Gerklų vėžys: slaugos ypatumai ir paciento priežiūra

Gerklės vėžys yra bendrinis terminas, apibūdinantis vėžį, prasidedantį ryklėje (gerklėje) arba gerklose (balso ertmėje). Gerklę sudaro nosiaryklė (už nosies), burnos ertmė (tonzilės, liežuvio pagrindas, minkštasis gomurys) ir ryklė (apatinė gerklės dalis). Gerklos yra šiek tiek žemiau, jose yra balso stygos. Dauguma gerklės vėžio atvejų prasideda plonoje gerklės arba balso ertmės gleivinėje.

Anksti aptikus ligą ir taikant modernią, komandinę priežiūrą, daugelis žmonių pasveiksta, išsaugant kalbos, rijimo ir gyvenimo kokybę. Šis straipsnis aptaria pagrindinius gerklų vėžio diagnostikos, gydymo ir slaugos aspektus, akcentuojant paciento priežiūrą prieš operaciją, pooperacinį laikotarpį ir ilgalaikę reabilitaciją.

Kas yra gerklų vėžys ir kokie jo tipai

Gerklės vėžys išsivysto, kai ryklės arba gerklų gleivinės ląstelės ima nenormaliai augti ir apeina natūralius organizmo kontrolės mechanizmus. Šis terminas apima keletą susijusių vėžio rūšių:

• Nazofaringinis vėžys (už nosies)
• Burnos ir ryklės vėžys (tonzilės, liežuvio pagrindas, minkštasis gomurys)
• Hipofaringinis vėžys (apatinės gerklės dalies aplink balso stygas)
• Gerklų vėžys (balso dėžutė)

Dauguma jų yra plokščialąstelinės karcinomos, tačiau gali pasitaikyti retų seilių, limfoidinių ar sarkomos potipių.

Rizikos veiksniai ir prevencija

Pagrindiniai gerklų vėžio rizikos veiksniai yra tabako rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Taip pat svarbūs:

Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų integracija į savarankišką gyvenimą

• ŽPV (žmogaus papilomos virusas) - sukelia daugelį burnos ir ryklės vėžio atvejų; ŽPV teigiami navikai paprastai gerai reaguoja į gydymą.
• EBV (Epšteino-Baro virusas) - susijęs su nosiaryklės vėžiu endeminiuose regionuose.
• Profesinis / aplinkos poveikis: medienos dulkės, tirpikliai, metalo garai ir pasyvus rūkymas.
• Lėtinis refliuksas (gerklų ir ryklės refliuksas).
• Imuninė būsena ir genetinis polinkis.

Sumažinus modifikuojamą riziką - nutraukus rūkymą, ribojant alkoholio vartojimą, skiepijantis (ŽPV vakcina) ir prižiūrint odontologinę sveikatą - rizika mažėja ir rezultatai pagerėja.

Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Simptomai priklauso nuo vietos ir dydžio. Bet kokį simptomą, kuris išlieka ilgiau nei 2-3 savaites, turėtų apžiūrėti LOR / galvos ir kaklo specialistas.

• Negyjantis burnos ar gerklės skausmas
• Nuolatinis užkimimas ar balso pasikeitimas (ypač sergant gerklų vėžiu)
• Vienpusis gerklės ar ausies skausmas (otalgija)
• Sunkumas ar skausmas ryjant; maisto lipnumo pojūtis
• Kaklo guzelis (padidėjęs limfmazgis)
• Nuolatinis nosies užsikimšimas (vienpusis), kraujavimas iš nosies (nosiaryklės)

Pažengę simptomai: lėtinis kosulys, kraujo kosėjimas, kvėpavimo triukšmas (stridoras), dusulys, žandikaulio susitraukimas (trismusas), veido tirpimas, nepaaiškinamas svorio kritimas.

Diagnostika: tyrimai ir procedūros

Diagnozė patvirtina vėžio tipą ir nustato jo išplitimą, kad būtų galima parengti saugų, veiksmingą ir funkcijas išsaugantį planą.

