Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas - nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Be tėvų Lietuvoje gyvena apie 2 000 vaikų, tačiau vos 380 jų yra galimi įvaikinti. Procedūra labai aiški ir konkreti: dokumentų tikrinimas, kuris užtrunka iki 1 mėnesio, mokymai, kurie užtrunka iki 3 mėnesių. Tolesnis procedūros ilgis priklauso nuo to, kokį asmenys išreiškia lūkestį norimam įvaikinti vaikui. Savaime suprantama, kuo sveikesnio, mažesnio kūdikio žmonės nori į savo šeimą, tuo laukimas gali būti ilgesnis. Taigi, kuo vyresnis vaikas, tuo procedūra gali būti trumpesnė.
Kam tiksliai galima įvaikinti ir kas gali įsivaikinti?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Sutuoktiniai turi teisę įvaikinti, o nesusituokę asmenys gali įvaikinti tik tam tikrais išimtinais atvejais arba kai teismas nusprendžia kitaip. Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys, išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų, o įvaikinant sutuoktinio vaiką amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų. Sveikata neturėtų būti konstatuota kaip neveiksnumas ar ribotai veiksnus negalintis įvaikinti asmuo; taip pat neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų ar brolių ir seserų vienu metu.
Lietuvos piliečiams įsivaikinti yra lengviau nei užsienio piliečiams, be to, lietuviams suteikiama pirmenybė. Užsienio piliečiams įvaikinimas Lietuvoje dažnai vyksta per akredituotas užsienio organizacijas ir tik specialių poreikių vaikams. Lietuva bendradarbiauja su Italija, Ispanija, Švedija, Kanados, JAV ir Naująja Zelandija, nors nuo 2006 m. sistema laikoma uždara naujoms šalims.
Procedūros eiga: nuo pirmojo žingsnio iki galutinio sprendimo
1) Pirmas žingsnis: kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba Tarnybos teritorinį skyrių. 2) Antras žingsnis: pateikti prašymą įvaikinti vaiką (-us) ir Nacionalinėje formoje reikalingus dokumentus. 3) Trečias žingsnis: pasirengimo įvaikinti patikrinimas - patikrinama, ar negalima teisti ar riboti tėvų valdžios, ar nėra teistumų, ar gyvenamosios vietos sąlygos užtikrina vaiko saugumą. 4) Ketvirtas žingsnis: mokymai būsimiems įtėviams, trunkantys iki 3 mėnesių (7 grupiniai susitikimai ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai). 5) Penktas žingsnis: išvados apie pasirengimą įvaikinti vaiką, kurios galioja 24 mėnesius. 6) Šeštas žingsnis: įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos piliečių sąrašą. 7) Septintas žingsnis: galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas ir jo vertinimas pagal vaiko poreikius. 8) Aštuntas žingsnis: teisinis procesas dėl įvaikinimo, kai sutinkate įvaikinti pasiūlytą vaiką.
Procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo vaiko amžiaus, lyties ir sveikatos būklės bei nuo siūlomo vaikų skaičiaus. Jei įvaikinti pageidauja Lietuvos Respublikos piliečiai, kurios norimas amžius iki vienerių metų - vidutiniškai iki 1 metų, o pageidaujant vyresniems vaikams - iki 6 mėnesių. Įvaikinimo procedūros Lietuvoje yra nemokamos, tačiau šeima turi padengti kai kurias išlaidas, pavyzdžiui, dokumentų vertimą, kelionę, teismo posėdžius, žyminius mokesčius ir kt.
Taip pat skaitykite: Situacija ir nuostatos dėl įvaikinimo
Ką svarbu žinoti apie vaiko kilmę, kalbą ir adaptaciją
Svarbu, kad vaikas turi teisę į identitetą ir kilmės žinojimą. Mokymuose aiškinama, kaip svarbu vaikui kalbėti apie šaknis, kad jis suprastų savo kilmę ir jaustųsi saugus. Daugelyje atvejų 90 proc. atvejų Lietuvoje kilmė tampa atvira. Globa ar įvaikinimas siekia užtikrinti vaiko saugumą ir geriausius interesus, o įtėvių giminaičiai ir toliau gali būti svarbūs vaiko gyvenimo dalyviai.
