Senatvė, atrodytų, turėtų būti laikas, kai žmogus pagaliau gali pailsėti, mėgautis uždirbtais metais ir pasisemti džiaugsmo iš gyvenimo teikiamų galimybių. Tačiau visame pasaulyje šio laikotarpio ribas vis labiau lemia ne gero gyvenimo troškimas, o pensinis amžius. Kada išeiti į pensiją? Kuriose šalyse žmonės dirba ilgiau, o kuriose trumpiau? Ir kaip šiame kontekste atrodo Lietuva, kuri beje, yra viena iš sparčiausiai senstančių šalių.
„Dienos klausimas“: Kas laukia pensijų kaupimo sistemos?
Pensinis Amžius Europoje: Lyginamasis Žvilgsnis
Lietuviai, kaip ir nemaža dalis mūsų kaimynų, mėgsta skųstis, kad tik pas mus taip blogai, o kitur va saulė šviesesnė ir žolė žalesnė. Bet ar tikrai? Be statistikos ir skaičių niekaip. Pradžiai Lietuva. Lietuvoje visi gimę po 1961 metų, į pensiją galės išeiti sulaukę 65 metų, šitaip bus jau nuo 2026 metų. Dabar po truputi ilginamas pensinis amžius. O kaip yra Europoje?
Paimkime 40 pagrindinių Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Praktiškai visuose šalyse yra ilginamas pensinius amžius arba numatyta tai daryti ateityje. Bet imkime, kad vidurkis 65 metai. Kiek šalių, be Lietuvos turi tokį patį amžių?
Atsakysiu: Albanija (moterims 61 metai), Austrija (moterims susilygins 2023), Belgija (bet nuo 2030 bus 67 metai), Bosnija ir Hercegovina, Kroatija (moterims 65 metai bus nuo 2030), Kipras, Estija (tas pats kaip Lietuva), Suomija, Vengrija, Airija, Latvija (nuo 2025), Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta (nuo 2027), Lenkija (tik vyrai 65, moterys 60), Rumunija (tik vyrai, moterys 61), Serbija (moterys susilygins su vyrais 2032), Slovėnija, Šveicarija (moterys 64). Tai realiai be Lietuvos dar 19 šalių turi tokį pat (ar iš dalies) pensinį amžių.
Net 12 šalių turi ilgesnį pensinį amžių: Danija, Vokietija, Graikija, Islandija, Italija, Juodkalnija (vyrams 66 metai, moterims 64 metai), Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. 7 šalys turi trumpesni pensinį amžių, bet kai kuriuos jį turi suplanavę ilginti: Baltarusija, Bulgarija, Čekija (bet jauniems žmonėms ilgins iki 67), Moldova, Šiaurės Makedonija, Slovakija, Ukraina.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Atkreipiant dėmesį, didesnė šių šalių dalis yra skurdesnės, silpnesnės ekonomiškai, kurių gyvenimo trukmė daug trumpesnė.
Tiesa, lieka viena šalis, kurios nepaminėjau - Prancūzija. Taip, pernai prancūzai smarkiai protestavo dėl ilginamo pensinio amžiaus, matėm visi per televizorių, kai buvo kalbama, kad Prancūzijoje pensinis amžius 62 metai ir kaip prancūzai protestuoja dėl to, kad ilginama 2 metais. Bet Prancūzijos sistema kiek sudėtingesnė, realiai pensinis amžius svyruoja nuo 62 iki 67 metų jau dabar. O norint išeiti 62, reikia turėti stažo net 43 metus, kas sunkiai tikėtina. Todėl Prancūziją skirčiau prie vidutinio 65 metų amžiaus šalių.
Tai gi, iš kitų šalių matome, kad kol kas pensinio amžiaus vidurkis yra 65 metai, tačiau nemažai šalių jau dabar numatę jį ilginti ateityje. 12 šalių jau dabar arba artimiausiu metu turės ilgesnį pensinį amžių. Tai tendencija aiški, Lietuva, nieko neišsiskiria nuo daugumos šalių.
