Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Šiame straipsnyje aptarsime socialinio būsto sąlygas Lietuvoje, įskaitant reikalavimus pretendentams, paramos formas, įstatymus ir galimas rizikas.
Socialinio Būsto Apibrėžimas ir Teisiniai Aspektai
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (Nr. XIII-1959, įsigaliojo nuo 2019 m. vasario 12 d.) reglamentuoja paramos teikimo tvarką. Šiame įstatyme apibrėžiamos pagrindinės sąvokos:
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų plotas.
- Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas.
- Šeima - sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir jų vaikai iki 18 metų, arba vienas iš tėvų ir jo vaikai iki 18 metų.
- Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas - kredito davėjo pagal kreditavimo sutartį asmenims ir šeimoms skolinami pinigai būstui įsigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.
Institucijos, Atsakingos Už Paramą Būstui
Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos.
Finansavimas ir Kompensacijos
Būstų nuoma ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui iš fizinių ar juridinių asmenų Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėms finansuojama iš valstybės biudžeto apmokant 70 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos, kitoms savivaldybėms - 80 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos.
Turėti ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėti nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinio Būsto Nuomos Mokesčiai
Nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į daugybę aplinkybių. Tokio būsto nuoma prilyginama rinkos kainai. Kai tarybos sprendimu perskaičiavus nuomos mokestį jis priartėjo prie rinkos kainos, nuomininkai pasiėmė paskolas ir išsipirko tuos savivaldybės butus. Taip jie išsprendė savo problemą, mokėdami bankui tapo būsto savininkais.
Noriu pabrėžti - socialinio būsto išsipirkti negalima, tai įmanoma tik nuomojant savivaldybės būstą“, - paaiškino P. „Kai sumažėja žmogaus pajamos ar jis gyvena vienas, yra priešpensinio amžiaus, nuomininkas gali kreiptis į savivaldybę ir jam gali būti paskirtas socialinis arba laikinas būstas.
Skolos Už Socialinį Būstą
Už komunalines paslaugas nesusimokančių socialiniame būste gyvenančių asmenų skolos gula ir ant Vilniuje mokesčius mokančių gyventojų pečių. Vilniaus miesto savivaldybė įtraukiama į teisminius ginčus bei po jų verčiama susimokėti už gyventojams patikėtų būstų skolas.
„Teisės aktai ir Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad mokėti privalo turto savininkas. Anot pašnekovo, savivaldybė sumokėjusi skolas kreipiasi į teismą su ieškiniu ir gali išsireikalauti iš skolininko tuos pinigus, taip pat savivaldybė turi galimybių nuomininkus, nemokančius mokesčių, iškeldinti. „Vilniaus energija“ dėl susidariusių skolų kreipdavosi į teismą, jį laimėdavo ir mes būdavome priversti ne tik sumokėti skolas, bet ir apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Vien pernai tokių bylų turėjome apie 1200-1500, kiekvieno buto skola siekdavo po 2000-4000 Lt, o bylinėjimosi išlaidos per metus siekdavo dar apie 600 tūkst. Lt.
Pasak jo, už atsiskaitymą atsakingas vartotojas, tačiau, jei nėra pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties, laikoma, kad už paslaugos suteikimą atsakingas patalpų savininkas. „Taigi, jei socialinio būsto nuomininkas nesudaro rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikoma, kad sutartis sudaryta su savininku - Vilniaus miesto savivaldybe, ir jai tenka prievolė sumokėti už bute sunaudotą elektros energiją. Atitinkamai vėliau ji turi teisę šių sumų reikalauti iš savo nuomininkų“, - aiškino E. Naprys.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
„Kai skola siekia tūkstančius eurų, o gyventojai prioritetą teikia ne pirmos būtinybės išlaidoms, kitos išeities, kaip iškeldinti, nėra. Mes, kaip įstaiga, jokių įgaliojimų keisti didesnį savivaldybės butą į mažesnį neturime. Jei žmogui nuomos mokestis yra pernelyg didelis, jis prašo mažesnio, prašymą svarsto savininkas, tai yra savivaldybė“, - paaiškino P.
Apmokėjimo Būdai
Sąskaitą už būsto nuomą galima apmokėti dviem būdais:
- Banko pavedimas į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sąskaitą, nurodant šiuos rekvizitus:
- Gavėjo pavadinimas: SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Gavėjo kodas: 124568293
- a. s.: LT027300010000558740
- Bankas: AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000
Mokėjimo pavedime (paskirties langelyje) reikia nurodyti: nuomininko kodą ir už kokį butą mokama (pvz.: [nuomininko kodas], už buto Kačių g. 1-10, Vilniuje, nuomą). Mokant pagal civilinę bylą, reikia nurodyti civilinės bylos Nr.
