Kas Yra Socialinės Kaukės: Autentiškumo Paieškos

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje didelis dėmesys skiriamas išoriniam įvaizdžiui, svarbu atsigręžti į asmenybės gelmes ir išsiaiškinti, kiek mūsų elgesys yra autentiškas, o kiek - sąlygotas socialinių normų ir lūkesčių. Šiame straipsnyje nagrinėsime socialinių kaukių fenomeną, jų įtaką asmenybei ir būdus, kaip atrasti tikrąjį save.

Socialinės Kaukės ir Vaidmenys

Kiekvienas mūsų gyvenime turime daug rolių - socialinių veidų. Namuose mes vienokie, darbe kitokie, su draugais dar kitaip. Priklausomai nuo mūsų pareigų, mes priskiriame sau vieną ar kitą socialinį veidą. Viena iš asmenybės tikslų - tai būti savimi visose gyvenimo srityse - namie, darbe, kitose socialinėse aplinkose būti savimi. Apie tai dabar daug kalbama.

Jei paprašyčiau įsivaizduoti verslo moterį, jūs iš karto savo vaizduotėje susidarytumėte tam tikrą jos įvaizdį - griežtų veido bruožų, su kostiumėliu, dalykiška, racionali. O dabar įsivaizduokite pirmąkart įsimylėjusią merginą. Jos įvaizdis jūsų vaizduotėje visai kitos. O kas jei realybėje tai viena ir ta pati mergina? Kas mes iš tikrųjų? Tokie, kokie esame, be socialinių kaukių ir įvaizdžių?

Kiekvienas žmogus atlieka įvairius vaidmenis gyvenime, priklausomai nuo aplinkybių. Namuose, darbe ar su draugais elgiamės skirtingai, prisitaikydami prie socialinių normų ir lūkesčių. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tai tik vaidmenys, o ne tikrasis „aš".

Savęs Pažinimas ir Potencialo Atskleidimas

Paklauskite, kiek aš gerai pažįstu save? Kokiose gyvenimiškose situacijose save pažįstu daugiausiai? O koks aš iš tikrųjų? Kaip atrasti save? Kaip pažinti save? Kokios mano stipriosios pusės ir talentai? Mano pasaulio matymas, prigimtis?

Taip pat skaitykite: Socialinės kaukės: tikrumas ar vaidmuo?

Mūsų socialinės kaukės labai svarbios, tačiau nepriklausomai nuo to, kaip žmogus norės parodyti save, iš kokios pusės, veido bruožai, kuriuos ir tyrinėja veidotyra, leidžia pažinti save ir kitus be jokių kaukių, tokį koks esi iš tikrųjų. Sakoma, kad žodžiai mus gali apgauti, bet kūno kalba niekada nemeluoja.

Veidotyros specialistai žino, kad neįmanoma pažinti žmogaus skaitant jo veidą tik iš vienos perspektyvos. Pagrindinis principas - matyti save iš įvairių pusių. Būtent fiziognomika kaip teorija, yra puikus instrumentas mums padeda labiau pažinti save, t.y. leidžia pagal išorinę išvaizdą - veido bruožus, formą, dominuojančius elementus - pažinti vidinius dalykus: asmenybinius bruožus, charakterį, savo išsikirtinumą.

Fiziognomika padeda pažinti save per veido bruožus, atspindinčius charakterį, temperamentą, mąstymo ir elgesio modelius. Supratimas, kas valdo elgesį, padeda įsivertinti vidinį potencialą ir numatyti sąlygas, kuriomis jis geriausiai pasireikš. Kai žinai savo potencialą, atsiranda ir motyvacija veikti.