Veiksniai, Įtakojantys Pensinio Amžiaus Ribas
Galbūt atrodo, kad keisti pensinį amžių - paprasta. Tačiau iš tikrųjų tai - gan sudėtingas politinis žaidimas, kurį nulemia keli esminiai veiksniai:
- Vidutinė gyvenimo trukmė: šalyse, kuriose žmonės gyvena ilgiau, įprasta ir dirbti ilgiau, kad išlaikytų ekonomikos balansą. Tą matome ir iš pensinio amžiaus, turtingesnėse šalyse, su geresne medicinos apsauga ir ilgesne gyvenimo trukme, gyventojai į pensiją išeina vėliau, ir atvirkščiai yra skurdžiose šalyse su trumpesne gyvenimo trukme.
- Sveikatos apsaugos sistema: Kuo geresnė sveikatos apsaugos sistema - tuo ilgesnė gyvenimo trukmė, o tai lemia ir tai, kada išeinama į pensiją.
- Socialinės išlaidos: Kuo daugiau valstybė išleidžia pensijoms, tuo didesnis spaudimas ekonomikai. Dėl to kai kurios šalys yra priverstos ilginti pensinį amžių.
Pavyzdžiui, Italija - šalis, turinti vieną iš didžiausių senjorų populiacijų Europoje, nustatė pensinį amžių 67 metų. Tai užtikrina, kad valstybės biudžetas neišsektų, kadangi vidutinis italas gyvena ilgiau nei Europos vidurkis.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos pensijų reformos perspektyvos
Pensijų Indeksavimas Lenkijoje 2026 Metais
Lenkijos pensininkai 2026 metais gali tikėtis kuklesnio nei įprasta pensijų padidėjimo. Vyriausybė neseniai paskelbė makroekonominius rodiklius, kurie taps pagrindu kitų metų valstybės biudžetui, o kartu ir pensijų bei rentų indeksacijai. Pagal prognozuojamus rodiklius, pensijos nuo 2026 m. kovo 1 d. didės maždaug 4,9 proc.
Skaičiuojama, kad indeksacija bus apskaičiuojama pagal formulę: infliacija + 20 proc. realaus darbo užmokesčio augimo. Prognozuojama 3 proc. infliacija ir 6,7 proc. vidutinio darbo užmokesčio didėjimas verčia ekspertus teigti, kad bendras indeksavimo rodiklis sieks apie 4,9 proc. Tai mažiau nei 2025 metais, kai pensijos buvo padidintos 5,5 proc.
Minimalioji pensija šiuo metu siekia 1 878,91 zloto bruto (apie 430 eurų) arba 1 709,81 zloto į rankas (apie 392 eurus). Po 4,9 proc. padidinimo, nuo 2026 m. kovo ji sieks 1 970,98 zloto bruto (apie 451 eurą) ir 1 793,59 zloto į rankas (apie 411 eurų). Taigi pensininkai gaus apie 83,78 zloto (maždaug 19 eurų) daugiau nei dabar.
Pensijų augimo pavyzdžiai rodo, kiek papildomai į rankas gaus skirtingų dydžių pensijas gaunantys žmonės:
- 2 000 zloto pensija -> 2 100,10 zloto (+98,10 zloto / apie +22 eurus)
- 3 000 zloto -> 3 147,88 zloto (+147,88 zloto / apie +34 eurus)
- 4 000 zloto -> 4 196,65 zloto (+196,65 zloto / apie +45 eurus)
- 5 000 zloto -> 5 245,43 zloto (+245,43 zloto / apie +56 eurus)
Nors tai nėra dideli šuoliai, visgi kiekvienas papildomas zloto prideda prie gyvenimo kokybės vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, visi šie padidinimai bus pritaikyti automatiškai - pensininkams nereikės teikti jokių prašymų ZUS institucijai. Nauji išmokų dydžiai bus pranešti asmeniškai kiekvienam gavėjui.
Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Anglijos pensiją
Vyriausybės sprendimas indeksuoti pensijas konservatyvesniu būdu yra susijęs su mažėjančia infliacija bei fiskalinės drausmės išlaikymu. Nors kai kurie ekspertai siūlė didinti realaus darbo užmokesčio dalyvavimą indekse nuo 20 iki 30 proc., vyriausybė pasirinko mažesnį scenarijų.