Specialisto apžiūra ir endoskopija

• Išsamus galvos ir kaklo tyrimas; lanksti nazofaringolaringoskopija nosiaryklės, burnos ryklės, ryklės ir gerklų vizualizacijai.
• Netiesioginė transnazalinė (per nosį) laringoskopija: tai vienas svarbiausių tyrimų siekiant nustatyti ar gerklose yra navikas, įvertinti jo vietą bei dydį. Procedūra pacientui gali būti nelabai maloni, bet ji trunka vos kelias minutes.
• Tiesioginė laringoskopija atliekama, kai reikia paimti gerklų biopsiją; procedūra vykdoma bendros nejautros sąlygomis.

Vaizdiniai tyrimai

• Galvos ir kaklo MRT arba kontrastinė KT, siekiant nustatyti naviko dydį, gylį, kremzlės ar kaulų invaziją ir limfmazgius.
• PET-KT tyrimas metaboliniam žemėlapiui, limfmazgių/tolimo išplitimo nustatymui ir spindulinio gydymo planavimui (dažniausiai naudojamas III-IV stadijos ligai gydyti).
• Krūtinės ląstos KT plaučių įvertinimui; kaulų scintigrafija metastazėms kauluose nustatyti.
• Ultragarsas kaklo limfmazgiams, FNA (plonos adatos aspiracija) įtariamų limfmazgių tyrimui.

Biopsija ir patologija

Pirminio naviko incisinė biopsija arba endoskopinė biopsija; patologijos ataskaitose nurodomas laipsnis ir požymiai, tokie kaip perineurinė ar limfovaskulinė invazija. Taip pat atliekami p16/ŽPV ir EBV tyrimai, reikšmingi gydymo pasirinkimui bei prognozei.

Taip pat skaitykite: Bendruomenės slauga

Stadijavimas ir jo reikšmė

Stadija nustatoma naudojant TNM sistemą, atsižvelgiant į konkrečią gerklės vietą. T (pirminis navikas) - dydis ir vietinis mastas; N (regioniniai limfmazgiai) - skaičius, dydis, lateralumas ir ekstranodalinis išplitimas; M (tolimos metastazės) - išplitimo į organus, tokius kaip plaučiai, kepenys ar kaulai, buvimas/nebuvimas.

Stadijos ir rizikos ypatybės lemia gydymo strategiją - ar tinkamiausia chirurgija, spindulinė terapija, chemoterapija ar jų deriniai; taip pat nurodo, ar įmanomi organų išsaugojimo metodai.

Gydymo galimybės

Gydymas individualizuojamas atsižvelgiant į pažeidimo vietą, stadiją, patologiją, virusinę būseną (ŽPV/EBV), funkciją (kalba/rijimas/kvėpavimo takai) ir bendrą sveikatos būklę. Priežiūrą koordinuoja daugiadisciplininė komanda.

Chirurgija

• Transoraliniai metodai (TLM/TORS) - minimaliai invazinė chirurgija per burną: transoralinė lazerinė mikrochirurgija arba robotinė chirurgija pasirinktiems atvejams.
• Atviros rezekcijos - didesnių ar invazinių navikų atveju (pvz., dalinė/visiška laringektomija) dažnai atliekama mikrovaskulinė laisvojo lopo rekonstrukcija.
• Kaklo išpjaustymas - pažeistų limfmazgių šalinimas, pritaikomas pagal požemį ir stadiją.
• Kvėpavimo takų saugumas - tracheostomija gali būti reikalinga laikinai arba visam laikui.
• Gelbėjimo chirurgija - naudojama, kai vėžys atsinaujina po chemoterapijos ir spindulinės terapijos arba kai neįmanoma išsaugoti pirminio organo.

Spindulinė terapija

Intensyvumo moduliuojama spindulinė terapija (IMRT/VMAT) su kasdieniu vaizdiniu stebėjimu formuoja dozę aplink naviką ir limfmazgius, tausojant seilių liaukas, nugaros smegenis, rijimo raumenis ir kt. Dažnas šalutinis poveikis: gerklės skausmas (mukozitas), burnos džiūvimas, skonio pokyčiai, odos paraudimas, užkimimas, nuovargis; ilgalaikė rizika apima burnos džiūvimą, dantų problemas, skydliaukės disfunkciją, kaklo sustingimą ir rijimo pokyčius.

