Jeigu asmuo suserga būdamas užsienyje, jis turi kreiptis į užsienio gydymo įstaigą. Dokumentuose turėtų būti nurodyta laikinojo nedarbingumo priežastis, diagnozė, nedarbingumo trukmė ir kita informacija. Apsilankius pas gydytoją buvimo vietoje, žmogui nustatoma diagnozė ir nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, taigi, tuo metu žmogus nedirba, kadangi turi tai pagrindžiančius medicinos dokumentus.
Pateikus anksčiau nurodytus dokumentus „Sodrai“, bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir tuo pagrindu skirta ligos išmoka. Prašymą pakeisti už Lietuvos ribų gautą laikinąjį nedarbingumą patvirtinantį dokumentą į nedarbingumo pažymėjimą galima pateikti per asmeninę paskyrą. Kartu reikia pateikti minėtų medicinos dokumentų patvirtintas kopijas. Procesas gali užtrukti iki 5 dienų.
Kaip pateikti dokumentus „Sodrai“ ir per kiek laiko išduodamas pažymėjimas
Prašymą pakeisti užsienyje gautą dokumentą į oficialų nedarbingumo pažymėjimą galima pateikti per asmeninę paskyrą. Pateikus prašymą, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo „Sodroje“ dienos.
Kartu reikia pateikti minėtų medicinos dokumentų patvirtintas kopijas. Kai žmogus pateikia prašymą, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo „Sodroje“ dienos.
Situacijos, kai išvyka užsienin padaro problemų - praktiniai pavyzdžiai
„Gauti nedarbingumo negaliu ir niekam nesvarbu, kur moku mokesčius“, - savo istorija dalijasi į „LRT girdi“ besikreipusi Gabija. Moteris teigia nuotoliniu būdu dirbanti ir mokesčius mokanti Lietuvoje, bet realiai jau kelis mėnesius gyvenanti Slovėnijoje. „Taip nutiko, kad peršalau ir tikėjausi gauti kelioms dienoms nedarbingumą, tad kreipiausi į savo šeimos gydytoją Lietuvoje. Jei būčiau dirbusi per nuotolį Lietuvos teritorijoje, viskas būtų buvę gerai, bet kadangi aš užsienyje, jau jokio nedarbingumo gauti negaliu ir niekam nesvarbu, kur moku mokesčius.“
Taip pat skaitykite: nedarbingumo taisyklės išvykus svetur
Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir „Sodra“ LRT.lt teigia, kad situacija ne visai tokia. „Jei asmuo suserga būdamas užsienyje, jis turi kreiptis į užsienio gydymo įstaigą. Dokumentuose turėtų būti nurodyta laikinojo nedarbingumo priežastis, diagnozė, nedarbingumo trukmė ir kita informacija.“
Kaip „Sodra“ sužino apie išvykas nedarbingumo metu ir kokios pasekmės
„Sodra“ žino, kur keliaujate. Tai, kad „Sodra“, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, gauna duomenų apie nedarbingumo laikotarpiu iš Lietuvos išvykstančius žmones, yra tiesa. Šie atvejai nėra dažni ir kiekvienas jų sprendžiamas individualiai, įvertinant turimus dokumentus apie kelionės tikslą ir kitus faktus.
Jei nedarbingumo metu pas užsienio specialistus konsultuotis vykstama gydytojo siuntimu ar atliekamos kitos Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojamos procedūros, arba žmogus važiuoja gydytis ar atlikti reikalingų procedūrų savo lėšomis - jokių nesklandumų nekyla. Net jei jis vyko, pavyzdžiui, savo atostogų laikotarpiu, už gydymosi užsienyje laiką, kol buvo nedarbingas, yra mokama ligos išmoka.
Tiesa, tais atvejais, kai žmogus negali pateikti gydymąsi užsienyje įrodančių dokumentų, laikoma, kad jis pažeidė elgesio nedarbingumo metu taisykles ir ligos išmoka už tą laikotarpį nėra mokama. Pažeidus nedarbingumo laikotarpiu elgesio taisykles, išduodamas kitas nedarbingumo pažymėjimas, nurodant pažeidimo laikotarpį, nustatymo datą ir pažeidimo pobūdį.
Kas gali nustatyti elgesio taisyklių pažeidimus?
Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodros“ specialistai, remdamiesi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Draudimo ir sveikatos draudimo aspektai gyventojams išvykusiems į užsienį
LRT.lt kalbintų draudimo bendrovių atstovai atkreipia dėmesį, kad draudimo, kuris kompensuotų gydymo išlaidas išvykus gyventi į užsienį, bendrovės netaiko. Kelionių draudimu galima apsidrausti prieš vykstant į užsienį ilsėtis, pramogauti, komandiruotės tikslais, laikinai ten gyventi, dirbti. Kelionės draudimą galima įsigyti iki vienerių metų trukmės, tačiau apsauga negalioja teritorijoje valstybės, kur apdraustasis nuolat gyvena, t. y., turi leidimą nuolat gyventi ar turi jos pilietybę.
Norint, kad sveikatos priežiūros paslaugos gyvenant užsienio šalyje būtų dengiamos privataus sveikatos draudimo lėšomis, reiktų draudimą įsigyti valstybėje, kuri yra nuolatinė žmogaus gyvenamoji vieta. Geriausia apsidrausti dar prieš išvykstant į užsienį. Jei kelionių draudimo sutartį nuspręsta sudaryti jau išvykus, draudimo apsauga įsigalios po 14 dienų nuo draudimo liudijimo pasirašymo.
Pranešimai, įrodymai ir darbo santykių aspektai
Darbuotojas turėtų savo darbdavį informuoti apie tai, kad susirgo, kad darbdavys galėtų šį faktą pažymėti darbo laiko apskaitos žurnaluose. Kaip įrodymą darbuotojas gali pateikti buvimo vietos gydymo įstaigos išduotus dokumentus.