Kokiais aspektais galime pažinti save? Mūsų charakterio bruožai, temperamentas, mūsų mąstymo ir elgesio modeliai, savivertė, būdai, kaip priimame informaciją, kaip reaguojame į aplinką ir kitus žmones ar įvykius - visa tai kaip ekrane atsispindi veido bruožuose. Motyvacija - tai jėga, skatinanti mus veikti. Psichologijos moksle motyvacija suprantama kaip visuma faktorių, kurie sukelia, išlaiko ir valdo elgesį, kuris leidžia pasiekti tam tikrą tikslą. Suprask, kaip ir kas valdo tavo elgesį, suprasi ir tai, kaip tau veikti.

Veido bruožai ir fiziognomikos metodai, kaip juos skaityti ir interpretuoti, suprasti, padeda mums įsivertinti įgytą arba įgimtą vidinį potencialą. Metodai padeda numatyti ir tai, kokiomis sąlygomis geriausiai šis potencialas pasireikš. Kai žinai savo potencialą, atsiranda ir motyvacija veikti.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Pasakojimas apie Dalią ir Potencialo Panaudojimą

Gyveno du broliai, abu ardavo laukus, sėjo ir pjovė, tik vienas buvo turtingas, o kitas ne. Tai jam derlius pranyksta, tai kažkas sudega ar suserga. Kartą jaunesnysis brolis savo brolio lauke sutiko moterį ir paklausė, ką ji čia veikianti. Ši atsakė, kad yra brolio Dalia ir saugo brolio turtą ir derlių nuo bėdų.

„O kur mano Dalia?“, - klausia vyras. Prieina jis prie krūmo ir mato - miega jo Dalia. Supykęs vyras klausia, kodėl tu tinginiauji, kaip kitos dirba savo šeimininkams? Moteris ramiai jam ir sako: „Tai kad negaliu niekuo tau padėti, nes nedarai to, kam esu skirta. Jei imtum prekiauti, tuomet tau padėčiau, bet dabar tik žemę ari.“ Po šių žodžių moteris davė vyrui kelis patarimus. Vyras juos įgyvendino ir pradėjo uždirbti pinigų, kuriuos Dalia dar ir padaugino.

Deja, dažnai būna, kad mes savo potencialą naudojame ne tose aplinkybėse, ne toje srityje. Be abejo, kaip pasakose savo Dalios nesutiksime, kuri mums tiesiogiai pasakys, kaip atrasti save, kur tu geriausiai gali panaudoti savo potencialą ir gyventi turtingą ir prasmingą gyvenimą. Motyvacija čia pat.

Pasakojimas apie du brolius iliustruoja, kaip svarbu atrasti savo potencialą ir jį tinkamai panaudoti. Dažnai būna, kad mes savo potencialą naudojame ne tose aplinkybėse, ne toje srityje. Be abejo, kaip pasakose savo Dalios nesutiksime, kuri mums tiesiogiai pasakys, kaip atrasti save, kur tu geriausiai gali panaudoti savo potencialą ir gyventi turtingą ir prasmingą gyvenimą.

Grožio Kultas ir Savęs Suvokimas

Šiandien daug pastangų skiriame, kad atrodytume. Tiek, kad filosofo E. Fromo klausimą „Turėti ar būti?“ galime perfrazuoti „Atrodyti ar būti?“. Gyvenimas socialiniuose tinkluose taip pat įtraukia į savotišką atrodymo sistemą. Kai atrodome gerai, čia gauname „medalių“ - vadinamųjų „like’ų“.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Grožio kultas, įsitvirtinęs mūsų visuomenėje ir pramonėje, skatina siekti idealizuoto įvaizdžio, kuris dažnai neatitinka realybės. Noras pasirodyti šaunesniems ar geresniems, anot psichologų, priklauso nuo savęs suvokimo, vietos visuomenėje ir Ego dydžio. Daliai žmonių, kai kalbam apie jų savivertę, yra labai reikalingas palaikymas iš kitų. Visas savęs vertinimas ir savęs suvokimas remiasi tuo, kaip žmogų vertina ir priima kiti. Tai, kaip žmogus save suvokia, supranta ir su kuo save tapatina, lemia ir tai, kaip jis nori atrodyti ir mato save tarp kitų.

