Neįgalių Darbuotojų Teisės Lietuvoje: Garantijos ir Įstatymų Naujovės

Neįgaliesiems teisė į darbą pripažįstama lygiai su kitais asmenimis, tačiau jiems taikomos tam tikros lengvatos, garantijos ir apribojimai. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios garantijos įtvirtintos neįgaliam darbuotojui Darbo kodekse, ir kokie nauji įstatymai įsigaliojo, siekiant užtikrinti jų teises.

Nauja Redakcija ir Svarbūs Pakeitimai

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.

Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc.

„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Svarbūs Darbo Kodekso Pakeitimai nuo 2024-06-21

2024-06-13 priimtas tam tikrų Darbo kodekso (toliau - DK) straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2024-06-21. Nuo 2024-06-21 įsigaliojusiame DK pakeitimų pakete dalis pakeitimų yra redakcinio pobūdžio, kur keičiami anksčiau tekste buvusių sąvokų pavadinimai, pavyzdžiui, iš „Neįgaliojo asmens“ keičiama į „Asmuo su negalia“.

Taip pat skaitykite: Darbo galimybės neįgaliesiems Lietuvoje

1. DK 25 str. papildomas 7 dalimi, kurioje numatoma, kad DK nustatytos garantijos darbuotojui taikomos, kai jis darbdaviui pateikia negalios, vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą ar kitą darbuotojo teisę į garantiją patvirtinantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai darbdavys turi duomenis, patvirtinančius darbuotojo teisę į garantiją.
2. Keičiamas DK 56 str. 1 d. 3 p. numatant, kad darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių (atitinkamai gaudamas išeitinę išmoką), jeigu negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).
3. DK papildomas 117 str. 5 d. ir 119 str. 5 d., kurios numato, jog darbuotojai su negalia gali būti skiriami dirbti naktį ar viršvalandinį darbą, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu. Iš esmės tokia pati taisyklė galios ir budėjimo atveju.

Darbo Kodekso Garantijos Neįgaliam Darbuotojui

Darbo kodekse numatytos įvairios garantijos neįgaliems darbuotojams, siekiant užtikrinti jų teises ir sudaryti tinkamas darbo sąlygas:

• Tinkamos ir saugios darbo sąlygos: Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.).
• Nediskriminavimas: Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
• Teisė į ne visą darbo laiką: Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str.).
• Teisė dirbti nuotoliniu būdu: Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str.).
• Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties: Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.).
• Ilgesnis įspėjimo terminas: Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites.
• Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios: Darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.).
• Darbo laiko režimas: Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str.).
• Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos: Neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.).
• Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis: Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.).
• Nemokamos atostogos: Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d.).
• Tinkama darbo vieta: Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios garantijos yra suteikiamos dirbantiems žmonėms su negalia ar auginantiems vaikus su negalia. Dalis jų įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos.

• Darbo kodeksas leidžia prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo laiką neribotą laikotarpį, jeigu jūsų prašymas pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu, būtinybe slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį.
• Jeigu turite negalią ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 m., jums priklauso 25 d. d. apmokamų atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 30 d. d. atostogų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.
• Jei turite negalią, auginate vaiką su negalia iki 18 m. arba slaugote asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, darbdavys privalo tenkinti jūsų prašymą suteikti nemokamas atostogas.
• Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, gali pasinaudoti 2 laisvomis dienomis per mėnesį (arba sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę).
• Neįgalus darbuotojas ar neįgalų šeimos narį, ar kartu su juo gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugantis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbdavį prieš 5 d.
• Pirmenybė likti dirbti, be kitų grupių, priklauso darbuotojams, kurie vieni augina neįgalų vaiką iki 18 m. taip pat vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis nei 55 proc.
• Galioja 3 kartus ilgesnis įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Neįgalius darbuotojus, o taip pat darbuotojus, auginančius vaiką iki 18 m., įspėti apie atleidimą reikia prieš 1,5 mėn.
• Negalima be sutikimo skirti budėti pasyviai ar budėti pasyviai namie.
• Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

Svarbios Priežastys Nutraukti Darbo Sutartį

Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių esant Darbo kodekso 56 str. 1 d.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad Darbo kodekso 56 str. 1 d. numato trumpesnį darbdavio įspėjimo terminą nei nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių - ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pageidaujamos sutarties nutraukimo dienos. Tiesa, nutraukiant darbo sutartį dėl Darbo kodekso 56 str. išvardytų svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

„Pagal teismų praktiką, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja, - darbuotojas pareiškime turi nurodyti ne tik pareiškimo surašymo dieną, pageidaujamą darbo santykių nutraukimo datą, bet ir jo atžvilgiu egzistuojančią konkrečią priežastį, įtvirtintą Darbo kodekso 56 str.

Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?

