Autizmas ir psichoterapija: viskas, ką reikia žinoti

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris gali paveikti socialinį gyvenimą, komunikaciją, įpročius, interesus, prisitaikymą prie aplinkos ir kasdienį gyvenimą. Autizmas pasireiškia skirtingai ir gali paveikti elgesį, socialinius įgūdžius ir psichoemocinę būseną. Tai vadinama „spektru”, nes sutrikimas gali turėti labai skirtingų simptomų ir sunkumo laipsnių, nuo lengvo iki sunkaus.

Kadangi ilgą laiką trūko informacijos apie suaugusiųjų autizmą, ištisos kartos taip ir nežinojo tikrosios patiriamų sunkumų priežasties ir neturėjo galimybės sulaukti reikiamos pagalbos. Suaugus diagnozės nustatymas gali padėti suprasti, kad varginantys sunkumai kyla ne dėl asmeninio nesugebėjimo, o dėl biologinių priežasčių. Tuomet tampa daug lengviau priimti save ir įveikti iki tol kamavusias neigiamas emocijas, pavyzdžiui, nevisavertiškumo jausmą. Be to, domintis sutrikimu, galima rasti daugelio sunkumų sprendimus.

Nediagnozuoti autistiški asmenys nuolatos kovoja vidinę kovą - nesuprasdami, kodėl jiems sunku prisitaikyti. Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą.

Autizmo spektro sutrikimo požymiai suaugusiems

Svarbu suprasti, kad autizmas yra labai individualus, ir kiekvienas suaugęs asmuo su autizmo sutrikimu gali turėti savo unikalias savybes ir stipriąsias puses.

• Santykių ir socialinės sąveikos sunkumai: suaugusieji turintys autizmo spektro sutrikimą gali patirti iššūkių dėl gebėjimo kurti ir palaikyti draugystes, suprasti socialinius signalus, tokius kaip žvilgsniai, gestai arba kūno kalba, ir dalyvauti bendroje veikloje ar pokalbiuose bei diskusijose.
• Rutina ir suvaržymai: daug suaugusiųjų turinčių autizmą gali gerai tvarkytis su rutina ir struktūra. Jie gali laikytis to paties dienos tvarkaraščio ir griežtai laikytis tam tikrų įpročių ar ritualų. Tai yra didelis pliusas, bet kartais perauga į sunkumus prisitaikyti prie aplinkoje vykstančių pokyčių.
• Susitelkimas į ribotus ar specifinius interesus: tai gali pasireikšti per didelį susidomėjimą tam tikra sritimi pavyzdžiui, mokslu, technologija, meno forma ar kita specifine tema.
• Sensorinis jautrumas: suaugusieji su autizmu gali būti jautrūs tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms, tokios kaip garsai, šviesa, kvapai ar tekstūros, skoniai.

Šie bruožai gali pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu ir vis kitose gyvenimo srityse kiekvienam suaugusiam turinčiam autizmo spektro sutrikimą.

Taip pat skaitykite: Kaip gyvūnai padeda autizmo spektro asmenims

Kaip autizmo spektro sutrikimas gali paveikti suaugusiojo asmens gyvenimą?

• Socialinė sąveika: autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
• Darbas ir karjera: autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
• Švietimas: autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi. Asmenims su autizmu gali būti sunku susitelkti, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais, suprasti užduotis arba prisitaikyti prie aplinkos.
• Kasdieninis gyvenimas: įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo. Asmenims su autizmu gali būti sunku tvarkytis su pokyčiais, nepatogiomis situacijomis arba spręsti kasdienius uždavinius.
• Sveikata ir gerovė: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Kai kurie suaugusieji su autizmu gali turėti specifinių sveikatos problemų, taip pat gali kilti iššūkių susijusių su susidūrimu su stresu arba depresija.

Šie aspektai gali būti labai individualūs ir pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu kiekvienam suaugusiam patiriančiam autizmo spektro sutrikimą. Svarbu suprasti ir pripažinti šiuos sunkumus ir tikslingai išsiaiškinti sritis, kuriose reikia pagalbos, kad būtų galima teikti tinkamą paramą ir supratimą asmenims su autizmu bei jų aplinkai ir padėti jiems siekti savo tikslų ir savarankiškumo.

Autizmo diagnozavimas

Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais.

1. Pradinis įvertinimas: tai gali apimti išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
2. Simptomų vertinimas: gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
3. Tyrimai ir testai: gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
4. Išsamesnės diagnozės išvados: po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
5. Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
6. Kitų galimų diagnozių atmetimas: gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.

Gydymo proceso metu gali būti svarbu atlikti išsamų ir nuolatinį vertinimą, kad būtų galima įvertinti asmens pažangą ir prisitaikymą ir terapinius rezultatus. Svarbu atsiminti, kad autizmo spektro sutrikimas yra labai individualus ir gali pasireikšti skirtinguose sunkumo lygiuose kiekvienu atveju.

Pagalba ir gydymo metodai

Nustačius autizmo spektro sutrikimą ir atsižvelgus į paciento poreikius ir gebėjimus, rekomenduojama kompleksinė pagalba. Tai gali būti psichologinė pagalba - įvairios terapijos ir medicinos psichologų ar psichoterapeutų konsultacijos, arba kitų sričių specialistų teikiama pagalba - ergoterapiniai ir logopediniai užsiėmimai.

Ergoterapija

Ergoterapeutas individualiai pritaiko terapinį planą pagal kiekvieno suaugusio asmens turinčio autzimo spektro sutrikimą poreikius ir gebėjimus.