Atskirais atvejais naudojama protonų terapija: ši pažangi spinduliuotės forma tiekia energiją tiesiai į naviką, vengiant netoliese esančių sveikų audinių, todėl mažėja ilgalaikių šalutinių poveikių rizika.

Taip pat skaitykite: Filosofiniai paliatyviosios slaugos aspektai

Chemoterapija, tikslinė terapija ir imunoterapija

• Chemoterapija dažnai skiriama kartu su radioterapija IV stadijose; dažniausiai naudojama cisplatina.
• Tikslinė terapija (EGFR inhibitoriai) gali būti vartojama kartu su spinduline terapija arba recidyvuojančios/metastazavusios ligos atvejais.
• Imunoterapija (imuninės kontrolės inhibitoriai) - alternatyva pasikartojančiai/metastazavusiai ligai, kuriai negalima taikyti vietinio gydymo.

Palaikomasis gydymas ir reabilitacija

Palaikomasis gydymas apima simptomų kontrolę (skausmas, mukozitas), mitybos palaikymą (laikinus maitinimo vamzdelius), hidrataciją, vaistus nuo pykinimo ir infekcijų prevenciją. Reabilitacija (balso, rijimo, pečių/kaklo funkcijų) pradedama anksti, siekiant kuo geriau atsigauti.

Pooperacinė slauga: praktiniai žingsniai

Po operacijos pacientai guldomi į intensyviosios slaugos palatą. Atsibudęs po narkozės pacientas pamato savo kakle tracheostominį vamzdelį, nosyje maitinimo zondą, kaklo operacijos žaizdoje paliktus vamzdelius audinių sekretui ištekėti ar išsiurbti. Prieš operaciją gydytojas paaiškina apie viską, todėl nei pacientas, nei jo artimieji, neturėtų išsigąsti šio vaizdo.

Maitinimas ir drenažas

• Pirmąsias dienas po operacijos pacientas maitinamas intraveniniu maitinimu arba per maitinimo zondą, kad ryklės ir stemplės audiniai gytų.
• Maitinimo zondas paprastai pašalinamas po 8-10 dienų, jei žaizda gyja gerai; po to kelias dienas leidžiama tik skysta dieta.
• Audinių drenavimo vamzdeliai paliekami žaizdos drenažui; juos dažniausiai pašalina 6-7 parą po operacijos. Svarbu kas valandą tikrinti rezervuarų užpildymą ir fiksuoti išskyrų kiekį bei spalvą.

Skausmo ir komplikacijų valdymas

Po laringektomijos pacientams skiriami nuskausminamieji vaistai. Galimos komplikacijos: siūlių iširimas priekinėje ryklės ir stemplės sienelėje (fistulė), infekcija, kvėpavimo takų užsikimšimas dėl gleivių. Gera pooperacinė paciento priežiūra ir slauga padeda išvengti šių komplikacijų.

Tracheostoma ir jos priežiūra

Trachėja prisiuvama prie priekinės kaklo dalies odos taip, jog susiformuoja tracheostoma - kvėpuojamoji anga. Po operacijos į tracheostomą įstatomas specialus tracheostominis vamzdelis, kurį reikia valyti kasdien, išsiurbti gleives ir drėkinti įkvepiamą orą, kad išvengti sekreto kietėjimo ir užsikimšimo. Pradiniu laikotarpiu gleives turi siurbti slaugytoja; vėliau pacientas ar artimieji mokomi tai atlikti savarankiškai.

Ilgalaikė priežiūra ir kontroliniai vizitai

Baigus gydymą, svarbu reguliariai atlikti kontrolinius vizitus. Pirmuosius metus po gydymo rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją kas 3 mėnesius, antraisiais metais - kas 4 mėnesius, vėliau - kas 6 mėnesius. Kiekvieno vizito metu atliekamas išsamus burnos ir kaklo tyrimas, vertinamas limfmazgių dydis ir, esant indikacijoms, skiriami vaizdiniai tyrimai.