„Tuo atveju, jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo sveikatos būklė, reikia įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp darbuotojo ligos ar neįgalumo ir jo negalėjimo atlikti darbo funkcijas“, - sako I. Piličiauskaitė-Dulkė. Anot jos, Darbo kodekso 56 str. imperatyviai nenustatyta, kokius reikalavimus turi atitikti darbuotojo sveikatos būklę patvirtinantys įrodymai, todėl tokiais įrodymais gali būti laikomi įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos būklę, pavyzdžiui, išrašai iš ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimai, gydytojų pažymos ir pan., kurie yra pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį.

Visgi šiuo atveju būtina akcentuoti, kad darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p., kartu su prašymu nutraukti darbo sutartį turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius dvi aplinkybes, t. y. I. Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad aplinkybei, jog darbuotojas slaugo asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, pagrįsti teisės aktai nenumato jokių imperatyvių reikalavimų, taigi tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys, pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas slaugo šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį.

„Tuo atveju, jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo pensinis amžius, nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 str. galima darbuotojui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus ir įgijusiam teisę į visą senatvės pensiją dirbant pas tą darbdavį pagal neterminuotą darbo sutartį“, - pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja. Ji patvirtina, kad trumpesnis - 5 darbo dienų - įspėjimo terminas taikomas ir išeitinė išmoka yra mokama ne bet kuriam senatvės pensijos amžių sulaukusiam darbuotojui, o tik atitinkančiam visas tolesnes sąlygas, t. y.

Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė pataria darbuotojui, teikiančiam darbdaviui atleidimo prašymą, šiame prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis, pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju - kad sulaukėte senatvės pensijos amžiaus, įgijote teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas šį darbdavį ir dėl to pageidaujate nutraukti darbo santykius, ir, žinoma, nurodyti šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą, t. y. Darbo kodekso 56 str.1 d.

Darbdavio Pareigos ir Atsakomybė

Priimant neįgalųjį į darbą, nustatant jam darbo sąlygas, darbo užmokestį, suteikiant kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybes, naudojant darbo vertinimo kriterijus, skiriant drausmines nuobaudas, perkeliant ar atleidžiant iš darbo ir kt., neleistina jį diskriminuoti dėl neįgalumo.

Taip pat skaitykite: Kaip reikalauti, jei esate neįgalus

Darbdavys, sudarydamas darbo sąlygas neįgaliajam, privalo atsižvelgti į darbuotojui išduotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje yra nurodyta, kokiems rizikos veiksniams esant asmuo, dėl jam diagnozuotų susirgimų ir dėl to sumažėjus darbingumo lygiui, negali dirbti.

Pabrėžtina, kad išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nesieja neįgalaus asmens darbingumo su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis. Darbuotojui, pateikus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbdavys su šia išvada turėtų jį siųsti tikrintis sveikatą, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje.

Jei išvadoje dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą nenumatyta apribojimų dėl jo darbo laiko, šis darbuotojas gali dirbti visą darbo laiką. Darbdavys neturi teisės ne visą darbo laiką nustatyti vienašališkai. Tačiau darbuotojui pareiškus reikalavimą dirbti ne visą darbo laiką, šis pageidavimas darbdaviui tampa privalomas.

Neįgaliesiems priklauso kasmetinės minimaliosios 35 kalendorinių dienų atostogos, kurios suteikiamos už einamuosius metus nuo dokumentų, patvirtinančių darbuotojo neįgalumą, pateikimo darbdaviui dienos.

Darbo sutartis su neįgaliaisiais gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Darbuotojas, kuris dėl sveikatos būklės nebegali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą.

Jeigu darbuotojas, nuslėpdamas nuo darbdavio savo neįgalumo faktą, nepateikia su neįgalumu susijusių dokumentų, iš darbdavio negali būti reikalaujama tokio darbuotojo atžvilgiu taikyti teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias papildomas apsaugas (garantijas) neįgaliesiems.

Išskaitos iš Darbo Užmokesčio

DK 150 str. 2 d. nurodyta kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos:

1. grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms (1 punktas);
2. grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų (2 punktas);
3. atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui (3 punktas);
4. išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (4 punktas).

Paminėtina, kad padarytos žalos atveju išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Dar daugiau, išskaitų dydis yra papildomai ribojamas ir DK 150 str. 4 d. numato, jog išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai yra nustatyti CPK.

Šiame straipsnyje aptarėme pagrindines neįgalių darbuotojų teises ir garantijas Lietuvoje, įtvirtintas Darbo kodekse. Svarbu, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai žinotų šias nuostatas ir jomis vadovautųsi, siekiant užtikrinti vienodas galimybes ir tinkamas darbo sąlygas visiems.

tags: #kas #yra #neigalus #darbuotojas