Vis dažniau kalbama apie neva gerėjantį lietuvių gyvenimą - pradedant kylančiais atlyginimais, baigiant išmokomis samdant aukles savo atžaloms. Tačiau mažai kas kalba, jog piešiama situacija vaizdinga atrodo tik iš pradžių. Būsimų pensininkų Lietuvoje laukia liūdna ateitis: atrodome prasčiausiai visoje ES.
Pavasarį diskutuota, jog Lietuvoje pensijų pakeitimo norma, rodanti, kokią dalį buvusio atlyginimo sudaro pensija, yra viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). „Eurostat“ duomenimis, ji 2022 m. siekė 35 proc., kai ES vidurkis - 58 proc., latvių ir estų - virš 45 proc., o lenkų - virš 60 proc.
Nors kalbama apie pokyčius, neva lemsiančius orią senatvę, pastangos - kaip ir priemonės šiems tikslams pasiekti - kelia abejonių. Nuo 2022 metų dirbsiantys asmenys gautų 28,9 proc. atlyginimo siekiančią pensiją.
eurostat/ekrano nuotrauka
Tuo tarpu kitose šalys, tokiose kaip Portugalija ar Nyderlandai, santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir iki pensijos gauto atlyginimo - kelis kartus didesnis. Tačiau tam, kad „pakelti nuotaiką“, EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) bruka kitus skaičius. Remiantis šiais duomenimis, Lietuvos pakeitimo norma yra 43 proc. Tačiau tai vargiai pakeičia esamą situaciją, jog 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gaus vos 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir sprendimai Telšių rajono socialinio būsto sektoriuje
Kita vertus, kalbama, jog dėl tokios situacijos kaltas dar ir požiūris. „Pas mus nelaikoma, kad pasenęs žmogus vis dar yra žmogus. Čia toks agrarinės visuomenės palikimas, kai atrodo, kad žmogus užaugino vaikus ir jis nebegali nieko norėti, turi tenkintis skurdžiu pragyvenimu. Taip yra visą Nepriklausomybės laikotarpį“, - dar pernai kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. Tokį požiūrį neva iliustruoja ir situacija šalies kavinėse, kurias dažnu atveju užgulę jauni žmonės. Priešingai nei svečiose šalyse, garbaus amžiaus žmonių Lietuvoje tokiose vietose sutinkama daug rečiau.
Žinoma, kad 2025 metais Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidėjo iki 1038 eurų (12,3 proc. augimas). Vidutinė senatvės pensija padidėjo 73 eurais ir siekia 673 eurus; tiems, kurie turi būtinąjį stažą, pensija padidėjo 81 euru ir sudaro 721 eurą. Nepaisant to, jog pensijų dydis Gerovės valstybėje indeksuojamas kasmet, siejant jį su vidutiniu atlyginimu, svarbu suprasti, jog atlyginimai auga greičiau nei pensijos. Tai viena iš priežasčių, dėl ko garbaus amžiaus žmonės lieka paraštėse. Prie miglotos ateities, be abejonės, prisideda ir visuomenės senėjimo reiškinys.
Ekonomistai pataria savo pensijai kaupti dar ir papildomai. Daugelis žino, jog pensinis amžius 2025 metais didėja dviem mėnesiais: vyrai į pensiją galės išeiti sulaukę 64 metų ir 10 mėnesių, moterys - 64 metų ir 8 mėnesių. 2026 metais pensinis amžius tiek vyrams, tiek moterims pasieks 65 metus. Žinoma ir tai, kad Lietuvos pensininkų skurdo riba muša pavojaus varpais, užimant „pirmūnės“ vietą ES valstybių narių sąraše. Reiškiamos dvejonės ir pensijų kaupimo sistema. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) gūžčioja pečiais, esą siūlomos korekcijos šią sistemą dar labiau išbalansuos ir pablogins lietuvių galimybes sukaupti oriai senatvei.