Ego Įtaka ir Savasties Paieškos

Kai atėjęs į nepažįstamą ar seniai matytą kompaniją aš kreipiu dėmesį į tai, kad atrodyčiau kietas tarp kitų, ką darau su savo savastimi? Tai reiškia, kad maitinu savo Ego. Noriu būti pats šauniausias, puikiausias grupėje, kurioje noriu pasirodyti geriausiai - duodu Ego galimybę paaugti. Kuo Ego didesnis, tuo mažiau lieka tikrojo aš, savasties arba kontakto su ja. Ego, asmenybės dalis, kuriai vadovauja protas, o savasis Aš paliekamas vis toliau ir toliau.

Noras pasirodyti kuo geriau gali būti susijęs su Ego stiprinimu, kai siekiama įtikti kitiems ir gauti pritarimą. Tačiau pernelyg didelis Ego gali užgožti tikrąją savastį, paliekant tik funkcijas, taisykles ir planus. Sąmoningos asmenybės siekiamybė - išlikti savimi, nepradėti kažko kopijuoti ir visuomeniniame triukšme girdėti savąjį balsą.

Kai žmogus ieško harmonijos, balanso tarp darbo, šeimos, laisvalaikio ar draugų, iš tiesų jis ieško būdo, kaip visuomenėje, jos triukšme, laiko stokoje ir begaliniame bėgime išgirsti savo vidinį Aš, savo intuiciją.

Autentiškumas ir Laimė

Pastebėjau, kad jie visuomet išsiskiria iš minios. Tokie žmonės atrodo laimingi, ramūs. Tai matosi iš jų mimikų ir elgesio. Prie tokių žmonių gali prieiti ir natūraliai, paprastai pasikalbėti, kaip su senu pažįstamu. Jie gyvena harmonijoje, tiek su savimi, tiek su aplinka. Dažniausiai yra išmokę ar mokosi visada būti atviri, lengvi ir kurti santykius su kitais nuoširdumu, atvirumu, paprastumu. Trumpai - tai laimingi žmonės.

Žmonės, gyvenantys harmonijoje su savimi ir aplinka, dažnai išsiskiria iš minios. Jie atrodo laimingi, ramūs ir atviri bendravimui. Tokie žmonės kuria santykius su kitais nuoširdumu, atvirumu ir paprastumu.

Mokslininkė Jane Lovinger suaugusio žmogaus ego raidos teorijoje išskiria paskutinę Ego raidos stadiją: autonomiškumą. Autonomiškumo stadijoje žmogus yra išsprendęs arba žino visus savo vidinius konfliktus, priima save tokį, koks yra.

Laimingas žmogus gyvena taikoje tiek su savimi, tiek su išoriniu pasauliu: Kokį save matau, tokį ir kitiems rodau. Toks aš esu. Priimu bet kokią reakciją į save. Tuomet po fraze: Noriu būti gražus ir protingas, slypi: Noriu būti savimi ir toks esu tarp kitų žmonių. Atgalinis ryšys nebėra labai svarbus. Priimu atgalinį ryšį, tokį, koks yra ir pasiimu iš jo tai, ko man reikia. Tikrasis Aš. Realiojo ir idealiojo Aš sutapimas.

Autonomiškumo stadijoje žmogus priima save tokį, koks yra, ir gyvena taikoje su savimi bei išoriniu pasauliu. Tuomet noras būti gražiam ir protingam reiškia norą būti savimi tarp kitų žmonių.

Pageidaujamas Socialumas ir Grafologija

Grafologas tyrinėdamas raštą greitai pastebi aiškiai išreikštus Personos dominavimo ir asmenybės maskavimo požymius, būdingus žmonėms „su kauke“, t.y. tiems, kurie nelinkę atskleisti savo tikrų asmenybės bruožų. Psichologai šį reiškinį vadina pageidaujamu socialumu (lot. socialis- visuomeninis).