Jei norėtumėte gauti elektroninę sąskaitą, el. pašto adresą, į kurį pageidautumėte gauti elektroninę sąskaitą. Užsisakyti elektroninę sąskaitą galite ir paskambinę telefonu +370 5 277 9090 arba 19118.
- Naudojantis Kliento atsiskaitymo kortele. Nuomos sąskaitą šia kortele galima apmokėti „Maxima“ kasose, „Maxima“ savitarnos kasose ir „Perlo“ terminaluose. Paprastose „Maximos“ kasose ir „Perlo“ terminaluose kortelę tereikia paduoti kasininkei, o savitarnos kasose - perbraukti per kortelių skaitytuvą. Sąskaitą taip pat galima apmokėti ir „Perlas GO“ arba „Viena sąskaita“ programėlėse išmaniajame telefone. „Perlo“ terminaluose galima apmokėti tiek nuomojamo būsto sumos, kiek norite.
Išperkamoji Būsto Nuoma: Alternatyvus Būdas Įsigyti Būstą
Pastaruoju metu išperkamoji nuoma tapo itin aktualiu ir patraukliu būdu investuoti į nekilnojamąjį turtą. Ši nuomos forma skiriasi nuo įprastos būsto nuomos, pritraukdama tiek investuotojus, tiek būsimus gyventojus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Lietuvos bankas pažymi, kad Lietuvoje išperkamosios būsto nuomos (angl. rent to buy) paslauga pradėta teikti nuo 2015 m. ir jos pasiūlos asortimentas nuosekliai plečiasi. Išperkamoji būsto nuoma - tai modelis, kai žmogus iš pradžių nuomojasi būstą tam tikrą laikotarpį (paprastai 36 mėnesius), o sumokėtos įmokos vėliau įskaičiuojamos į pradinį įnašą. Rent2buy modelis yra ypač patrauklus dėl savo lankstumo.
Pagrindiniai Skirtumai Tarp Įprastos Būsto Nuomos ir Išperkamosios Nuomos
Pagrindiniai skirtumai tarp įprastos būsto nuomos ir išperkamosios nuomos, žinomos kaip „Rent 2 buy” arba „išsinuomok ir pirk”, slypi ne tik finansiniuose aspektuose, bet ir sutarties sąlygose bei galutiniame rezultate.
Įprastoje būsto nuomoje nuomininkas moka mėnesinį nuomos mokestį, kuris užtikrina tik nuomos teisę ir gyvenamosios vietos naudojimą. Tai suteikia nuomininkui laikiną teisę gyventi nuomuojamame būste be ilgalaikių įsipareigojimų. Kita vertus, išperkamoji būsto nuoma pasižymi tuo, kad dalis mėnesinio mokėjimo eina į nuosavybės kaupimą - tai reiškia, kad nuomininkas gali įsigyti būstą po tam tikro laikotarpio, kai susikaupia pakankamai nuosavybės kapitalo arba pradinio įnašo.
Finansiniu požiūriu, įprasta nuoma yra paprastas mokėjimas už būsto naudojimą, be galimybės ateityje tapti savininku. Nuomos mokestis keliauja tiesiogiai būsto savininkui ar nuomotojui. Sutarties sąlygos taip pat skiriasi. Įprastoje būsto nuomoje sutartis gali būti sudaroma trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu, dažnai su galimybe ją pratęsti. Išperkamojoje nuomoje yra numatytas konkretus laikotarpis, per kurį nuomininkas gali nuspręsti arba įsigyti būstą, arba nutraukti nuomos sutartį.
Galutiniame rezultate, išperkamoji būsto nuoma teikia nuomininkui perspektyvą tapti nekilnojamojo turto savininku, kurio dažnai siekia žmonės, kuriems sunku įgyti nuosavybę tradiciniais būdais. Tai unikali galimybė derinti nuomą ir būsto įsigijimą, suteikianti lanksčius sprendimus tiems, kurie svajoja apie savo būsto turėjimą, tačiau neturi pradiniam įnašui.
Išperkamosios Nuomos Esminiai Aspektai
Pagrindinis skirtumas tarp būsto išperkamosios nuomos ir banko paskolos yra pradinis įnašas ir įsipareigojimai. Jei planuojate iš karto pirkti būstą su paskola, pradinis įnašas paprastai siekia bent 15-20 proc. turto kainos. Naudojantis išperkamosios būsto nuomos modeliu, per 36 mėnesius galima kaupti pradinį įnašą, o per tą laiką jau galima būste įsikurti ir gyventi.