Tiesa, kai kuriais rodikliais Lietuva ir Latvija yra panašios. Mat abejose šalyse į pensijų fondus sumokama nuo 1 iki 1,8 proc. BVP, o valstybių išlaidos pensijoms svyruoja nuo 6,4 proc. iki 6,8 proc. BVP. Skirtumas tas, kad Latvijoje visų darbingo amžiaus piliečių dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje - privalomas.
Markus Spiske/Unsplash nuotrauka
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: pavojai Lietuvoje
Naujoji Lietuvos Vyriausybė siūlo keisti automatinio įtraukimo į II pensijų sistemos pakopą nuostatas ir suteikti galimybę žmonėms bet kuriuo metu sustabdyti ar bet kokiam laikotarpiui įšaldyti savo periodines įmokas. Žinoma, kad Lietuvos pensijų fondai - vieni svarbiausių investuotojų tiek šalies, tiek kitų Baltijos valstybių kapitalo rinkose. Tačiau šalies siekis tapti pioniere - tiek kariniame pasirengime, tiek pensijų kaupime - kelia tam tikrų klausimų. Iš tiesų, dalis lietuvių jau anksčiau suvokė papildomų pensijų finansavimo mechanizmus, kurie, pastarųjų manymu, gali turėti „tamsių“ pusių. Pavyzdžiui, sukauptas lėšas kai kurie galbūt norėjo išsiimti anksčiau, nei suėjo terminas. Be to, jei gyventojas prarado pajamų šaltinį, iki šiol į pensijų kaupimo fondą atitinkamai buvo pervedamos mažesnės įmokos. Vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. padidės 1,13 proc.
Antrosios pensijų pakopos fondų valdomas turtas pasiekė 9,1 mlrd. eurų. Tačiau į akis kliūva Lietuvos banko siūlymas atsisakyti valstybės paskatos būsimiesiems pensininkams. Tad svarstoma, ar šalis pasiektų 70-80 proc. buvusių atlyginimų pakeitimo normą, o gal tai - tik muilo burbulas.
Danie Franco/Unsplash nuotrauka
Vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. Valstybės įnašas į antrosios pakopos pensijų fondus kasmet biudžetui atsieina 300 mln. eurų ir suma vis didėja. Diskutuojama, galbūt šias būsimų pensininkų kaupimui skirtas lėšas būtų galima naudoti neva spartesniam esamų pensijų didinimui. Valstybė į antrosios pakopos pensijų fondus iš viso pervedė 1,4 mlrd. eurų. Lietuvos bankas mano, kad valstybės įnašą pakeitus darbdavių įmokomis išaugtų konkurencija darbo rinkoje. Tačiau vargu, ar realiame gyvenime būna taip, jog kai laimi vienas - kitas nepralaimi…
Žinoma, kad pasitraukimo iš kaupimo fondų draudimas pažeidžia Konstituciją. Nors Vyriausybė sakė leisianti pasitraukti iš antrosios pakopos fondų žmonėms, šį užmojį vėsina ekonomistų botagai. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. Nuo 2026 m. Tai reiškia, kad valstybė neišvengiamai susidurs su didesne socialinio draudimo sistemos našta. Anot L. „Pastaruosius tris dešimtmečius pensijas gaunančių asmenų skaičius Lietuvoje išliko palyginti stabilus. Tai lėmė nuoseklus pensinio amžiaus didinimas - jis padėjo atitolinti visuomenės senėjimo pasekmes, tačiau šis procesas baigiasi“, - aiškina L.
Taip pat skaitykite: Pensijų sustabdymas: „Sodros“ direktoriaus paaiškinimas
Iki šiol pensinio amžiaus didinimas buvo viena efektyviausių priemonių stabdyti pensininkų skaičiaus augimą: 1996 m. Pasibaigus pensinio amžiaus didinimo etapui, pensijas gaunančių asmenų skaičius Lietuvoje pradės augti. „Šiuo metu turime paradoksalią situaciją - pensininkų skaičius netgi mažesnis nei 2000-aisiais, tačiau tai laikina. Nuo 2026 m. ši situacija ims keistis, pensininkų skaičius didės sparčiau, o senstanti visuomenė ir ilgėjanti gyvenimo trukmė lems didesnį išmokų poreikį“, - teigia L. Kartu ji pažymi, kad dabartinį stabilumą dalinai palaiko ir imigracija. Pastaraisiais metais į Lietuvą atvykusių žmonių skaičius buvo gerokai didesnis, nei prognozuota, o tai trumpuoju laikotarpiu sustiprino darbo rinką ir mokesčių surinkimą. „Imigracijos srautai tokiais mastais nėra tvarūs. Jau dabar matome tam tikrų ženklų, rodančių, kad integracijos procesai nėra sklandūs,“ - įspėja L.
„Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), remiantis Eurostato atliktomis demografinėmis projekcijomis, įvertinus mirtingumą, gimstamumą, migracijos srautus, prognozuojama, kad 2070-aisiais Lietuvoje bus 2 mln. Iš jų apie 716 tūkst. vyresnių negu 65-eri metai asmenų ir 756 tūkst. darbingo amžiaus asmenų. L. Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Išskyrus vieną, visos fondų valdymo bendrovės slepia duomenis, kiek gavo gyventojų prašymų nutraukti kaupimo sutartis. Ar jūs turite tokią informaciją? Ar skaičiai patvirtina buvusias prognozes? J. Zailskienė: Tikrai taip, II pensijų pakopa yra labai aktuali tema. Mes, socialdemokratai, eidami į rinkimus žadėjome, kad padarysime taip, jog gyventojai patys nuspręstų, ar nori kaupti, ar ne. Identifikavome labai rimtą problemą, nes gyventojams tai yra itin svarbu, o dabar kiekvienas gyventojas svarsto, ką ir kaip daryti. Dėl fondų nemanau, kad tai yra duomenų slėpimas, tiesiog yra toks įpareigojimas ir susitarimas, kad iki balandžio 15 dienos, kai jau bus konkretūs faktai, jie perduos duomenis Lietuvos bankui. 3 mėnesius fondai rinks gyventojų prašymus, juos nagrinės, svarstys, o pinigus perves iki balandžio vidurio. Kai jau bus aiškus faktas, kiek žmonių sustabdė kaupimą, kiek pasiėmė 25 proc. lėšų ir kiek išėjo visai, tik tada bus aiškūs skaičiai. Manau, kad labai logiška, jog tada juos ir reikės komentuoti. Ar Lietuvos bankas pirmasis paskelbs šią žinią? J. Zailskienė: Taip, oficialiai duomenis rinks Lietuvos bankas ir aš neabejoju, kad jie šią informaciją ir paskelbs.
Ar nevyksta tam tikras chaosas, nes kai kurie žmonės užpildo prašymus, bet vėliau juos atšaukia norėdami grįžti į II pakopą? Kokių nusiskundimų ar klausimų girdite, kas žmonėms aktualiausia? J. Zailskienė: Situacija yra gyva, žmonės tikrai labai domisi, bet tai tikrai nėra chaosas. Mes labai stipriai pasiruošėme pačiai reformai. Yra patvirtintas ligų sąrašas, dėl kurio gyventojai rašo ir siūlo papildyti viena ar kita liga. Sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad vasario mėnesį sąrašą svarstys, nes tikėtina, kad specialistai sudarydami sąrašą galėjo ką nors praleisti. Jeigu bus rasta svarių argumentų, kad gyventojų prašymas įtraukti tam tikrą ligą yra pagrįstas, tas sąrašas bus koreguojamas. Be to, kaip ir žadėjome, „Sodra“ parengė skaičiuokles - jas derinome dar nuo rudens, kad skaičiuoklė būtų maksimaliai paruošta laiku. Gruodžio mėnesio antroje pusėje ji jau buvo prieinama ir gyventojai galėjo skaičiuotis, kokia bus jų pensija vienu ar kitu atveju. Dabar kiekvienas savo „Sodros“ paskyroje gali labai aiškiai matyti, kiek jis pats įmokėjo pinigų, kiek prisidėjo valstybė ir kokia yra investicinė grąža. Ši lentelė turėtų labiausiai lemti kiekvieno gyventojo apsisprendimą.