Individai turintys šių savybių linkę save parodyti kaip įmanoma geriau, o į klausimus, pvz. testo, pateikia socialiai pageidaujamus atsakymus, t.y. tokius, kurie tiktų esamai situacijai arba aplinkybėms. Perdėtas polinkis nepagrįstai pozytiviam savęs vertinimui iškreipia individo asmeninių bruožų psichologinės diagnostikos rezultatus. Šis polinkis gali būti sąmoningas, kai respondentas tikslingai iškraipo atsakymus, ir nesąmoningas įsiteigimas, kai pats respondentas tiki savo apgaule.

Pageidaujamas socialumas gali būti pastoviai tendencingas, stabiliai pasireiškiantis kažkurį laikotarpį, įtakojamas įvairių klausimynų ar testų. Lygiai taip pat, pageidaujamas socialumas gali būti situacinis, t.y. vienkartinis ir pasireikšti tik testavimo laikotarpiu, pvz. atsakinėjant į darbdavio pateikto testo klausimus. Reikia pripažinti, kad kiekvienas iš mūsų nori pasirodyti kuo geriau, ypač jei pageidaujama pozicija yra perspektyvi ir gerai apmokama. Tuomet daugelis nesąmoningai sieks parodyti pačias geriausias savo puses. Tačiau, yra žmonių, kurie kasdien neadekvačiai vertina savo pasiekimus ir mano esantys kur kas geresni nei iš tiesų yra, net jei nėra specialiai tam sukurtų aplinkybių, pvz. pokalbis dėl darbo ar pan. Tokie žmonės kasdien tarsi vaidina tam tikrą pavyzdinio personažo vaidmenį.

Grafologija gali padėti atpažinti asmenybės maskavimo požymius, vadinamus pageidaujamu socialumu. Tai polinkis save parodyti kuo geriau, pateikiant socialiai priimtinus atsakymus. Toks polinkis gali būti sąmoningas arba nesąmoningas, iškreipiantis asmenybės psichologinės diagnostikos rezultatus.

Gustavo Jungo Persona ir Rašto Analizė

Gustavas Jungas (šveicarų psichiatras, psichologas) Asmenybę-Personą kaukę apibūdina taip: Persona, tai socialinis vaidmuo, kurį žmogus vaidina vykdydamas visuomenės jam keliamus reikalavimus. Tai viešas asmens veidas, rodomas aplinkiniams, slepiantis tikrąją žmogaus esybę.

Kadangi raštas yra mūsų esybės atspindys popieriaus lape, jame atsispindi dviejų pradų kova: žmogaus „aš“, su tikruoju individualumu ir Persona, kauke, kuri jaučia poreikį vaidinti arba vykdyti tam tikrą socialinį vaidmenį. Jei žmoguje viršų paima ir dominuoja jo esybė, jis gyvena vedamas savo vidinių norų ir įkvėpimo.

Rašte esybę atspindi rašymo spontaniškumas ir rašymo greitis. Žmonės, kurių raštas veržlus, lengvai bėgantis į piekį, gyvenime laisvesni ir betarpiškai bendraujantys su juos supančia aplinka. Personos arba žmogaus Kaukės raštas pasireiškia formoje, t.y. daugiau išoriškas.

Grafologai stengiasi įžvelgti kas ir kiek dominuoja žmogaus rašysenoje. Tik tuomet galima ganėtinai tiksliai charakterizuoti asmenį. Atpažinti žmogų su kauke svarbu ne tik ieškantiems darbuotojų, bet ir renkantis gyvenimo partnerį.

Anot Gustavo Jungo, Persona yra socialinis vaidmuo, kurį žmogus vaidina, siekdamas atitikti visuomenės lūkesčius. Raštas atspindi kovą tarp tikrojo individualumo ir Personos. Grafologai stengiasi įžvelgti, kas dominuoja žmogaus rašysenoje, kad tiksliai charakterizuoti asmenį.