Jeigu iki šiol nesate pateikę neterminuoto prašymo skirti ligos išmoką, būtinai jį pateikite. Priešingu atveju negalėsite pateikti prašymo išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Jums taip pat nebus išmokėta ligos išmoka pagal šį arba ateityje išduodamus nedarbingumo pažymėjimus.
Nedarbingumo pažymėjimo rūšys susijusios su epidemiine situacija ir vaiko ar neįgalaus asmens priežiūra
Nedarbingumo pažymėjimas vaiką slaugančiam asmeniui gali būti išduodamas, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis. „Sodra“ išduoda nedarbingumo pažymėjimus tais atvejais, kai tėvams atsiranda būtinybė prižiūrėti namuose nesergančius vaikus.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Jeigu vaikas susirgo, visais atvejais, kaip ir anksčiau, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys diagnozę, paskirs gydymą ir išduos nedarbingumo pažymėjimą vaiką slaugančiam asmeniui. Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą vaiko priežiūrai dėl švietimo įstaigoje paskelbto infekcijų plitimą ribojančio režimo, prašymą taip pat galima pateikti per asmeninę paskyrą arba atvykus į bet kurį „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių.
| Rūšis | Trukmė | Ligos išmoka | Kaip žymima / reikalavimai |
|---|---|---|---|
| Vaiko izoliacija po grįžimo iš užsienio | 14 kalendorinių dienų | 65,94% | TLK-10-AM Z20.8, nurodomi prižiūrimo vaiko duomenys |
| Vaiko priežiūra užsidarius mokykloms/darželiams | 14 d. arba kol baigsis ekstremali situacija | 65,94% | TLK-10-AM Z20.8, prižiūrimo vaiko duomenys |
| Neįgaliųjų ar senjorų priežiūra (dienos centrų uždarymas) | 14 d. arba kol baigsis ekstremali situacija | 65,94% | TLK-10-AM Z20.8, prižiūrimo asmens duomenys |
| Sunki lėtinė liga (rizikos grupė) | 14 d. arba kol baigsis ekstremali situacija | 62,06% | TLK-10-AM Z20.8, nurodoma liga ir darbovietė |
| Profesinė užsikrėtimo liga (pvz., medikai) | Iki atsigavimo | 77,58% | TLK-10-AM U07.1, priežastis „Profesinė liga“ |
Specialūs atvejai: kelionės, skrydžiai ir patikros
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Prevencijos skyriaus vadovas patikslino, kad vidaus skrydžių keleivių netikrina. Jie nedetalizavo, kokias atvejais tikrinama, ar keleivis turi nedarbingumo pažymėjimą. Vėliau patikslinta, kad institucijos dalinasi duomenimis automatiškai ir taip yra užtikrinama „Sodrai“ įstatymais pavesta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo kontrolė.
Jeigu oro uostuose tikrinama, ar keleivis tuo metu neturi nedarbingumo, tai kai keliaujama automobiliu, bet kokių patikrų išvengiama. Tai buvo paminėta reaguojant į gyventojų klausimus apie galimus patikrinimus kelionių metu.
Kada ligos išmokos mokamos ir kas už jas moka
LRT.lt primena, kad už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas išmoką darbuotojui moka darbdavys. Išmokos dydis siekia 62,06-100 proc. Nuo trečios ligos dienos 62,06 proc. „Sodros“ duomenimis, per visą šių metų lapkritį iš viso išduota 210 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų, pirmą gruodžio savaitę - 47 tūkstančiai.
Kai žmogus pateikia prašymą „Sodrai“ ir pateikia reikiamus dokumentus, ligos išmoka bus mokama tik už tą laikotarpį, kuriuo vaiko lankomoje švietimo įstaigoje ar jo lankomoje klasėje (grupėje) buvo oficialiai paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, net jei nedarbingumo pažymėjimas išduotas ilgesniam laikotarpiui.
Kam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?
- Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas apdraustiesiems asmenims - tai yra dirbantiems pagal darbo ar tarnybos sutartį arba vykdantiems savarankišką veiklą.
- Ligos išmoką pagal išduotą nedarbingumo pažymėjimą gali gauti vaiko motina, tėvas, įmotė, įtėvis, budintis globotojas, globėjas ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis.
- Infekcijų plitimą ribojančio režimo atveju, „Sodra“ nedarbingumo pažymėjimus išduos ne tik dirbantiems asmenims, bet ir bedarbio statusą turintiems asmenims.
Praktiniai patarimai keliaujantiems ir dirbantiems nuotoliniu būdu
Geriausia apsidrausti dar prieš išvykstant į užsienį ir pasitikrinti, ar jūsų kelionių draudimas galioja toje šalyje. Jei keliaujate užsienin, būtinai išsaugokite visus medicininius dokumentus, nustatančius diagnozę ir gydymo trukmę, kad galėtumėte juos pateikti „Sodrai“ vėliau.
Darbuotojas turėtų savo darbdavį informuoti apie tai, kad susirgo, kad darbdavys galėtų šį faktą pažymėti darbo laiko apskaitos žurnaluose. Kaip įrodymą darbuotojas gali pateikti buvimo vietos gydymo įstaigos išduotus dokumentus.
Jeigu ketinate vyksti konsultacijai į užsienį turėdami ilgalaikį nedarbingumą, verta pasitarti su „Sodra“ ir savo gydytoju dėl galimų rizikų ir kaip pateisinti kelionės tikslą: gydytojo siuntimas ar kiti įrodymai, kad vykstate gydytis, padės išvengti neigiamų pasekmių.
tags: #nedarbingumo #pazymejimas #isvyka #ii #ukraina