Lietuvoje jau veikia ne vieneri grupiniai gyvenimo namai, kuriuose gyvena iš globos institucijų perkelti negalią turintys asmenys. Straipsnio autorių dėmesys koncentruojamas į vis dar besitęsiantį reiškinį Lietuvoje - globos įstaigų mažinimą ar netgi jų visišką panaikinimą, t.y. - deinstitucionalizaciją. Neretai vaikai, augdami socialinės globos namuose, susiduria su rizika negauti visaverčio ugdymo bei auklėjimo, tai gali neigiamai paveikti tolimesnį jų gyvenimą.
Tyrimo problema kyla iš to, kad Lietuvoje baigiantis pirmajam deinstitucionalizacijos etapui, vis dar paplitusi institucinė globa, kuri kritiškai vertinama daugeliu aspektų. Deinstitucionalizacija taikoma, siekiant vaiko gerovės ir saugumo užtikrinimo. Įžvelgiami tam tikri institucinės globos trūkumai - kalbant apie institucinę globą, pirmas vaizdas, kuris formuojasi, - uždara teritorija, kurioje gyvena didelis skaičius žmonių.
Siekiant pokyčių institucinės socialinės globos srityje, keliamas tikslas skatinti stacionarių globos įstaigų pertvarkos procesą ir sudaryti sąlygas savivaldybėse. Vykdant globos įstaigų pertvarką, siekiama suformuoti pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam neįgaliam asmeniui gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame.
Siekiant šio tikslo, steigiami grupinio gyvenimo namai, savarankiško gyvenimo namai, apsaugotas būstas, taip pat diegiamos su apgyvendinimu nesusijusios socialinės paslaugos. Šie gyventojai savotiškai atskirti nuo visuomeninio gyvenimo ir turi ribotas galimybes naudotis bendruomenei skirtomis paslaugomis, globos įstaigų pertvarka siekiama kokybiškesnio asmens poreikių tenkinimo ir gyventojų socialinės gerovės užtikrinimo.
Stebint ES šalių geruosius pavyzdžius, siekiama pertvarkyti vaikų globos sistemą, panaikinant institucinę sistemą ir vaikams, kuriems reikia globos, užtikrinti sąlygas augti šeimynose, globėjų šeimose bei gauti visapusišką pagalbą bendruomenėje. Grupinio gyvenimo namų darbuotojai skatina gyventojus siekti savarankiškumo, padėdami jiems užmegzti socialinius ryšius, įgyti pasitikėjimo savimi.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Pagalba teikiama pagal poreikį tokiose srityse, kuriose neįgaliajam tikrai jos reikia, pavyzdžiui, tvarkantis finansus, asmens higienos klausimais, vartojant medikamentus, įgyjant savitvarkos įgūdžių ir pan. Grupinio gyvenimo namuose viename pastate atskiruose kambariuose, atskiroje teritorijoje gyvena ne daugiau kaip 10 asmenų ir juose 24 val. per parą dirba kvalifikuoti socialinių paslaugų srities specialistai.
Grupiniai gyvenimo namai | Aukštelkės socialinės globos namai
Grupinio gyvenimo namų steigimo problemos
Vis dėlto direktorė pripažįsta, kad būna ir nesėkmių, įvairių iššūkių. Prieš porą metų pradėtam įgyvendinti projektui „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Tauragės regione“ iš ES struktūrinių fondų numatyta 2,4 mln. eurų. Bet didžioji dalis Tauragės apskrities savivaldybių grupinių gyvenimo namų statybų dar nepradėjo.
A. Šilinskienė pabrėžia, kad didžioji dalis maisto prekių, aprangos, asmens higienos priemonių, vaistų grupinio gyvenimo namuose įsigyjama centralizuotai. Pasak S. Biveinytės, tam, kad grupinio gyvenimo namai būtų labiau autonomiški, o gyventojai - savarankiškesni, derėtų atsisakyti centralizuotų pirkimų, suteikti galimybę grupinio gyvenimo namams instituciškai atsiskirti nuo stacionarios globos įstaigos.
Tyrimas parodė, kad dauguma grupinio gyvenimo namų gyventojų lieka uždarame neįgaliųjų bendravimo rate, tai trukdo jiems integruotis į visuomenę. „Reikėtų plėsti bendravimo ratą, organizuoti daugiau bendrų veiklų su visuomenės nariais, taip pat skatinti palaikyti ryšius su giminėmis, artimaisiais“, - siūlo S. „Contextus“ direktorės teigimu, ne visi apsaugoto būsto gyventojai per 20 mėnesių pasiekė numatytą savarankiškumo lygį, todėl paslaugos teikimo laikotarpį kai kuriais atvejais derėtų ilginti.
Pasak V. Nikžentaičio, sistema, kai proto ir (ar) psichikos negalią turintiems žmonėms paslaugų įvairovė individualizuota, kai skirtingo savarankiškumo žmonės gali gauti individualias paslaugas, yra tinkama, motyvuojanti žmones siekti didesnio savarankiškumo. Pasak V. Nikžentaičio, įdarbinimo klausimais daugiau derėtų bendradarbiauti su darbdaviais: „Pasaulio patirtis rodo, kad žmonėms, turintiems psichikos negalią, įdarbinti reikia specializuotų programų. V. Grupinio gyvenimo namų gyventojų motyvaciją dirbti labiausiai mažina tai, kad 80 proc. visų neįgaliųjų pajamų, įskaitant darbines, atitenka globos įstaigai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Kadangi ne visose vietovėse pavyko rasti tinkamai pritaikytų būstų grupinio gyvenimo namams steigti, išlaidos vienam gyventojui juose labai skiriasi. Vidurkis vienam suaugusiam žmogui sudarė 355 eurus, o skirtinguose regionuose ir vietovėse išleistos sumos varijavo nuo 219 iki 818 eurų žmogui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė sako, kad dalis grupinio gyvenimo namų išlaidų gali būti susiję ir su tuo, kad jų gyventojams reikėjo įsikurti.