Galutinis indeksacijos rodiklis bus patvirtintas 2026 metų vasarį, kai bus žinomi oficialūs 2025 metų infliacijos ir algų augimo duomenys. Sprendimą paskelbs Socialinės apsaugos ministerija, remdamasi GUS statistikos agentūros informacija.
Pensijų Reforma Lenkijoje: Amžiaus Didinimas
Lenkijos vyriausybė pristatė pensijų reformos įstatymo projektą, pagal kurį ir vyrų, ir moterų pensinis amžius bus didinamas iki 67 metų. Premjeras Donaldas Tuskas per spaudos konferenciją dramatiškai tvirtino, kad nėra kitos išeities: „Tiesa yra brutali ir su brutalumu noriu ją jums pristatyti.
„Iki 2040 metų daugiau nei pusė lenkų bus sulaukę 50 ir daugiau metų. 2040 metais bus 16 milijonų dirbančiųjų ir 10,5 mln. pensininkų. Šiandien turime nedarbą, ir tai yra skaudi problema.
Lenkijos vyriausybė nori pamažu didinti ir sulyginti vyrų ir moterų pensinį amžių. Dabar vyrai išeina į pensiją sulaukę 65, moterys - 60 metų. Su tokiu sprendimu nesutinka opozicija, o premjero D. Premjeras kaip argumentą už pensinio amžiaus ilginimą pateikė statistiką, kiek padidėjo vidutinė gyvenimo trukmė.
„1965 metais moteris vieniems pensijos metams dirbo aštuonerius metus. Šiandien - tik 1,4 metų. Vyras 1965 metais dirbo net dvidešimt metų. Šiandien - 2,4 metų“. - aiškino D.
Savaitraštis „Polityka“ cituoja dr. Piotrą Szukalskį, demografą iš Lodzės universiteto, kuris patvirtina premjero žodžius: „1990 metais statistinis vyras lenkas gyveno 66 metus. 2010 metais - jau 72 metus. Statistinė moteris dabar gyvena 80 metų, o tai yra 5 metais daugiau nei 1990 metais. Kadangi mūsų gyvenimo laikas ilgėja, o darbo laikas - ne, ilgėja pensijos laikotarpis. Pensiją gauname iš tų pinigų, kuriuos sukaupėme per darbo stažą. Jeigu jos turi mums užtekti ilgesniam laikui nei anksčiau, turime ją mažinti.
Pensinis Amžius Lenkijoje Lyginant su Lietuva
Lietuvoje dažnai aptariamos kainos Lenkijos parduotuvėse. Kai kurios iš jų kaimyninėje šalyje yra gerokai mažesnės. Tačiau ne ką svarbiau yra ir gyventojų pajamos, ypač tų, kurie turi pragyventi iš vienintelio pajamų šaltinio - pavyzdžiui, senatvės pensijos.
Panašu, kad Lenkijoje ne tik kainos mažesnės, bet ir pensijos didesnės, be to, ten mokama ir trylikta ar keturiolikta pensijos. Galiausiai ir norint gauti visą senatvės pensiją, Lenkijoje reikia dirbti mažiau laiko nei Lietuvoje.
Didesnės Pensijos, Mažesnis Stažas
Šiuo metu vidutinės senatvės pensija Lietuvoje yra 598 eurai, rodo „Sodros“ duomenys. Įstatymas numato, kad šiemet pensinis amžius vyrams yra 64 metai 8 mėn., moterims - 64 metai 4 mėn. Kad gautų visą senatvės pensiją, per darbinę karjerą žmogus būti įgiję būtinąjį stažą. 2024 metais jis yra 33 metai ir 6 mėnesiai.
Lenkijoje vidutinė senatvės pensija šiemet išaugo iki beveik 3517 zlotų, neseniai pranešė Lenkijos socialinio draudimo institucija (lenk. ZUS - Zaklad ubezpieczen spoleczny). Šiandienos oficialiu kursu tai būtų maždaug 816 eurų. Taigi, vidutinis lenkų pensininkas kas mėnesį gauna 218 eurų didesnę pensiją nei vidutinis lietuvis pensininkas. Dar daugiau šiemet Lenkijos pensininkams buvo išmokėta ir vadinamoji trylikta pensija, siekianti minimalios pensijos dydį, t.y. 1781 zlotą arba 413 eurų.