Prognozuojama, kad gyventojams nutraukus kaupimą, „Sodra“ papildomai gaus per 1 mlrd. eurų pajamų. Kas bus daroma su tais pinigais? Ar jie bus naudojami dabartinių pensininkų išmokoms, ar ateities pensijų didinimui? J. Zailskienė: Galiu pasakyti, kad valstybė ir „Sodra“ pagal įstatymus ir teisės aktus kaupia „Sodros“ rezervą. Jis skirtas tiems atvejams, jei kiltų problemų ar ekonominė krizė, kad gyventojai, gaunantys ligos išmokas, pensijas ir panašiai, nepatirtų jokių nuostolių ar nepatogumų. „Sodros“ rezervo perviršį, kaip ir kalbėjome, kitais metais tikimės panaudoti dabartinių pensininkų išmokų didinimui. Kaip jau buvo skelbta, vidutiniškai pensijos jau padidėjo 12 proc. Girdžiu atgarsius, kad vieniems padidėjo 11 proc., kitiems 13, kitiems 9 proc., tai labai įvairiai priklauso nuo pensijos dydžio, stažo ir kitų dalykų. O ar jau galite pasakyti, kiek pensijos galėtų didėti 2027 metais? J. Zailskienė: Reikia dar skaičiavimų, reikia žiūrėti, kaip veiks pensijų fondai ir kaip tie pinigai judės. Mes, kaip valstybė, pirmiausia turime pasirūpinti I pensijų pakopa, už kurią valstybė yra atsakinga, ir tai yra labai svarbu. II pensijų pakopa mums taip pat svarbi, todėl ir palikome tą 1,5 proc. prisidėjimą. Jeigu sakytume, kad mums nesvarbu, kaip žmonės kaupia ateičiai, valstybė neremtų tų 1,5 proc. ir papildomai nemokėtų kitiems gyventojams, kurie kaupia II pakopoje.
Be milijardo iš kaupiančių, „Sodra“ yra sukaupusi dar kelis milijardus eurų rezervo. Kodėl iš rezervo labiau nedidinate pensijų, kai kurie gyventojai kritikuoja, kad pensininkai Lietuvoje gauna vienas mažiausių pensijų? J. Zailskienė: Paties rezervo mes tikrai neliesime, bet galvojame apie jo didesnį įdarbinimą, nes dabar viskas investuojama labai konservatyviai, tačiau būtent dėl „Sodros“ rezervo perviršio mes galime labiau diskutuoti ir daugiau lėšų skirti dabartinėms pensijoms. Rezervą privalome sukaupti, nes tie žmonės, kurie sako, kad rezervo nereikia, turėtų prisiminti 2009 metų ekonominę krizę, kai buvo mažinamos pensijos ir atlyginimai. Nemanau, kad kas nors norėtų vėl atsidurti tokioje situacijoje. Rezervas ir yra tam, kad įvykus ekonominei ar kitokiai krizei, pačios jautriausios gyventojų grupės nenukentėtų.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Kaip gauti pensiją Lietuvoje?
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Senatvės pensijos amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos stažas
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos dydis
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas.
Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.? Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų. Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta.
Moteris pasakoja, kad apie pensijas kalbėjosi su giminaičiais ir labiausiai jos kilo tiems, kurie ir taip gaudavo daugiau pinigų. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Tai tikrai panašus padidėjimas ir įvyko“, - pasakojo ji. Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Žadėjo 12 proc. augimą
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Lietuvos pensininkams - bene mažiausiai lėšų ES?
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos.
Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti. Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija.
Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Tiesa, Lietuva bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius. „Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.
Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
| Šalis | Išlaidos senatvės pensijoms (proc. nuo BVP) |
|---|---|
| Italija | 17.0 |
| Austrija | 16.2 |
| Suomija | 15.2 |
| ES vidurkis | 12.9 |
| Lietuva | 7.3 |
| Malta | 6.7 |
| Airija | 3.7 |
tags: #kas #laukia #pensininku