Neįgaliesiems pritaikytas būstas leidžia patogiau ir saugiau gyventi, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia, yra viena svarbiausių jų savarankiškumo sąlygų, padedanti lengviau integruotis darbo rinkoje bei visuomenėje.
Kas yra būsto ir patalpų pritaikymas?
Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus.
Kam ir kada galima pritaikyti būstą?
Būstas gali būti pritaikomas neįgaliesiems keturiais atvejais: kai neįgaliajam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; kai neįgaliajam reikia bet kurio tipo vežimėlio; kai žmogui reikia kitų judėjimo priemonių, pavyzdžiui, vaikštynės, ramentų; kai asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.
Pagrindiniai reikalavimai pritaikomam būstui
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
Jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui. Būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
Taip pat skaitykite: Būstas neįgaliesiems Lietuvoje
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje
Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Panduso įrengimas daugiabučiame name laikomas bendrojo naudojimo objektų pertvarkymu, todėl pagal Civilinį kodeksą tam dažniausiai reikalingas savininkų daugumos pritarimas, o įrenginys vėliau privalo būti prižiūrimas kaip namo dalis.
Tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria bendrojo naudojimo patalpų pritaikymui neįgaliajam, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija - svarbu, kad toks pritaikymas būtų finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų ir kad tai nesumažintų kitų gyventojų nekilnojamojo turto vertės.
Kaip kreiptis dėl būsto pritaikymo?
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Asmuo ar atstovas prašyme gali nurodyti pageidaujamą būsto pritaikymo darbų organizavimo būdą arba šią informaciją jis pateikia Būsto pritaikymo asmenims su negalia komisijai, jai atliekant prašomo pritaikyti būsto apžiūrą. Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau).
Taip pat skaitykite: Biuro atidarymo procedūros Lietuvoje
Prašymą ir dokumentus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, Konstitucijos pr. 3, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro informacinėje vietoje arba parsisiųsti prašymo formą ir pateikti paštu ar per pasiuntinį. Taip pat būtinas galiojantis išrašas iš medicininių dokumentų (Forma Nr.).
Kas turi teisę į būsto pritaikymą?
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Būstas pritaikomas asmenims su negalia, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis; savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
Asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai: prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą; arba prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą (būtina, kad būsto pritaikymo komisija nustatytų poreikį).
Parama būsto pritaikymui ir naujovės
Būstai neįgaliesiems pritaikomi iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Valstybės biudžeto lėšų paskirstymą savivaldybėms koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas. Nuspręsta didinti valstybės biudžeto lėšų indėlį nuo 4218 iki 5700 eurų, tačiau nustatoma, kad valstybės biudžeto lėšos negalėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. visos būsto pritaikymo darbų kainos. Tokiu atveju, kartu su privalomu savivaldybių biudžetų indėliu, vienam neįgaliajam būsto pritaikymo darbams būtų skiriama iki 9500 eurų.
| Finansavimo šaltinis | Ankstesnė suma (EUR) | Dabartinė suma (EUR) |
|---|---|---|
| Valstybės biudžetas | 4218 | 5700 |
| Maksimali bendra suma vienam pritaikymui | N/A | 9500 |
Naujovės: Nuo šių metų didinamas valstybės indėlis būsto pritaikymui ir keltuvo ar lifto įrengimui, plečiamos galimybės keisti būstą ar kreiptis dėl būsto pritaikymo. Naujuoju aprašu sudaroma galimybė neįgaliajam savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus, įskaitant keltuvų ar liftų pirkimą ir jų įrengimą, net ir tuo atveju, jei neįgaliojo pritaikomas būstas nėra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos žemagrindžio transporto naujovės neįgaliesiems
Pagal aprašą neįgalieji gali pretenduoti į keltuvo ar lifto įrengimo išlaidų kompensavimą. Kai įrengiamo keltuvo ar lifto kėlimo aukštis siekia pirmąjį namo aukštą ir jo įrengimą organizuoja pats pareiškėjas, tai valstybės biudžeto lėšų dalis palyginus su praėjusiais metais didinama nuo 2622 iki 3230 eurų. Kai tokio paties aukščio įrenginio darbus organizuoja savivaldybė, valstybės lėšos didėja nuo 5244 iki 6270 eurų. Kai keltuvo ar lifto kėlimo aukštis yra didesnis nei namo pirmasis aukštas ir jei darbus organizuoja pats asmuo, valstybės biudžeto dalis taip pat didinama nuo 5244 iki 6270 eurų.