Taip pat skaitykite: Autizmas ir neuronų jungtys

• Kasdienio gyvenimo įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.
• Sensorinė integracija: asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir jos technikas, kad padėtų asmeniui tinakamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokius kaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms.
• Socialiniai įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais. Tai gali būti daroma per struktūruotas veiklas ir vaidmenų žaidimus, taip pat išgyvenant terapinį santykį su ergoterapeutu.
• Veiklų (užimtumo) terapija: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektos sutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius. Tai gali reikšti ir darbo vietos pritaikymą, mokymąsi tinkamai atlikti gaunamas užduotis, bendradarbiauti su kolegomis ir vadovais bei tinkamą reakciją į darbo aplinkos pokyčius.
• Elgesio valdymas: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą.
• Rutina ir struktūra: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.

Kodėl svarbu kreiptis į specialistus?

• Tikslumo ir profesionalumo užtikrinimas: tik tinkami specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Jie turi reikiamą išsilavinimą, patirtį ir žinias, norint atlikti išsamų vertinimą ir diagnozę.
• Išsamus vertinimas: specialistai gali atlikti išsamų vertinimą, įvertindami ne tik autizmo simptomus, bet ir kitus galimus veiksnius ar sutrikimus, kurie gali būti susiję su autizmo spektro sutrikimu arba su jais gali būti painiojami.
• Individualizuota parama ir gydymas: tik po diagnozės nustatymo gali būti suteikta individualizuota terapija ir gydymas, atitinkantis asmeninę situaciją ir poreikius. Specialistai gali sukurti individualizuotą gydymo planą, kuris atsižvelgs į asmens stipriąsias ir silpnąsias puses.
• Galimybė gauti kitų paslaugų: po diagnozės suaugusieji su autizmu gali būti kvalifikuoti gauti kitas svarbias paslaugas, tokias kaip finansinė parama, specialus ugdymas, terapija, parama darbe ar teisinė pagalba.
• Psichologinė parama: gavus diagnozę, suaugusieji su autizmu gali gauti psichologinę paramą ir pagalbą, padedančią jiems suprasti ir priimti savo būklę, bei išmokti įveikti iššūkius, su kuriais jie susiduria.

Kreipimasis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo įtarimo yra svarbus žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą ir supratimą. Suaugusieji, kurie patiria autizmo spektro sutrikimą, gali gauti labai naudingų ir svarbių paslaugų, kurios gali padėti jiems palaikyti ir įgyti įgūdžių, spręsti problemas ir gyventi visapusišką ir pilnavertį gyvenimą.

Psichoterapija

Psichoterapijos tikslas yra kiek įmanoma geriau padėti žmonėms, kuriems diagnozuotas autizmas. Gydymo metu pacientams padedama išmokti suprasti bei valdyti jausmus tokius kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, bei iš jų kylančius rimtas psichologines problemas tokias kaip depresija.

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.

Pastaruoju metu viešumoje daug kalbama apie autizmą - neurologinį raidos sutrikimą, kuris daro įtaką kalbos, bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymuisi. Kaip ir su visais raidos sutrikimais - kuo anksčiau jie nustatomi, tuo pagalba yra efektyvesnė.

Pasak psichologės, autizmo diagnozę turinys vaikai nuolat dirba su įvairiais specialistais, tad tėvams visų pirma darosi sunku suderinti dienotvarkę, spėti atlikti įvairius darbus namuose ir turėti sėkmingą karjerą. Be to, anot specialistės, gali prastėti tėvų emocinis ryšys su kitais vaikais namuose.

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos programos Marijampolėje alkoholikams

Autistiškų vaikų tėvai užsidaro, užsisklendžia ir vieni išgyvena tokius psichologinius sunkumus kaip nepasitikėjimas savimi, savęs kaltinimas dėl per mažai įdėtų pastangų ar to, kad per vėlai pastebėjo, jog kažkas ne taip su jų vaiku.

Pasak M. „Kaip svarbiausią pagalbą iš aplinkinių išskirčiau suprantingumą. Jis yra svarbus ne tik kalbant apie artimuosius, bet ir apie specialistus ar plačiąją visuomenę. Be to, anot M. Linaburkytės, tėvams, kurie augina vaikus su autistinio spektro sutrikimais, gali labai padėti ir psichologo pagalba, kuri būna labai įvairi. Vienu atveju ji gali apimti emocinę paramą, palaikymą, pagalbą priimant diagnozę, informacijos apie autizmą, rekomendacijų, kaip kurti vaikui padedančią aplinką, teikimą.

Neuroterapija ir neurofeedback

Neuroterapija ir neurofeedback puikiai tinka vaikams. Kompiuteriniai žaidimai ne tik patinka vaikams, bet ir turi papildomą nervinio plastiškumo dimensiją, kurios daugelis suaugusiųjų neturi. Dėl didelio vaikų gebėjimo įsisavinti informaciją ir kalbą jie greitai mokosi. Galite treniruoti vaikus, kurie negali sėdėti vietoje.

Neuropsichologas ar vaikų psichiatras konsultacijos metu sudarys terapijos programą. Terapijos metu su mažais vaikais gerinami socialiniai ir emociniai įgūdžiai, tokie kaip klausymas, dėmesys, kryptingas prisiminimas ir elgesio kontrolė. Mūsų metodai stiprina savireguliaciją, taip pat vykdomosios veiklos įgūdžius, padedančius vaikams valdyti savo jausmus, susirasti draugų ir spręsti problemas.

Mūsų klinikoje susidorojame su visomis sąlygomis.

tags: #autizmui #gydytis #psichoterapija