Introjekcija ir Socialinės Kaukės

Introjekcija (arba tapatinimasis) - tai gynybos mechanizmas, leidžiantis mokytis ir prisitaikyti prie sudėtingos aplinkos. Jos pagalba pasąmoningai „praryjame“ svarbių žmonių požiūrį, įsitikinimus, jausmus - jie tampa mūsų dalimi. Taip formuojasi moralė, vertybės, lūkesčiai ir savęs vaizdas. Vaiko savivertė priklauso nuo to, kaip jį mato tėvai. Atitinkamai - kokie turime būti, kad būtume priimti - formuoja mūsų socialines kaukes.

Introjekcija - tai gynybos mechanizmas, leidžiantis prisitaikyti prie aplinkos, perimant svarbių žmonių požiūrį ir įsitikinimus.

Introjekcijos Poveikis ir Lyčių Skirtumai

• Neapdoroti jausmai → Introjekcija („Neverk“, „Turi būti tobulas“) → Psichologinė kaukė
• Reliatyvus saugumas

Vaikas mokosi santykių modelių pagal tai, kaip su juo bendraujama. Psichika pasirenka stabilumą net tada, kai jis destruktyvus - nes pastovumas = saugumas. Todėl augus smurtinėje aplinkoje, smurtas tampa norma, o santykiuose vėliau ją atkartojame.

Lyčių skirtumai

Patirdamas nuolatinį smurtą, vaikas pradeda tikėti, kad jis nusipelnė to, kas vyksta - taip atsiranda agresoriaus arba aukos introjekcija. Įdomu, kad:

• Berniukai dažniau tapatinasi su agresoriumi → išorinis smurtas (sadizmas)
• Mergaitės - priešingai, smurtą nukreipia į save → vidinis smurtas (mazochizmas)

Neapdoroti jausmai ir introjekcija formuoja psichologines kaukes. Vaikas mokosi santykių modelių pagal tai, kaip su juo bendraujama, net jei aplinka yra destruktyvi. Patirdamas smurtą, vaikas gali tapatintis su agresoriumi arba auka, o tai lemia lyčių skirtumus.

Aukos ir Agresoriaus Introjekcijos

Aukos introjekcija (pyktis į save)

Smurtą patiriantis žmogus ima tikėti, kad pats sukėlė smurtą - tai leidžia išsaugoti iliuziją, kad turi kontrolę. Toks žmogus linkęs kaltinti save net už kitų pyktį. Konfliktų vengimas tampa strategija. Tokiu būdu, paradoksaliai, apsikaltinama, apsigėdinama dar konfliktui neprasidėjus, nes konfliktas - viduje.

Tik problema - užspaustas pyktis niekur nedingsta: „nekalbadieniai“, priekaištai, atidėliojimas, sarkazmas, uždarumas, apkalbos…Visa tai - tylus smurtas, vedantis link depresijos arba/ir mazochistinio savo kančios garbinimo.

Agresoriaus introjekcija (pyktis į aplinką)

Kita pusė - žmogus, susitapatinęs su smurtu. Stresinėje situacijoje jis reaguoja puolimu - tarsi išorinis smurto šarvas. Kita forma - bet ta pati trauma.

Aukos introjekcija verčia žmogų tikėti, kad jis pats sukėlė smurtą, o tai veda prie savęs kaltinimo ir konfliktų vengimo. Užspaustas pyktis pasireiškia tyliu smurtu, vedančiu link depresijos. Agresoriaus introjekcija verčia žmogų reaguoti puolimu stresinėse situacijose.

Introjekcijos Pagal Sutrikimo Lygį ir Psichoterapiją

Introjekcijas galima skirstyti pagal sutrikimo tipą ir sunkumo lygį. Psichozinės organizacijos introjekcijų turinys labiau primintų haliucinacijas, kliedesius, psichosomatiką (“jo neapykanta degina man krūtinę”) arba netgi savasties difuziją ... Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Šioje laidoje kalbame apie meną, kuris išlaisvina, o ne slepia.