Lenkijoje vyrų ir moterų pensinis amžius gerokai skiriasi. Norėdami gauti senatvės pensiją, vyrai turi sulaukti 65 metų, o moterys - 60. Taigi, bent jau lenkėms iki pensijos reikia pradirbti trumpiau nei lietuvėms. Be to, būtinasis senatvės pensijos stažas moterims yra 20 metų, o vyrams - 25 metai. Taigi 10-15 metų mažesnis nei Lietuvos pensininkams. Vadinasi, dirbdami trumpiau nei lietuviai, lenkai gauna gerokai didesnes pensijas.
Didesnės Pensijų Draudimo Įmokos
Tiesa, kad greičiau gautų didesnes pensijas lenkai turi mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas. Lietuvoje pensijų draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Tokia dalis algos iki mokesčių skiriama pensijai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 2000 eurų neatskaičius mokesčių, tai „Sodrai“ pervedama 174,4 euro pensijų draudimo įmokų.
Lenkijoje bendras darbuotojo ir darbdavio tarifas yra 19,52 proc., nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Ji skaičiuoja, kad Lenkijos išlaidos pensijoms siekia 24 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tuo metu Lietuvoje - 18 proc.
„Bado Pensijos“ Lenkijoje
Lenkijos dienraščio „Fakt“ teigimu, tai mažiausia mėnesio pensija visoje Europos Sąjungoje. Mat daugumoje Bendrijos šalių, priešingai nei Lenkijoje, norint gauti minimalią pensiją reikia pradirbti nuo 5 iki 15 metų.
Direktorė Gertruda Uscinska paragino Lenkijos seimūnus pakeisti įstatymą ir anuliuoti „bado pensijomis“ žmonių vadinamas išmokas grošiais.
Pasirodo, kad asmenų, kurie gyvenime dirbo vos kelias dienas, savaites ar mėnesius, šalyje yra tūkstančiai.
Šiuo metu „bado pensijas“ gauna apie dešimtadalį pensininkų, daugiausia moterys. Mat tradicinėse katalikiškose šeimose provincijoje jos augindavo vaikus ir į darbą neidavo.
Anot verslo dienraščio „Puls Biznesu“, „bado pensijos“ mokėjimas yra visiškas absurdas, nes formalumų tvarkymas valstybei atsieina keleriopai brangiau. Mat reikia vykdyti pensijos dokumentavimą ir mokėti bankui už pervedimą arba paštui už tai, kad pensiją laiškanešys pristato į namus.
Pensijų dydis Lenkijoje labiausiai priklauso nuo darbo stažo trukmės, todėl valstybė paragino dirbti ir pasiekus pensinį amžių. Rekordiškai didžiausią - net 6400 eurų - pensiją Lenkijoje šiuo metu gauna vyras, turintis 59 metų darbo stažą.
Vidutinė pensija į rankas Lenkijoje šiuo metu yra apie 440 eurų, o valstybės pripažinta minimali pensija - 240 eurų. Ją iš 6 mln. senjorų gauna 210 tūkst., o 315 tūkst. asmenų - dar mažiau.
18 tūkst. žmonių pensija nesiekia 75 eurų, o 4,7 tūkst. neviršija 20 eurų.
Gaunančių labai mažas pensijas Lenkijoje smarkiai ėmė gausėti po to, kai 2017-aisiais vyriausybė ėmėsi populizmo ir sumažino pensinį amžių. Nuo tada moterys darbo rinką gali palikti sulaukusios 60 metų, o vyrai - 65-erių.
Teisės ir teisingumo partijai (TTP) tai padėjo laimėti Seimo rinkimus, tačiau dalį pensininkų įstūmė į spąstus, nes trumpesnis darbo stažas reiškia mažesnę pensiją.
Verslininkų federacijos prezidentas Lukaszas Kozlowskis prognozuoja, kad „bado pensijas“ gaunančių asmenų iki 2030 m. padvigubės.
ZUS vadovai teigia, kad ateityje pensijos toliau sąlygiškai mažės. Mat prieš penkerius metus vidutinė pensija Lenkijoje sudarė 62 proc. vidutinio uždarbio, o šiuo metu jau tik 56,4 proc.