Sudaromos platesnės galimybės neįgaliesiems gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas (skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies). Jei anksčiau keisti būstą galėjo tik tie neįgalieji, kuriems reikėjo keltuvo ar lifto, tai nuo šiol keitimo kompensaciją galės gauti ir asmenys, kuriems reikia bet kurio tipo vežimėlio ar kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Pandusai, laiptai ir techniniai reikalavimai
Statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ pateikti reikalavimai pandusams, laiptams ir turėklams. Panduso juostos išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6,0 %, kai neįmanoma įrengti kitaip, gali būti taikomas išilginis nuolydis ne didesnis kaip 8,3 %. Vienos ištisinės panduso juostos ilgis turi būti ne didesnis kaip 9000 mm ir pakilimo aukštis ne didesnis kaip 750 mm.
Neįgaliesiems pritaikyto panduso pradžioje bei pabaigoje ir ten, kur panduso juosta keičia kryptį, turi būti įrengta poilsio aikštelė ne mažesnė kaip 1500 x 1500 mm. Kai panduso juosta nekeičia krypties, ne rečiau kaip kas 9000 mm panduso juostos ilgio ir ne rečiau kaip kas 750 mm vertikalaus pakilimo turi būti įrengta poilsio aikštelė, kurios ilgis būtų ne mažesnis nei 1500 mm, o plotis ne mažesnis už panduso juostos plotį.
Panduso ir kiekvienos jo juostos viršuje ir apačioje turi būti įrengti įspėjamieji paviršiai. Abiejose panduso juostos ir aikštelių pusėse turi būti įrengti ištisiniai turėklai. Abipus kiekvienos panduso juostos ir aplink aikšteles, jei jos yra ne prie sienos, turi būti įrengti ne žemesni kaip 50 mm borteliai.
Neįgaliesiems pritaikytų laiptų pakopos turi būti ne žemesnės kaip 75 mm ir ne aukštesnės kaip 150 mm, pakopų plotis - ne mažesnis kaip 300 mm. Visos to paties laiptatakio pakopos turi būti vienodo aukščio ir vienodo pločio. Turėklai turi būti įrengti abiejose kiekvieno laiptatakio pusėse; turėklai iš vidinės laiptų ar panduso pusės turi būti ištisiniai.
Pandusų nuolydžiai turi būti tiesūs. Panduso plotis turėtų būti toks, kad juo galėtų judėti numatytas naudotojų srautas. Panduso paviršius turi būti neslidus tiek drėgnu, tiek sausu oru. Bordiūras turi būti 100 mm aukščio (virš panduso ir aikštelės paviršiaus) ir vizualiai skirtis nuo panduso paviršiaus.
Fizinės aplinkos prieinamumas viešose vietose
Viešose vietose aplinkos prieinamumas žmonėms su negalia turi būti pritaikytas judant vežimėliu, neregiams/silpnaregiams bei klausos negalią turintiems žmonėms. Pilnaverčiam gyvenimui svarbu ne tik galimybė nukeliauti nuo taško A į tašką B. Labai svarbios ir žmogaus galimybės užsiimti mėgstama veikla.
2018 m. LNF drauge su Vyriausiąja rinkimų komisija ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasirašė memorandumo dėl rinkimų prieinamumo. LNF inicijavo socialinę prieinamumo kampaniją „Už miestą visiems“, kurios vienas iš tikslų - paskatinti Lietuvos savivaldybes palaipsniui pritaikyti sveikatos ir švietimo įstaigas.
Praktinės patirtys ir problemos
Deja, dažnai į aplinkos prieinamumo ir universalaus dizaino reikalavimus atsižvelgiama tik formaliai. Įsivaizduokite: prekybos centre ant tualeto, pritaikyto žmonėms su negalia, durų priklijuotas nedidelis lapelis su užrašu „Dėl tualeto rakto kreipkitės į apatinio trikotažo parduotuvės vedėją“.
Net tos įstaigos, kurios įsikūrusios naujuose pastatuose, neprieinamos neįgaliesiems - aplinkos kliūtis kartais šalina itin kurioziškai: įrengiamas atskiras įėjimas, kuris dažniausiai būna kur nors „galiniame kiemelyje“, o jo durys - užrakintos.
Anot Rūtos, kaip iš tiesų jaučiasi žmogus su negalia, galima tik savo kailiu pamėginus įveikti tas kliūtis, su kuriomis jiems tenka susidurti. Neregys Alvydas teigia, kad patogesnei aplinkai tereikia elementarių dalykų: pėsčiųjų takai turėtų būti lengvai praeinami ir pravažiuojami, įvairūs objektai neturėtų būti įrengti ar pastatyti bet kur; šviestuvai ir šiukšliadėžės galėtų būti išdėstytos vienoje eilėje.