„Finansinių dalykų nederėtų pabrėžti - jie neatskleidžia kokybinių pokyčių žmonių gyvenime. Pagrindiniai dalykai, bloginę savijautą grupinio gyvenimo namų gyventojams - baimė grįžti į socialinės globos įstaigas, apsaugoto būsto gyventojams - neaiški projekto ateitis. Kaip rodo gyventojų apklausos, dirbti nori beveik 62 proc. didžiuosiuose miestuose, 33 proc. rajonų centruose ir 31 proc. kaimiškose vietovėse įsteigtų grupinio gyvenimo namų gyventojų. Ne visiems grupinio gyvenimo namų gyventojams teiktos darbinės reabilitacijos programos, ne visada jos buvo tinkamos.
Visuomenės požiūris ir iššūkiai
Pasak susirinkime dalyvavusios VšĮ Švietėjiškų iniciatyvų centro Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovės Kristinos Paulikės, šioje pertvarkoje sunkiausia susitvarkyti su žmonių požiūriu. Žmonėms trūksta informacijos, o norint į visuomenę priimti kitokius, nei esi pats, žmones, reikia daug bendrauti. 2019 m. Dar neseniai viešojoje erdvėje plačiai kritikuotas Žiežmarių gyventojų pasipriešinimas globos institucijų gyventojų apgyvendinimui miestelyje, keltas klausimas dėl lietuvių nejautrumo negalią turintiems žmonėms, nenoro priimti jų į savo bendruomenes.
Kadangi globos namų pertvarka yra įkvėpta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau- Konvencija), verta dar sykį pažvelgti į jos tikslą ir nuostatas. Konvencija remiasi žmogaus teisių principais, visų pirma, orumo, lygybės ir nediskriminavimo. Konvenciją ratifikavusios valstybės, tame tarpe, ir 2010 m. Konvenciją ratifikavusi Lietuva, pripažino negalią turinčių žmonių įvairovę, nesvarbu, kokia negalia ir kokio sunkumo, ir jų teisę gyventi lygiai su visais žmonėmis.
Vievyje, Šviesos gatvėje, planuojama statyti grupinio gyvenimo namus psichinę ir protinę negalią turintiems žmonėms. Šviesos gatvės gyventojai, kurių kaimynystėje iškils naujieji namai, susirūpinę dėl naujųjų kaimynų: ar šie nesujauks jų gyvenimo? Į susirinkimą atvyko savivaldybės vadovai, neįgaliųjų organizacijų pirmininkai ir net keturi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Šiltą liepos pavakarę susirinkimas vyko lauke, naujųjų Vievio bendruomeninių namų pavėsyje. Apie planuojamus statyti namus ilgai kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Globos įstaigų neįgaliems asmenims koordinatorė Jurgita Jokubauskienė. Ministerijos atstovei antrino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė. Ji priminė, kad jau praėjo trys dešimtmečiai nuo to laiko, kai atrodė, jog visuomenėje neįgalių žmonių net nėra. Visi neįgalieji buvo uždaryti specialiuose namuose.
Institucinis globos požiūris, vyravęs ilgus dešimtmečius, įtvirtino diskriminacinę praktiką ir normą, ypač žemą neįgaliųjų statusą - esą jie priklausomi nuo kitų ir mažai ką geba. Elektrėnuose panašios paslaugos vykdomos nuo savivaldybės įkūrimo ir elektrėniškiai to nė nepastebi. Pavyzdžiui, Elektrėnų mokykloje-darželyje „Žiogelis“ yra vaikų su psichikos ir proto negalia grupė, bet jie visai netrukdo ten ugdomiems kitiems vaikams.
V. Šimkūnienė užtikrino, kad vieviškiams namuose gyvenantys žmonės tikrai netrukdys, atvirkščiai, jie galės padėti kaimynams išugdyti toleranciją, jei to reikėtų, kitokiems žmonėms. O kitoks mes galime tapti kiekvienas - užtektų kad ir kokio eismo įvykio. Oponentai, nepritariantys namų statybai ar nenorintys naujų kaimynų, siūlė namams parinkti kitą vietą. Kiti oponentai taip pat sakė nieko prieš neįgaliuosius neturintys, bet nenorintys, kad jų vaikai žaistų vienoje aikštelėje - bijantys, kad jų vaikai iš neįgaliųjų nesityčiotų.
Susirinkime kaip niekad daug dalyvavo jaunų žmonių, pasisakančių už tokių namų statybą. Vieni patys augina neįgalius vaikus, kiti panašiose įstaigose dirbę užsienyje, treti ir taip suprantantys, kad neįgalūs žmonės - mūsų visuomenės dalis ir jie turi teisę gyventi tarp mūsų: jie privalo lankyti darželį, mokyklą, pagal savo išgales dirbti ir pan.
tags: #socialines #paslaugos #grupinio #gyvenimo #namuose #problema