Prognozė ir veiksniai, lemiantys rezultatus

Laiku ir visapusiškai gydant, daugelis pacientų gali tikėtis ilgalaikio išgyvenimo ir geros gyvenimo kokybės. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys rezultatus:

• Diagnozės stadija, limfmazgių būklė, naviko tūris
• Virusinė būsena (ŽPV/EBV) ir patologijos ypatybės - ŽPV teigiami burnos ir ryklės vėžiai paprastai turi geresnę prognozę
• Laiku taikyta adjuvantinė terapija, gyvenimo būdo pokyčiai (tabako/alkoholio nutraukimas), mityba ir ankstyva reabilitacija

Apibendrinant daugelių mokslininkų duomenis, penkis ir daugiau metų po gerklės vėžio gydymo išgyvena net 90 proc. I ir II stadijos ligonių, apie 70 proc. III stadijos ligonių ir apie 25 proc. IV stadijos ligonių.

Reabilitacija, balso atstatymas ir psichosocialinė pagalba

Po gydymo daug pacientų atgauna suprantamą kalbą ir saugų rijimą; ankstyva, struktūrizuota terapija yra būtina. Logopedai ir rijimo terapeutai atlieka specialius pratimus balso ir rijimo funkcijoms atkurti. Kai balso neįmanoma atstatyti kitu būdu, gali būti skiriami elektroniniai balso aparatai, sukeliantys ryklės sienelių virpesius, leidžiančius formuoti kalbą.

Psichologinė ir socialinė pagalba yra labai svarbi: pacientas turi susidoroti ne tik su fiziniais pokyčiais (tracheostoma, maitinimo zondas, balso praradimas ar kitokie pokyčiai), bet ir su emociniais iššūkiais. Multidisciplininė komanda, įskaitant slaugytojus, reabilitacijos specialistus, dietologus ir socialinius darbuotojus, padeda pacientui grįžti prie kasdienės veiklos ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Praktiniai patarimai slaugai ir priežiūrai namuose

1. Atidžiai valykite tracheostominį vamzdelį pagal slaugytojo nurodymus; dezinfekuokite ir laikykite atsarginius vamzdelius švariais.
2. Užtikrinkite tinkamą drėkinimą - naudokite drėkintuvus, kad išvengtumėte gleivių kietėjimo.
3. Stenkitės, kad pacientas nevartotų tabako ir ribotų alkoholio vartojimą.
4. Laikykitės mitybos rekomendacijų - prireikus naudokite maitinimo zondą arba laikykitės dietologo patarimų pereinamuoju laikotarpiu.
5. Laiku atvykti į kontrolinius vizitus ir pranešti apie bet kokius naujus simptomus: dusulį, kraujavimą, neaiškų skausmą ar šlapimo/pakitimų požymius.

Kur kreiptis ir kokią pagalbą tikėtis Lietuvoje

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos Ausų, nosies ir gerklės skyriuje atliekamos sudėtingos onkologinės operacijos, įskaitant totalines laringektomijas. Tokios apimties operacijos reikalauja sklandaus įvairių sričių medikų darbo - nuo anesteziologų iki slaugytojų bei reabilitacijos specialistų. Pacientas operacijai parengiamas nuosekliai, skiriamas dėmesys fizinei ir psichologinei būklei, o pooperacinė priežiūra užtikrinama laikantis medicinos reikalavimų.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 200 naujų gerklų vėžio atvejų; liga dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų pacientams, o vyrai serga dažniau nei moterys. Laiku kreipiantis į gydytoją (šeimos gydytoją ar LOR specialistą), atliekant nazofibroendoskopiją, vaizdinius tyrimus ir biopsiją, galima anksti nustatyti ligą ir pritaikyti gydymą, kuris padeda išsaugoti gyvenimo kokybę.

Kontakto ir tolimesni žingsniai

Jei pastebėjote užkimimą ar kitus minėtus simptomus ilgiau nei 3 savaites, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar LOR specialistą. Ankstyva diagnostika ir daugiadisciplininis gydymas pagerina išgydymo tikimybę ir sumažina komplikacijų riziką.

Stadija	Apytikslis 5 metų išgyvenamumas
I-II	~90%
III	~70%
IV	~25%

tags: #savarankiskas #darbas #gerklu #vezys #slauga