Rekonstruotas Vilniaus Gedimino prospektas dabar pritaikytas visai neblogai. Einant su lazdele jauti, kad grindinys yra pakankamai lygus, įvairūs objektai išdėstyti vienoje linijoje.
Tarptautiniai sprendimai ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Dar vienas itin naudingas išradimas naudojamas užsienyje - garsiniai švyturiai. Tokie švyturiai labai praverčia regėjimo negalią turintiems žmonėms. Švyturys įjungiamas tuomet, kai neregys specialiu pulteliu ar mobiliuoju telefonu jį „suaktyvina“. Taip įjungtas įrenginys „praneša“ neįgaliajam reikiamą informaciją: įstaigos pavadinimą, įėjimo nuorodą ir pan.
Porą savaičių Londone viešėjęs Alvydas teigia, kad aplinkos pritaikymo situacija ten kiek geresnė. Viešnagės metu vyras kartu su kitais negalią turinčiais žmonėmis naudojosi viešuoju transportu, taip pat ir metro traukiniais.
Kontrolė, priežiūra ir reguliavimas
2019 m. lapkričio 4 d. Aplinkos ministras įsakymu patvirtino Statybos techninį reglamentą „STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ ir pripažino netekusiais galios senesnės redakcijos įsakymus. Tačiau naujame Statybos techniniame reglamente nėra užsimenama, kokie yra tikslūs panduso neįgaliesiems reikalavimai, o tiesiog paliekama nuoroda į senesnio STR 2.03.01:2001.
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje aptarta, kad verslas apeina reikalavimus. VMVT norėtų daugiau įgaliojimų tikrinant, ar įrengiamos šiems žmonėms pritaikytos sanitarinės patalpos maitinimo įmonėse. Inspektoriai galėtų įvertinti, ar tualetai pritaikyti neįgaliesiems, ar visi bendri, ir informuotume savivaldybę, jeigu nepritaikyta neįgaliesiems.
Aplinkos viceministras sakė neatmetantis, kad bus sugriežtinta viešųjų įstaigų pritaikymo neįgaliesiems priežiūra. „Čia matome galimybes situaciją gerinti, nes dabar kontrolę užtikrina turbūt vien tik savivaldybės. Atsiremiam į jų turimus resursus. Didesni miestai turi daugiau galimybių, o mažose savivaldybėse tvarką prižiūri vienas-du specialistai“, - sakė viceministras.
Socialinė dimensija ir universalus dizainas
Alvydas Valenta teigia, kad kalbant apie neįgaliesiems pritaikytą aplinką, nėra kalbama apie kažkokią išskirtinę aplinką. „Ypatingo dėmesio neįgalieji tikrai nereikalauja. O reikalauti to iš visuomenės, manau, būtų ne tik neįmanoma, bet ir neteisinga“. Šiais laikais vis daugiau yra kalbama apie universalų aplinkos pritaikymą visoms žmonių socialinėms ir amžiaus grupėms.
Optimiškai nusiteikęs Aloyzas tikina, kad galimybių savirealizacijai tikrai yra. Gaila, kai tenka susidurti vien su įvairiomis fizinės aplinkos kliūtimis. „Mums niekas nedraudžia eiti ten, kur mes norime. Dauguma aplinkinių nuoširdžiai mus sutinka, paaiškina, padeda ir tikrai neužveria prieš mus durų.“
Praktiniai rekomenduojami sprendimai
- Planuojant įėjimą, užtikrinti tiesų pandusą su tinkamu nuolydžiu, poilsio aikštelėmis ir ištisiniais turėklais.
- Sanitarinius mazgus pritaikyti kiekvienoje viešojo paskirties patalpoje bei užtikrinti jų patikrinimą inspektorių.
- Įrengti garsinius švyturius ir aiškiai išdėstyti žemės paviršiaus elementus neregiams.
- Užtikrinti, kad pritaikymas būtų integruotas į bendrą projektą, o ne formalus „varnelės“ įdėjimas.
- Skatinti savivaldybių ir verslo bendradarbiavimą, didinti kontrolės priemones ir įtraukti neįgaliuosius į priežiūros procesą.
Norint, kad žmogus su negalia saugiai pasiektų savo kelionės tikslą ar patektų į tam tikras patalpas, reikia užtikrinti, jog statiniai būtų pritaikyti jų poreikiams. Rūpestingas ir praktiškas pritaikymas leidžia visiems gyventi aktyviai ir lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenėje.
tags: #patalpos #pritaikytos #poilsiui #neigaliesiems