Kartu su Martynu Vaitkevičiumi, ISM choro „Bel Canto" dainininku ir kompanijos „Delegatai" vadovu, bei Audriumi Valatkevičiumi, choro prodiuseriu, ieškome atsakymo, kaip muzika gali tapti būdu pažinti save ir išdrįsti būti tikru. Diskutuojame apie kūrybos galią nusiimti socialines kaukes, menininko pažeidžiamumą bei tai, kaip scenoje gimsta autentiškumas. Ar menas vis dar gali būti terapija?

Kaukių Naudojimas Protestuose

Barikados, ašarinės dujos, dūmų uždangos, guminės kulkos - visi šie daiktai šiandien dažnai siejami su gatvių protestais, kurie dažnai baigiasi ir susidūrimais su policijos pareigūnais. Kodėl smurtas gatvėse plinta taip greitai?

Veido kaukės draudžiamos daugybėje šalių, jas specialiais atvejais naudoja teisėsaugos institucijų darbuotojai, kurie saugo, kad būtų paisoma įstatymų, arba tie, kurie nori įstatymą pažeisti. Maža medžiagos skiautė, uždengianti veidą, ne tik paslepia žmogaus tapatybę, bet taip pat žmogui suteikia naują vaidmenį.

„Svarbiausia, kad pasikeičia žmogaus identitetas. Kai demonstracijose ir protestuose dalyvaujantys žmonės dėvi kaukes, jie tai daro dėl kitokių priežasčių nei tie, kurie rengiasi įvykdyti, pavyzdžiui, apiplėšimą. „Uždengdamas savo veidą aš atsiriboju nuo to veidrodinio atvaizdo, kurį mano veiksmai sukuria kitiems visuomenės nariams. Būtent todėl žmonės išlaisvina daugiau emocinės energijos ir įtampos. Jie tiesiog negalvoja, kaip ji paveiks kitus.

Visgi kaukės padeda atsiriboti nuo visuomenės socialinių normų ir ne tokiame teigiamame kontekste. „Žmogus tarsi atribojamas nuo savo veiksmų atsakomybės, sukuriamas abstraktus, sunkiai apibrėžiamas tipas. Tarsi žmogaus veiksmai negali būti vertinami pagal galiojančias normas“, - teigia kaukes tyrinėjantis mokslininkas R. Pasak vokiečių kriminologo, taip žmonės atsiriboja nuo savo įvaizdžio, kurį jie nuolatos suvokia.

„Tai ne aš. Naujasis aš (su kauke) sukuria ir naują savęs įsivaizdavimo ir suvokimo visuomenėje modelį“, - teigia H. Be to, kaukės sukuria apsaugos ir saugumo iliuziją. „Jūsų oponentas ir priešininkas nemato jūsų baimės. Neatsitiktinai smurtinių protestų kurstytojai dažniausiai suvokiami kaip neapibrėžta grupė, dar žinoma kaip „juodasis blokas“. „Išraiškos laisvė jau yra nebe asmens nuosavybę, veiksmus diktuoja protesto choreografija“, - sako R.

Grupės dinamika, teigia H. Clausenas, taip pat keičia individo elgesį. „Ribos peržengiamos taip, kad nebelieka jokių kitų veiksmų alternatyvų. Grupė sukuria savotišką „nuasmeninimą“. Individas nebesuvokiamas kaip vienetas, jo veikimas neatskiriamas nuo visos masės.

„Kai užpuolamas kaukę dėvintis grupės narys, kiekvienas asmuo jaučiasi vienodai suvaržytas, emociškai dalindamasis užpulto bičiulio likimu, nors greičiausiai nėra niekados jo matęs ar kalbėjęsis“, - aiškina H.

tags: #kas #tai #yra #socialines #kaukes