Prognozuojama, kad dėl didėjančios emigracijos, mažėjančio dirbančių žmonių ir augančio pensininkų skaičiaus po 20 metų Lenkijoje vidutinė pensija sieks tik 38 proc.
Pensinio Amžiaus Pokyčiai Europoje
Ši lentelė apibendrina pensinio amžiaus pokyčius įvairiose Europos šalyse:
| Šalis | Vyrų pensinis amžius | Moterų pensinis amžius | Metai | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Austrija | 65 | 60 | 2018 | Austrijoje iki 2033 m. |
| Bulgarija | 64 (ir 7 mėnesiai) | 62 (ir 2 mėnesiai) | 2024 | Bulgarijoje iki 2037 m. |
| Kroatija | 65 | 63 (ir 6 mėnesiai) | 2024 | Iki 2038 m. bus nustatytas vienodas moterų ir vyrų amžius - 67 metai. (2030 m. moterų amžius pasieks 65, o 2038 m. |
| Čekija | 63 (ir 4 mėnesiai) | 58 (ir 8 mėnesiai) - 62 (ir 8 mėnesiai) | 2018 | Čekijos Respublikoje 2015 m. |
| Danija | 67 | 67 | 2022 | Danijoje pensinis amžius bus palaipsniui didinamas iki 2022 m. iki 67 metų. |
| Estija | 63 (ir 9 mėnesiai) | 63 (ir 9 mėnesiai) | 2019 | Estijoje iki 2026 m. pensinis amžius turi būti palaipsniui didinamas iki 65 metų. Po 2026 m. |
| Vokietija | 65 (ir 7 mėnesiai) | 65 (ir 7 mėnesiai) | 2015 | Vokietijoje pensinis amžius turi būti didinamas palaipsniui ir iki 2029 m. sieks 67 metus. |
| Airija | 65 | 65 | 2024 | Šiuo metu Airijoje pensinis amžius yra 65 metai, jis bus palaipsniui didinamas ir iki 2028 m. |
| Italija | 67 | 67 | 2019 | Turi būti mokėjęs įmokas ne mažiau kaip 20 metų. |
| Latvija | 64 (ir 6 mėnesiai) | 64 (and 6 mėnesiai) | 2023 | Iki 2025 m. |
| Nyderlandai | 66 (ir 4 mėnesiai) | 66 (ir 4 mėnesiai) | 2019 | Nyderlanduose pensinis amžius yra 68 metai. Valstybinė pensija visiems pagyvenusiems žmonėms turi būti didinama palaipsniui, kad iki 2022 m. |
| Rumunija | 65 | 61 | 2019 | Moterų amžius didinamas palaipsniui. Iki 2030 m. |
| Ispanija | 65 (ir 3 mėnesiai) | 65 (ir 3 mėnesiai) | 2015 | Iki 2027 m. |
| Švedija | 65 | 65 | 2020 | Iki 2023 m. pensinis amžius bus 66 metai, o iki 2026 m. |
| Jungtinė Karalystė | 66 | 66 | 2021 | Iki 2028 m. pensinis amžius turi būti padidintas iki 67, o iki 2046 m. |
Lankstus Pensinis Amžius: Danijos ir Suomijos Pavyzdys
Danijoje ir Suomijoje pensinis amžius laikomas vienu iš lankstesnių Europoje. Danijoje jis priklauso nuo vidutinės gyvenimo trukmės, todėl kiekvienas naujas pensinis amžius yra skaičiuojamas remiantis tuo, kiek ilgai gyvens ateities kartos.
Suomijoje taip pat yra pensinio amžiaus elastingumo mechanizmas - pensijos amžius palaipsniui kyla atsižvelgiant į gyventojų sveikatą ir gyvenimo trukmę.
Toks modelis užtikrina ilgalaikį tvarumą ir mažina staigius socialinės sistemos pokyčius. Pabandykime įsivaizduoti, jei Lietuva taip pat pradėtų taikyti lankstų pensinį amžių, priklausantį nuo gyvenimo trukmės - galėtume išlaikyti sistemą tvarią net ir po keleto dešimtmečių.
tags: #pensijinis #amzius #lenkijoje