Nuomos laikotarpiu sumokėtų įmokų sumos dalis bus lygi pradiniam įnašui, o likusią sumą galima dengti banko paskola. Jeigu jau turite pakankamai santaupų ir galite sumokėti pradinį įnašą, banko paskola yra racionalus pasirinkimas. Ji leidžia iš karto tapti būsto savininku, o mėnesinės įmokos dažnai būna net mažesnės nei būsto nuomos kaina. Taip pat galima derėtis dėl palankesnių sąlygų, pavyzdžiui, ilgesnio grąžinimo laikotarpio ar patrauklių fiksuotų palūkanų.
Tiek būsto išperkamoji nuoma, tiek banko paskola yra geri sprendimai, priklausomai nuo individualių finansinių galimybių. Jei neturite pradinio įnašo ir norite pamažu kaupti lėšas, butai su išperkamąja nuoma suteikia galimybę įsigyti būstą be didelio finansinio krūvio iš karto. Tačiau jei turite santaupų ir norite iš karto tapti būsto savininku, paskola iš banko gali būti geresnis sprendimas.
Pavyzdys:
| Rodiklis | Banko Paskola | Išperkamoji Nuoma |
|---|---|---|
| Pradinis įnašas | 15-20% | Kaupiamas per nuomos laikotarpį |
| Nuosavybė | Iš karto | Po nuomos laikotarpio |
| Mėnesinės įmokos | Gali būti mažesnės | Didesnės, nes dalis kaupiama pradiniam įnašui |
Šaltinis: Sudaryta remiantis straipsnio duomenimis.
Galimos Rizikos ir Įspėjimai
„Būsto paskola gali būti nesuteikta dėl pasikeitusios reguliacinės aplinkos (Atsakingojo skolinimo nuostatų, kredito įstaigų reguliavimo) ar dėl pasikeitimų vidinių bankų skolinimo taisyklių.
Prieš sudarant sutartį dėl išperkamosios nuomos paslaugos, kliento kreditingumas banke vertinamas tik preliminariai. Pasibaigus nuomos sutarčiai, kredito davėjas gali skolininko finansinę padėtį vertinti griežčiau, todėl galimai reikalautų didesnės pradinio įnašo sumos ar griežčiau vertintų maksimalią pajamų dalį, skiriamą įsipareigojimams vykdyti.
Kliento mokumas, paskolos mėnesinės įmokos ir mėnesinių pajamų santykis bei reikiama minimali pradinio įnašo suma yra preliminariai įvertinami remiantis nuomos sutarties sudarymo metu taikomu reguliavimu ir atsižvelgiant į kliento finansinę padėtį, tačiau kredito įstaiga sprendimą dėl paskolos priimtų tik pasibaigus nuomos laikotarpiui.
Tad nuomos laikotarpiu taikomos finansavimo sąlygos gali gerokai pasikeisti ir būstą įsigyti klientui gali tapti nebeįmanoma“, - informuoja ekspertai.
Taip pat išperkamosios nuomos paslaugos sutartyje gali būti numatyta ir papildomų sąlygų, todėl rekomenduojama atidžiai įvertinti visas sudaromų sutarčių sąlygas. Pavyzdžiui, ar paslaugos teikėjas nepasilieka teisės pasibaigus nuomos sutarčiai nuspręsti neparduoti būsto.
Šioms rizikoms pasitvirtinus, klientai gali prarasti sumokėtas nuomos įmokas, kurios buvo skirtos pradiniam įnašui sukaupti, jei nuomos sutartis nenumato kitaip. Tokiu atveju klientas patirtų nuostolių dėl būsto įrengimo kaštų ir vidutiniškai apie 100 eurų didesnių nuomos įmokų nei rinkos kaina.
Svarbu atkreipti dėmesį į projekto problemas ir išsiaiškinti apie visą projektą. Atidžiai išnagrinėkite sutartį, mat ten galima rasti ir tokių punktų, kad du kartus kaimynams iškvietus policiją dėl triukšmo, išperkamosios nuomos sutartis gali vienašališku sprendimu būti nutraukta.
Rekomendacijos: Pasitikrinkite, ar bankas duoda paskolą, nes turite pristatyti garantinį laišką, kad jei būtumėte sukaupę 15 proc. pradinį įnašą, bankas paskolą išduotų.