Mokymai ir adaptacija: ką įtėviai gauna ir kaip jie ruošiasi
Mokymų trukmė - ne ilgiau kaip 3 mėnesiai. Mokymų metu įvertinami šeimos gebėjimai, poreikiai ir pasirengimas priimti vaiką. Po mokymų dažnai turi būti išvados apie pasirengimą įvaikinti, kurios galioja dvejus metus. Jei neigiama išvada, ją galima peržiūrėti vėliau. Vaiko kilmę reikia pažinti, tačiau kartais būtina išmokti tinkamai ją perteikti vaikui, kad jis nejaustų priespaudos ar nepasitikėjimo.
Kas gali būti įtėviu ir kokios yra sąlygos gyvenimo sąlygomis
Santykiai šeimoje turi užtikrinti vaiko saugumą ir gebėjimą gauti visavertį gyvenimą. Gyvenamosios sąlygos gali būti nuomojamas būstas, tačiau turi būti tinkamos erdvės vaikui. Pajamos nėra griežtai reglamentuotos, bet turi būti pakankamos užtikrinti visavertį gyvenimą. Biologiniai vaikai nėra įtraukiami į įvaikinimo procesą. Įvaikintojai gali būti sutuoktiniai ar vieniši, tačiau yra tam tikrų išimčių teismo pagrindu. Taip pat svarbu, kad vaikas, kai įvaikinamas užsienio šalių šeimoje, turi teisę į identitetą ir kultūrinį prisirišimą prie Lietuvos tradicijų.
- Atviri pokalbiai su vaiku apie kilmę ir praeitį;
- Vaiko saugumo užtikrinimas;
- Pagalba adaptacijoje ir ilgalaikė parama;
Kaip pasirinkti tinkamą kelią: globos ar įvaikinimo sprendimai
Globa ir įvaikinimas yra du skirtingi keliai. Globos centrų darbuotojai vertina vaiko gerovę ir parenka labiausiai tinkamą sprendimą, atsižvelgdami į šeimos galimybes ir vaiko poreikius. Įvaikinimo atveju vaikas gali įgyti įtėvių pavardę ir iš dalies keisti savo vardą; įvaikinimas nėra atšaukiamas vėliau. Budintis globotojas užtikrina laikinos globos kokybę, o nuolatinis globotojas rūpinasi vaiku iki pilnametystės. Abu keliai siekia užtikrinti saugią ir mylinčią aplinką vaikui.
Reikšmingi skaičiai ir aktualios tendencijos
Šalyje apie 380 vaikų yra galimi įvaikinti, o septynioliktokas suteikė galimybę naujai šeimai. Užsienio įvaikinimų tendencijos dažnai orientuojasi į vaikus su specialiais poreikiais, o Lietuvoje prioritetas teikiamas lietuvių šeimoms. Nacionalinė sistema užtikrina, kad 4 metus būtų teikiama grįžtamąja informacija apie įvaikintus vaikus. Dalyje atvejų įvaikinimo procesas užsienio piliečiams gali užtrukti labiau dėl derybų su užsienio organizacijomis ir kultūrinio adaptacijos proceso.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo tyrimai
Kaip pradėti: kontaktai ir pagalba
Jei norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir pateikti prašymą įvaikinti bei Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą. Globos namuose ir vaikų globos centruose gausite informaciją apie mokymus, parengiamuosius žingsnius ir teisinius procesus. Daugelyje asmenų, kurie svarsto įvaikinimą, svarbu būti pasiruošusiems priimti vaiko kilmės istoriją ir sugebėti ją perteikti vaikui švelniai ir adekvačiai.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai įvaikintojams
tags: #ivaikinimas #ar #gali #rinktis