ir įžeidimus.
• Liudytojų parodymai: Kviesti į pagalbą liudininkų - kaimynų ar pareigūnų.
• Policijos pareiškimai: Parašykite pareiškimą policijai dėl psichologinio smurto.
• Dienoraštis: Slapta nuo smurtautojo aprašykite kiekvieną smurto atvejį.
• Vaizdo įrašai: Esant galimybei, įsigykite vaizdo kamerą ir filmuokite (slapta kamera).
• Psichologo ar gydytojo pažymos: Kreipkitės į specialistus dėl patirtos žalos įvertinimo.

Teismas daugiausia remiasi rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, policijai pateiktais pareiškimais ir apžiūromis.

Pagal BK, psichologinis smurtas gali būti laikomas bet koks elgesys, sukeliantis emocinį ar psichologinį poveikį - grasinimai, menkinimas, įžeidinėjimai, manipuliacijos, kontrolė ar bauginimas. Auka gali kreiptis į policiją, prokuratūrą arba pagalbos centrus, pavyzdžiui, specializuotus moterų krizių centrus, vaikų teisių apsaugos tarnybas ar emocinės paramos linijas.

Kaip atpažinti ir reaguoti į psichologinį smurtą?

Svarbu atpažinti, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Pasitarti su patikimu žmogumi: Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.

Nustatyti ribas: Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.

Rūpintis savimi: Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę.

Kreiptis į specialistus: Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai.

Pagalbos būdai nutraukus santykius su smurtautoju

Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas.

• Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
• Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
• Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?

Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje.

Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos.

Organizacija	Kontaktinė informacija
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras	Mob. El.
Pagalbos linija moterims	(Informacija nepateikta)
Vaikų linija	(Informacija nepateikta)

tags: #kas #yra #psichologinis #smurtas